chainsaw
Administracinė teisė | Civilinė teisė

Atsakomybė už savo žemės sklype nukirstą medį

14 sausio, 2021

Nedažnas žino, kad nėra laisvas kirsti savo žemės sklype esančius medžius, kitus želdinius bei želdynus, bei kad už neteisėtą medžių bei kitų želdinių kirtimą savo žemės sklype savininkui gali būti taikoma tiek administracinė, tiek civilinė atsakomybė. Šios teisinės žinios gali būti ne tik naudingos, bet ir būtinos tam, kad nebūtų pažeisti teisės aktai. Atskirai panagrinėkime administracinės bei civilinės atsakomybės taikymo pagrindus bei sąlygas.

Administracinė atsakomybė už neteisėtą medžių kirtimą

Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Taigi, už želdynų naikinimą (kirtimą), kuris yra neteisėtas, yra taikytina administracinė atsakomybė. Tačiau koks želdynų kirtimas laikomas neteisėtu? Į tai padeda atsakyti įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai.

www.pixabay.com

Teisės pažeidimo buvimas nustatomas, atsižvelgiant į konkrečių teisės aktų reikalavimus, šiuo atveju – Želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, kuriose nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys neturi leisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus, taikyti kovos su kenkėjais ir ligomis priemones. Taigi, pareiga tinkamai prižiūrėti želdynus bei želdinius taikoma tiek žemės sklypo savininkui, tiek ir jo valdytojui (nuomininkui).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“ priedo 4 punkto 4.1. papunkčiu kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje, mieste saugotiniems želdiniams priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys – didesnio kaip 20 cm skersmens, o vadovaujantis 4.2 papunkčiu ne mieste saugotiniems želdiniams priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys didesnio kaip 30 cm skersmens. Šių nurodytų saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atveju, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87, 9 punktas nustato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui.

Civilinė atsakomybė bei žalos atlyginimo specifika

Svarbu pažymėti, kad asmens, neteisėtai nukirtusio medį savo valdomame žemės sklype, t.y. neturint savivaldybės išduoto leidimo arba kertant leidime nenurodytus medžius, nubaudimas administracine tvarka nereiškia, kad iš asmens civiline tvarka nebus ar negali būti reikalaujama atlyginti gamtai padarytos žalos, atsiradusios dėl saugomų medžių kirtimo.

www.pixabay.com

Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniais, pagal Aplinkos ministerijos teritorinio skyriaus ieškinį gali būti inicijuojamas civilinis procesas dėl žalos aplinkai atlyginimo, įgyvendinant visuotinį aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principus. Šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai.
Nagrinėdami tokias bylas, teismai konstatuoja, kad medžių iškirtimas visada reiškia žalos gamtai padarymą, o jeigu medžių kirtimas atliekamas neteisėtai, žala turi būti atlyginama. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo bei leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.14 p. saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami), kai auga arti pastatų ir tamsina langus, gadina pamatus, kelia grėsmę pastatui. Visais kitais atvejais žala aplinkai turi būti atlyginta asmes, neteisėtai iškirtusio saugomus medžius.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas žalos, padarytos gamtai, atlyginimo klausimą, pažymėjo, kad aplinkos apsauga ir gamtai padarytos žalos atlyginimas neabejotinai yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).

Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą, neteisėtai kertant medžius, taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kaltė yra preziumuojama. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

www.pixabay.com

Medžių kirtimo neteisėtumą lemia nustatyto leidimo nebuvimas arba jo netinkamo vykdymo faktas, o žala apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtintą Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką ir vadovaujantis Želdinių atkuriamosios vertės įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 (su pakeitimais 2010-07-29 įsakymas Nr. D1-665). Žala aplinkai apskaičiuojama, atsižvelgiant į želdinių kelmų skersmenis (cm) bei želdinių būklę.
Kad būtų paprasčiau suprasti, kokios žalos atlyginimo sumos priteisiamos praktikoje, pateikiame pavyzdį iš teismų praktikos, kai už 37 vienetus neteisėtai nukirstų medžių (baltalksnių (13 vnt.), drebulės (1 vnt.) ir baltųjų gluosnių(23 vnt.)) teismas priteisė 4104 Eur dydžio nuostolių atlyginimą (2019 m. vasario 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. E2A-61-524/2019).

Civilinės atsakomybės subjektu gali būti tiek žemės sklypo savininkas, tiek valdytojas (nuomininkas), tiek ir paslaugų teikėjas, atlikęs neteisėtus medžių kirtimo (aplinkos „sutvarkymo“) darbus. Vienoje iš bylų atsakomybės subjektu pripažintas golfo laukų įrengėjas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog remiantis CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu principu, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo, būtent asmuo, iškirtęs medžius, turi pareigą atsakyti už gamtai padarytą žalą ir visiškai nesvarbu, kam nuosavybės teise priklauso žemė, kurioje sunaikinta žolinė augmenija (2010 m. balandžio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-165/2010).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *