Kiekvienas turintis automobilį asmuo žino apie savo pareigą apdrausti savo civilinę atsakomybę. Įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo bendrovė (draudikas) išmoka nukentėjusiajam draudimo išmoką, apskaičiuota, įvertinus padarytą žalą. Tam tikrais atvejais draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką trečiajam asmeniui gali reikalauti iš vairuotojo grąžinti sumokėtą draudimo išmoka. Vienas iš tokių atvejų yra situacija, kai eismo įvykio kaltininkas pasišalina iš […]
Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimo apribojimai Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, […]
Civilinė atsakomybė už NUOMONĖS, pažeidžiančios asmens garbę, orumą/dalykinę reputaciją, paskleidimą
Teismai, nagrindėdami bylas dėl fizinio asmens garbės ir orumo, juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimų, yra suformulavę taisyklę, kad civilinė atsakomybė galima pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str. (Asmens garbės ir orumo gynimas), kai paskleidžiama žinia, faktas, tačiau ne subjektyvi, asmens vertinimu paremta nuomonė, pažeidžianti asmens garbę bei orumą. Teismui nustačius, kad paskleista informacija atitinka […]
Šiame straipsnyje bus nagrinėjama, kas yra komercinė paslaptis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kaip jos požymiai aiškinami teismų praktikoje bei kokiais atvejais ir pagrindais yra taikoma atsakomybė už komercinės paslapties atskleidimą.
Vaiko tėvams nutraukus santuoką arba vaiko tėvams, nesudariusiems santuokos, nutarus gyventi atskirai, neišvengiamai kyla ne tik vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, bet ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimas. Jeigu tėvai tarpusavy sutaria, neegzistuoja kitų aplinkybių, galinčių sukelti vaiko teisių pažeidimų, bendraujant su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina), bendravimo su vaiku tvarka nustatoma tėvų […]
Asmuo, kuris mano, jog jo teisės ar interesai pažeisti, turi teisę kreiptis į teismą dėl jų ginimo, reikšdamas ieškinį civilinėje byloje. Civiliniame kodekse yra įtvirtintas ieškinio senaties institutas, numatantis, per kokį terminą ieškovas gali pareikšti reikalavimą teisme ir tikėtis jo patenkinimo. Nors įstatymas numato ieškinio senaties terminus, jie taikomi tik kitai šaliai paprašius civilinėje byloje, […]
Tėvai, kurie piktnaudžiauja savo valdžia, daro vaikui žalingą įtaką, nepageidaujamą poveikį, gali susilaukti savo valdžios terminuoto arba neterminuoto apribojimo. Tačiau egzistuoja atvejai, kai vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, kai pastarieji dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių negali pasirūpinti savo vaikais ne dėl savo kaltės. Tam tikrais atvejais vaiko šeimą gali sudaryti ir kiti asmenys […]
Šiame straipsnyje apie tai, kokiu pagrindu galima kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio vaikui padidinimo. Į kokias aplinkybes teismas atsižvelgia, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo pagrįstumo, bei koks yra minimalus išlaikymo dydis 2021 metais.
Ar darbdavys gali reikalauti iš darbuotojo atlyginti visą pastarojo padarytą žalą? Kokio dydžio žalą darbuotojas turi atlyginti?
Nekelia abejonių faktas, kad žemės sklypui nustatytas kelio servitutas tarnaujančio žemės sklypo savininkui kelia nemažai nepatogumų, nes per nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą važiuoja transporto priemonės/vaikšto žmonės, žemės sklypo savininkas nėra laisvas valdyti bei disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu savo nuožiūra, pavyzdžiui, negali įrengti vartų norimoje vietoje ar pastatyti statinio ar priestato, sodinti […]