prieš 2 savaites

Teise Visiems

Artėja Šv. Kalėdos, ar jau pradėjote rūpintis dovanomis?🎁
Pastaruoju metu vis daugiau žmonių renkasi dovanoti artimiesiems dovanų kuponus 🧧 - tai yra labai patogu bei paprasta, nes kuponas gaunamas el. paštu.📩
📌❓ Ką reikia turėti omenyje tiek dovanojant, tiek gavus dovanų kuponą? Į ką pirmiausia reikia atkreipti dėmesį?
✔ Reikia pažymėti, kad dovanų kuponas – tai tam tikro pobūdžio sutartis, įpareigojanti įsigyti tam tikras prekes ar paslaugas, laikantis dovanų kupone nurodytų sąlygų. Taigi, pirmiausia reikia susipažinti su dovanų kupono sąlygose ar interneto svetainėje pateikta informacija apie kupono galiojimą ir realizavimą, ❗ ypač atkreipiant dėmesį į nurodomą dovanų kupono galiojimo terminą. 🕐
✅ Svarbu turėti omenyje tai, kad dovanų kupone paprastai yra numatytas terminas, per kurį reikia pasinaudoti paslaugomis. Praleidus šį terminą, jeigu jis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas (t. y. ne dėl pardavėjo kaltės), kupone nurodytas verslininkas nebeprivalo vykdyti vartotojo reikalavimo. Taigi, pasibaigus dovanų kupono galiojimo terminui, dovanų kupono galiojimo laikas nepratęsiamas ir pinigai už nepanaudotą kuponą negrąžinami, ❌💲, nebent pardavėjas geranoriškai arba už papildomą mokestį sutiktų tai padaryti. Tai priklauso nuo konkretaus pardavėjo.
‼ Taigi gavus dovanų kuponą, būtinai atkreipkite dėmesį į jo galiojimo laiką, nes jį praleidus pardavėjas atleidžiamas nuo pareigos suteikti jame numatytas paslaugas bei neturi grąžinti už jį sumokėtų pinigų.🤷‍♂️
📌SVARBU pažymėti, kad Jeigu pardavėjas netinkamai informuoja apie dovanų kupono realizavimo sąlygas, pavyzdžiui, paslaugos neatitinka kupone nurodyto aprašymo, nurodytas kupono galiojimo terminas neatitinka realiai suteikiamų sąlygų pasinaudoti paslaugomis ir pan., Jūs turite teisę reikalauti atlyginti patirtus nuostolius.
✔ Tokiu atveju pirmiausia reikėtų raštu kreiptis į pardavėją, kuris nurodytas dovanų kupone, bei nurodyti savo reikalavimą. Jei pardavėjas nepateikia atsakymo per 14 dienų, arba atsisako tenkinti Jūsų reikalavimą, Jūs turite teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba į teismą.
#dovanukuponas #dovana #kuponas #galiojimoterminas
... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

prieš 2 savaites

Teise Visiems

🛒 Artėjant išpardavimų, taip vadinamajam "Black friday", savaitgaliui, po kurio seka „Cyber Monday“, t.y. kibernetinis (mėlynasis) pirmadienis, daugelis planuoja didesnius ar mažesnius pirkinius su akcijomis, nuolaidomis. 💲⌛
Didžioji dauguma šiuos pirkimus atliks internetu. 👖👜👠🛍💻
Teikiame šias rekomendacijas bei patarimus, kaip apsipirkti atsakingai 🕵️‍♂️🧾:
📌 Patikrinkite akcijų sąlygas, išimtis bei laikotarpį (gali būti papildomų sąlygų, pavyzdžiui, kad nuolaida taikoma, apsiperkant virš kažkokios tai sumos, akcija netaikoma tam tikrai prekių kategorijai, pvz. elektronikai, nuolaida taikoma tik 24 valandas ir pan.). Ši informacija turi būti patalpinta tinklapio, el. parduotuvės matomoje vietoje, turi būti aiški, suprantama bei gerai matoma vartotojui.
📌Esant galimybei, palyginkite, kokia tos prekės kaina buvo pas tą patį pardavėją iki taip vadinamos "akcijos". Palyginkite kitų pardavėjų analogiškos prekės kainas. Tokiu būdu įsitikinsite, ar nuolaida yra tikra, ar ji taikoma pirma padidinus, "išpūtus" prekės pradinę kainą 🔝.
📌Patikrinkite, kokia suma realiai yra nuskaityta nuo jūsų mokėjimo kortelės💶 . Jeigu nuolaida nepritaikyta, apie tai kuo greičiau RAŠTU praneškite pardavėjui, pareikalaudami pritaikyti žadėtą nuolaidą arba atsisakykite sutarties.❌🧾
❗Jeigu pasiūlymo sąlygos klaidina, yra nesąžiningos, apie tai informuokite✍ Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT).
📌 Saugokite pirkimo kvitą, čekį 🗝 Tai ypač aktualu, jeigu pirkta buvo iš fizinės parduotuvės, nes perkant internetu pirkimo dokumentai bei užsakymo faktas patvirtinamas el. paštu ar kitomis el. priemonėmis.
✔🧾 Prisiminkite, kad pirkimo kvitas yra pagrindinis dokumentas, kuriuo įrodinėsite tiek pirkimo faktą, norėdami grąžinti prekę tiek pirkimo sąlygas, įrodinėdami prekės nekokybiškumą, sutarties nesąžiningumą, bei reikalausite teisių ginimo (prekės pakeitimo, kainos sumažinimo, pinigų grąžinimo).
📌 Turėkite omenyje, kad ne visos prekės yra grąžinamos, tarp negrąžinamų prekių yra šios populiariausios prekės:
✅ kokybiška elektronika, kompiuteriai, telefonai 💻📳
✅ kosmetikos priemonės💄 ;
✅ apatinis trikotažas 👙,
✅ žaislai,
✅ knygos 📚;
✅ eglutės, girliandos;
✅ kvepalai ;
✅ papuošalai iš tauriųjų metalų 💍.
💯 Visas sąrašas negrąžinamų prekių yra numatytas Lietuvos Respublikos Mažmeninės prekybos taisyklėse.
💻✔ Perkant internetu, prekių grąžinimo išimtys numatytos Civilinio kodekso 6.228 (10) str. Pavyzdžiui, negrąžinamos yra pagal specialius vartotojo nurodymus pagamintos prekės, greitai gendančios prekės, netinkamos grąžinti dėl sveikatos apsaugos ir higienos priežasčių, jei buvo išpakuotos, alkoholiniai gėrimai ir kt.
📌 Jeigu nenumatytas konkretus prekės pristatymo laikas, ji privalo būti pristatyta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo užsakymo apmokėjimo 🚚. Prekės pristatymo terminas gali būti pratęstas, bet tuo atveju, jeigu jis turėjo esminės reikšmės vartotojui, pastarasis gali atsisakyti sutarties ❌.
📌 Kurjeriui pristačius prekę, būtinai ją apžiūrėkite ir pastebėjus trūkumus, tą pažymėkite pristatymo dokumentuose ir nedelsiant informuokite apie tai pardavėją RAŠTU✍. Pardavėjui neatsakius per keturiolika dienų, turite teisę kreiptis į VVTAT arba teismą dėl nuostolių atlyginimo.
📌 Nuotolinę sutartį sudaręs vartotojas per keturiolika dienų nuo dienos, kada gavo prekę, turi teisę atsisakyti sutarties, t.y. grąžinti prekę ir atgauti sumokėtus pinigus. Pažymėtina, kad pardavėjas gali numatyti ilgesnį terminą, per kurį vartotojas gali grąžinti prekę ir atgauti sumokėtus pinigus (pavyzdžiui, trisdešimt dienų).
#blackfriday #cybermonday #ispardavimas #nuolaidos #internetineprekyba #vartotojas #vartojimosutartis #prekiugrazinimas
... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

prieš 3 savaites

Teise Visiems

😷 Nors per pastaruosius mėnesius galima sakyti "susigyvenome" su COVID-19 infekcija, o naujų susirgimų nustatymas jau nebekelia tokios didelės panikos ir nuostabos, kaip buvo pandemijos pradžioje, greitai nebeliks darbovietės, kurios nebūtų palietęs virusas.
📌 Visgi dažnam darbdaviui, ypač neturinčiam teisės specialistų arba specialistų, atsakingų už COVID-19 valdymą, iki šiol kyla klausimų, ką daryti, įmonės/įstaigos darbuotojui nustačius COVID-19 infekciją bei kokių priemonių imtis siekiant vykdyti teisės aktų reikalavimus, jų nepažeidžiant.
Darbdavio veiksmai sužinojus apie darbuotojui nustatytą COVID-19 ligą:
✅ nedelsiant sustabdyti vykdomus darbus įmonėje ar padalinyje, kuriame dirbo susirgęs darbuotojas;
✅ užtikrinti sąlygas visų galimai kontaktavusių su sergančiuoju asmeniu darbuotojų saviizoliacijai:
✅ sudaryti galimybę dirbti nuotoliniu būdu;
✅ informuoti, kad nesant galimybės dirbti nuotoliniu būdu, privalo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu išduoti nedarbingumo pažymėjimą;
✅ informuoti darbuotojus, kad jiems privalu paskambinti ir vykdyti koronoviruso karštosios linijos 1808 nurodymus.
✅ atitinkamai pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraštį;
✅ organizuoti darbo patalpų dezinfekciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis „Dėl aplinkos valymo ir dezinfekcijos, esant
nepalankiai COVID-19 situacijai“;
✅ darbo patalpų dezinfekavimo metu darbuotojams, neturėjusiems kontakto su asmeniu, kuriam nustatyta COVID-19 liga, skelbti prastovą, vadovaujantis Darbo kodekso 47 ir 49
straipsnių nuostatomis;
✅ darbus atnaujinti, vadovaujantis darbo aplinkos valymą ir dezinfekciją atlikusios įmonės rekomendacijomis. Darbai atnaujinami praėjus privalomam minimaliam dezinfekcijai
naudotų medžiagų veikimo ir pasišalinimo iš aplinkos laikui;
✅ leisti, įgyvendinus organizacines, įdiegus kolektyvines bei aprūpinus asmeninėmis apsaugos priemonėmis į darbo vietas sugrįžti bei darbus atnaujinti tik darbuotojams, neturėjusiems kontakto su darbuotoju, kuriam nustatyta COVID-19 liga.
‼Darbdaviui nevykdant šių reikalavimų, ne tik rizikuojama, kad virusas išplis darbovietėje, bet ir darbdaviui gali ir turi būti taikoma atsakomybė už nurodytų reikalavimų nesilaikymą.
... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

prieš 3 savaites

Teise Visiems

❓✍ Ar gali darbdavys versti darbuotoją imti atostogas ar rašyti prašymą atleisti iš darbo karantino metu?

Pastaruoju metu sulaukiame nemažai prašymų pakonsultuoti, kaip elgtis darbuotojui, jeigu darbdavys verčia jį imti atostogas dėl nepakankamo darbo krūvio arba net išeiti iš darbo savo noru.
✔❓ Kokias teises turi darbuotojas šiais atvejais bei kokiais teisiniais instrumentais gali pasinaudoti, gindamas savo teises?
📌Pirma, darbdavys negali versti darbuotojo be jo sutikimo pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis ar nemokamomis atostogomis – tokią priemonę galima naudoti tik darbuotojui sutikus. Darbdavys gali primygtinai siūlyti darbuotojui eiti kasmetinių apmokamų atostogų tik tokiu atveju, jeigu jis yra sukaupęs jų daugiau nei už metus.‼
📌Antra, darbdavys taip pat negali versti darbuotojo išeiti iš darbo savo noru. Net ir parašęs tokį prašymą, darbuotojas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pareiškimo padavimo dienos gali atšaukti savo prašymą atleisti jį iš darbo. ❌
Taigi, darbutojas gali grąsiai atsisakyti tiek eiti kasmetinių atostogų, tiek ir, juo labiau, rašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo.
Darbdavys, versdamas darbuotoją atlikti minėtus veiksmus, pažeidžia darbuotojo teises, tad pastarasis gali kreiptis ✅ tiek į Valstybinę darbo insekciją, tiek ir į ✅ Darbo ginčų komisiją ar
✅teismą, jeigu atsisakymas atlikti minėtus veiksmus buvo panaudotas darbuotojo nenaudai (jis buvo atleistas darbdavio iniciatyva ir pan.)
#atostogos #atleidimasisdarbo #pandemija #covid #koronavirusas
... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

prieš 3 savaites

Teise Visiems

Ar naudotis "Zoom" yra saugu?🗝🕵️‍♂️
Lietuvoje įvedus karantiną, ženkliai išaugo nuotolinės komunikacijos poreikiai, todėl tiek verslas, tiek švietimas, sporto studijos ir laisvalaikio sritis, vykdydami savo funkcijas, veiklą, naudojasi pastaruoju metu išpopuliarėjusia vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma Zoom. Ši platforma yra patogi ir funkcionali, galinti apjungti kelis dešimtis vartotojų 👨‍👨‍👧‍👦 💻, todėl tapo tokia populiari nuotolinio darbo/mokslo/laisvalaikio metu.
Tačiau ši sistema susilaukė daug dėmesio ir dėl savo neigiamų aspektų. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras įspėjo apie platformos pažeidžiamumus, duomenų privatumo problemas ir didėjantį kiekį sistemos klastočių, per kurias bandoma išgauti konfidencialius vartotojų duomenis ir užvaldyti jų įrenginius.💻😱
✔ Neretai per ZOOM programėlę yra perduodami asmens duomenys, konfidenciali informacija, know-how, siunčiami dokumenai, nuotraukos ir pan., kurių nutekinimas, įsilaužus į sistemą, turėtų skaudžių pasėkmių.
🗝❗ Atrastos saugumo spragos ZOOM programėlėje jau leido perimti įvairius vartotojų asmens duomenis:
📌 el. pašto adresus,
📌 nuotraukas,
📌 prisijungimus prie operacinės sistemos,
📌 gauti priėjimą prie kameros ir mikrofono,
📌 įrašyti pokalbius.
🤷‍♂️ „Zoom“ taip pat siuntė duomenis „Facebook“ platformai net ir tų vartotojų, kurie šiame socialiniame tinkle savo paskyrų neturėjo.

☑ Nors „Zoom“ jau ėmėsi veiksmų ir ištaisė keletą spragų bei duomenų privatumo pažeidimų, vis tik komunikacijos platformos naudotojai turėtų išlikti atsargūs. Sistema neturėtų būti naudojama konfidencialiems duomenis persiųsti.❌
Siekiant apsaugoti privačius duomenis bei jų nutekėjimą, neteisėtą pasisavinimą, vaizdo konferencijos metu rekomenduojame naudotis tik vaizdo funkcionalumu 👀, o susirašinėjimams 📝pasirinkti kitą komunikacijos priemonę arba naudoti „Zoom“ platformą per naršyklę, pačios sistemos į įrenginį neįdiegiant.
Taip pat Nacionalinis kibernetinio saugumo centras įspėja, kad naudojant versiją naršyklėje reikia būti itin atidžiais, kadangi sparčiai plinta „Zoom“ svetainės klastotės, kuriose bandoma surinkti vartotojų duomenis arba priversti atsisiųsti kenkėjišką programinį kodą. 🛑

❓ Kaip apsisaugoti?
✅Naudoti tik pačią naujausią versiją;
✅ „Zoom“ pokalbio kanalų identifikacinio numerio (ID) neskelbti viešai;
✅ Pokalbių kambarius apsaugoti slaptažodžiais;
✅ Užtikrinti pačių įrenginių saugumą
#Zoom #saugumas #kibernetinissaugumas #asmensduomenys #konfidencialumas
... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

prieš 3 savaites

Teise Visiems

❗🎬 Neprieštaravimas filmavimui negali būti vertinamas kaip sutikimas viešai rodyti asmens atvaizdą. ❌

Televizijos laidos "Farai" reportaže nufilmuotas bei parodytas asmuo kreipėsi į teismą dėl jo teisės į privatumą pažeidimo, nurodęs, kad nedavė sutikimo naudoti savo atvaizdo, todėl parodžius jo atvaizdą reportaže per televiziją buvo pažeista jo teisė į privatumą.
⚖✔ Bylą nagrinėję teismai pažymėjo, kad jokio pažeidimo padaryta nebuvo, nes asmuo buvo filmuojamas viešoje vietoje 🌇, buvo paskelbta informacija apie jo neteisėtą elgesį. Ieškovas nereiškė prieštaravimo filmuotis, taigi sutiko būti filmuojamas, o taip pat kartu sutiko, jog vaizdo įrašas būtų rodomas viešai 📺.
Taigi, teismai pažymėjo, kad asmuo turėjo ir galėjo suprasti, kad jis bus rodomas televizijos laidoje "Farai", o nereikšdamas prieštaravimo dėl jo filmavimo, jis kartu sutiko ir dėl savo atvaizdo viešo rodymo laidoje.
Tačiau bylą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausias Teismas konstatavo, kad 📌 asmens neprieštaravimas filmavimui negali būti savaime vertinamas kaip jo sutikimas ir viešai rodyti filmuotą medžiagą.
✅ Taigi, jei asmuo, matydamas ir suvokdamas, kad yra filmuojamas, neišreiškia nesutikimo dėl filmuotos medžiagos transliavimo, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad jis davė sutikimą filmuotą medžiagą transliuoti. ❗❗❗
Filmuojamas asmuo negali žinoti, kokio turinio, apimties bus ši medžiaga, kaip ji bus sumontuota, kaip pateikta. Nors filmavimas gali būti objektyvus, atspindėti objektyvią įvykių realybę (pvz., pažeidimo padarymo faktą), tačiau nufilmuota medžiaga gali būti parodyta tokiu būdu (pvz., atitinkamai komentuojant), koks ne tik gali žeminti asmens garbę ir orumą, bet ir visiškai iškreipti visą vaizdo įrašo kontekstą (http://www.lat.lt (bylos Nr. e3K-3-278-403/2020).

📌 Taigi, buvo apginta asmens teisė į privatumą bei išaiškinta, kad dėl kiekvieno asmens atvaizdo demonstravimo, viešojo jo rodymo turi būti gautas asmens sutikimas bei asmuo turi žinoti kaip, kokia apimtimi bei kokiame kontekste jis bus rodomas, kad galėtų tinkamai apsispręsti dėl sutikimo/nesutikimo viešai rodyti jo atvaizdą davimo.
#atvaizdas #teiseiprivatuma #farai #viesasrodymas #privatumas #privatusgyvenimas
... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

prieš 3 savaites

Teise Visiems

Atsakomybė už saviizoliacijos, kai asmuo serga koronavirusu, pažeidimą yra iki 5 metų nelaisvės, tad aktualu žinoti, praėjus kuriam laikui asmuo,kuriam nustatytas virusas, gali nutraukti izoliaciją ir grįżti į socialinį gyvenimą.👇👇👇 ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

prieš 4 savaites

Teise Visiems

Už saviizoliacijos nesilaikymą – laisvės atėmimo bausmė ❗⚖.
📌 Fiziniai ir juridiniai asmenys už saviizoliacijos ir karantino ar ekstremaliosios situacijos režimo pažeidimus gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal du Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnius (45 str., 526 str.). Vienas jų - ANK 45 str. 4 d. užtraukia baudą asmenims nuo 500 iki 1500 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1500 iki 6000 eurų.💲
✔ Atsakomybė pagal šį straipsnį asmenims taikoma tais atvejais, kai nesilaikoma nustatytų Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo. Pastarajame numatyta asmeniui pareiga izoliuotis tuo atveju, jeigu jis serga, arba įtaria, kad serga užkrečiamąja liga, arba turėjo kontaktą su tokiais asmenimis. 😷🌡

📌Tačiau tuo atveju, jeigu asmuo, kuriam yra patvirtinta koronaviruso infekcija, nesilaikydamas nustatytų reikalavimų izoliuotis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti 😪🤒, tokiam asmeniui taikytina nebe administracinė, o baudžiamoji atsakomybė bei kriminalinė bausmė - bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. ❗
SVARBU pažymėti, kad tuo atveju, jeigu dėl minėto saviizoliacijos reikalavimo pažeidimo išplito susirgimas, t.y. užsikrėtė kiti asmenys, saviizoliacijos reikalavimo nesilaikiusiam asmeniui gali būti paskirta ir laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. ⚖
Akcentuotina tai, kad baudžiamoji atsakomybė pagal Baudžiamojo kodekso 277 straipsnį atsiranda už dėl neatsargumo padarytas veikas. Tačiau tuo atveju, jeigu koronavirusu sergantis žmogus tyčia kelia pavojų aplinkiniams, siekdamas juos užkrėsti, jam gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir už tyčia padarytas veikas (pasikėsinimą sutrikdyti sveikatą, sveikatos sutrikdymą arba net nužudymą, jeigu koronavirusu užkrėstas asmuo mirė).
#covid #koronavirusas #izoliacija #atsakomybe #administracine #baudziamoji
... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

prieš 4 savaites

Teise Visiems

💻📳❓ Ar darbdavys gali tikrinti darbuotojo asmeninį susirašinėjimą darbiniame kompiuteryje?

Nėra paslaptis, kad darbo kompiuterį/telefoną iš darbdavio gavęs darbuotojas ne visada darbo priemonę 💻naudoja vien darbo tikslais - darbuotojas neretai prisijungia prie savo asmeninio elektroninio pašto 📩bei susirašinėja asmeniniais reikalais💬 , bendrauja socialiniuose tinkluose, darbo kompiuteryje saugo asmeninę informaciją 🗝 (dokumentus, nuotraukas ir pan.), atsisiunčia tam tikras bendravimo programėles, kaip Viber, Whatsapp, Signal ir jų pagalba bendrauja su pašaliniais 👩🏼‍🤝‍👩🏼.
🕵️‍♂️ Ar darbdavys gali stebėti tai, ką darbuotojas daro savo asmeniniais tikslais, naudodamas jam suteiktas darbo priemones? Kur yra riba tarp teisės į privatumą ir darbdavio vykdamos darbinių funkcijų atlikimo kontrolės? 🤷‍♂️
✅Visų pirma, darbdavys savo Vidaus darbo tvarkos taisyklėse turi smulkiai aprašyti, kokius veiksmus jis gali atlikti, kontroliuodamas darbuotojo darbo funkcijų atlikimą, kas apimtų ir kompiuterio, telefono tikrinimą 📝. Taisyklėse taip pat turi būti nurodomos ir darbuotojų teisės bei pareigos, naudojantis jiems suteiktomis darbo priemonėmis 💻📳, pavyzdžiui, gali būti numatyta, kad darbuotojui draudžiama ⛔❌ naudotis darbo priemonėmis asmeniniais tikslais darbo laiku ir po darbo, prisijungti prie savo anketos socialiniuose tinkluose, savo elektroninio pašto ir pan.
❗ Tokiu atveju darbdavys turi teisę tikrinti 🕵️‍♂️💻 darbuotojui suteiktą kompiuterį/telefoną, siekdamas nustatyti, ar darbuotojas laikosi numatytų reikalavimų bei draudimų. Toks patikrinimas nebus laikomas teisės į privatumą pažeidimu, o darbdaviui nustačius, kad darbuotojas darbo priemone naudojosi asmeniniais tikslais, jis gali taikyti darbuotojui drausminę atsakomybę ir surinktus duomenis panaudoti prieš darbuotoją.😱
✅ Kita situacija susidaro, kai Vidaus darbo tvarkos taisyklėse nereglamentuojama darbo priemonių naudojimo apimtis bei tikslas, nėra ❗ draudimo darbo priemones naudoti asmeniniais tikslais.
‼🛑 Tokiu atveju darbdavio veiksmai, stebint darbuotojo aktyvumą, naudojantis jam darbdavio suteiktu kompiuteriu ar telefonu, laikomi darbuotojo TEISĖS Į PRIVATUMĄ PAŽEIDIMU, o užfiksuota informacija negali būti panaudota prieš darbuotoją bei būti drausminės atsakomybės taikymo pagrindu.
Tuo atveju, jeigu darbdavys savo lokaliniuose teisės aktuose 📝✍nenurodė, kad naudotis darbo priemonėmis asmeniniais tikslais yra draudžiama ❌, taip pat neįspėjęs darbuotojų, kad asmeninis susirašinėjimas ar lankymasis interneto tinklalapiuose/socialiniuose tinkluose bus tikrinami, stebimi, slapta stebėjęs darbuotojo veiksmus darbdavys bus pripažintas pažeidusiu darbuotojo teisę į privatumą. 🚫
📌 Taigi, išvada yra tokia, kad darbdavys gali stebėti darbuotojų elgesį internete tik tada, jeigu tokia teisė aiškiai nustatyta įmonės vidaus teisės aktuose.
🕵️‍♂️Darbuotojai turėtų atidžiai susipažinti su darbdavio nustatomomis sąlygomis ir pasirašyti, tokiu būdu patvirtindami susipažinimo su jais faktą, bei nepasirašinėti, jeigu tokia darbdavio kontrolė darbuotojui yra nepriimtina.
Tuo atveju, jeigu teisė tikrinti darbuotojo asmeninius duomenis taisyklėse nenumatyta, darbdavys negali tokį darbuotojo elgesį panaudoti jo nenaudai, paskirti jam nuobaudą, taikyti kokias nors neigiamas pasekmes, atleisti iš darbo ir pan. ✅
#privatumas #teiseiprivatuma #darbuotojoteises #darbopriemone
... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

prieš 4 savaites

Teise Visiems

👶👨‍👩‍👦✍ Vaiko pavardės keitimas, motinai antrąkart ištekėjus.
Į mus kreipėsi ❓📄 klientė su klausimu, ar įmanoma jos nepilnamečiam vaikui pakeisti pavardę, suteikiant jos naujojo vyro pavardę 🤵. Klientė paaiškino, kad įvyko gyvenimiška situacija, kuri šiuolaikiniame pasaulyje pasitaiko gan dažnai, o būtent: klientė su savo buvusiu vyru, su kuriuo šiuo metu yra išsiskyrusi, turi nepilnametį vaiką, kuris turi tėvo pavardę, tačiau klientė jau daug metų yra susituokusi su kitu vyru, paėmusi jo pavardę, jie kartu turi ir kitą vaiką bei gyvena užsienyje. Vaiko tėvas vykdo pareigą išlaikyti vaiką, moka alimentus 💲👶, tad pagrindo riboti tėvo valdžią nėra.
❓ Klientė mūsų klausia, ar galima pakeisti jos ir buvusio vyro vaiko pavardę, suteikiant vaikui naujojo vyro pavardę, ir jeigu taip, tai kokia yra pavardės pakeitimo procedūra.
📌 Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta, kad keisti pavardę leidžiama asmeniui, sulaukusiam 16 metų. Jaunesnio kaip 16 metų vaiko pavardė bendru tėvų sutarimu gali būti keičiama, jeigu norima suteikti vieno iš tėvų pavardę (kai tėvo ir motinos pavardės
yra skirtingos). Taigi, šiuo konkrečiu atveju vaiko tėvo ir motinos pavardės jau yra skirtingos, nes motina antrą kartą yra ištekėjusi 👰.
📌📝 Prašymas pakeisti vaiko pavardę pateikiamas civilinės metrikacijos įstaigai, kartu pateikiant ir kito iš turimų tėvų rašytinį sutikimą✅ dėl pavardės vaikui pakeitimo. 📌‼Privalu pateikti ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinį sutikimą dėl pavardės keitimo.
Pažymėtina, kad kito vieno iš tėvų sutikimo nereikalaujama, jei jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia.❌⚖
📌 Tuo atveju, jeigu tarp tėvų dėl vaiko pavardės keitimo kyla ginčai (pvz.: tėvas nesutinka dėl vaiko pavardės keitimo arba vengia išduoti sutikimą dėl vaiko pavardės keitimo), jie gali būti sprendžiami teisme teisės aktų nustatyta tvarka.
Kartu SVARBU pažymėti tai, kad vaiko pavardės keitimas neturi jokios įtakos tėvo pareigai išlaikyti vaiką, vaiko tėvas nesikeičia, nes pavardės keitimas nėra vaiko įvaikinimas.
#konsultacija #vaikoteises #vaikopavarde #pavardeskeitimas #nepilnametis
... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teise Visiems

🏠💻📞 Nuotolinis darbas - nuo 8 val. iki 17 val.?
Pastarosiomis dienomis 😷 didžioji dauguma darbuotojų susiduria su darbu nuotoliniu būdu - vieni jų jau pradėjo taip dirbti nuolat, kiti - dalinai, vykdant rotaciją su kitais darbuotojais darbovietėje pagal darbdavio patvirtintą eiliškumą. 📄
Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatyta, kad ✅ savo darbo laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliųjų darbo ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų. Tai reiškia, kad jeigu darbo tvarkos taisyklėse/darbo sutartyje numatyta 40 valandų darbo laiko norma, būtent tiek darbuotojas turi ir išdirbti nuotoliniu būdu. 💻🏠
🔊 Taip pat darbuotojas turi būti pasiekiamas darbdavio/kolegų bei vykdyti darbo funkcijas/užduotis numatytu darbo laiku - jis gali būti nustatytas įvairiai, priklausomai nuo darbo pobūdžio, pavyzdžiui, nuo 8 val. iki 17 val. 🕐
🤝📝 Tačiau siekiant išvengti neaiškumų, konfliktinių situacijų ir/ar darbo bei poilsio reikalavimų nepaisymo atvejų – darbuotojo darbo laiką ir jo apskaičiavimo tvarką šalims rekomenduojama apibrėžti raštu (pavyzdžiui, susitarime dėl nuotolinio darbo). Tai reiškia, kad darbuotojas su darbdaviu gali susitarti, kad, pavyzdžiui, darbuotojas dirba ne nuo 8 iki 17 val., o nuo 9 val. iki 17 val., pietų pertraukos valanda sutrumpinant darbo laiką (darbuotojas gali užkąsti prie kompiuterio dirbdamas).
❓Kaip darbdaviui patikrinti, ar darbuotojas iš tikrųjų dirba? Ne visada yra galimybė patikrinti, ar darbuotojas dirba, pvz. kompiuteryje nėra tam tikrų įdiegtų programų, leidžiančių stebėti ir fiksuoti aktyvumą, arba darbuotojas dirba ne kompiuteriu.
✔Jei nuotoliniu būdu dirbančių darbuotojų įmonėje yra daug, siekiant kontroliuoti darbuotojų darbo laiką, galima priimti atskirą informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo tvarką 📄🤝 nuotoliniu būdu dirbantiems darbuotojams, kurioje ir būtų apibrėžiama, kaip tikrinama, ar darbuotojas dirba.
Techniškai darbdavys gali stebėti darbuotojo prisijungimą prie įvairių sistemų, pokalbių platformų, aktyvumo/pasyvumo laiką, skambindamas darbuotojui, rašydamas el. laiškus ir pan. Tačiau darbdavys turi nepamiršti, kad darbuotojo stebėsenos priemonės turėtų nepažeisti jo privatumo. ‼
✅Bet kuriuo atveju, darbuotojui vykdant tam tikras užduotis, turint jų atlikimo terminus, šių terminų jis neturi praleisti ar pažeisti, nes tokiu atveju tai neabejotinai bylos apie netinkamą darbo bei poilsio laiko paskirstymą bei gali sudaryti pagrindą drausminės atsakomybės taikymui.
🏕🏠🚗 Darbo atlikimo vieta taip pat pasirenkama darbuotojo nuožiūra, tai gali būti namai, sodas, ežero pakrantė, pajūris ir pan.
💯 Pažymėtina, kad nuotoliniam darbui įgaunant pagrindinę darbo formą, darbdaviai priima nuotolinio darbo aprašus/tvarkas, kur ir yra apibūdinama darbo laiko apskaita, darbo laiko normos, komunikavimo platformos ir kiti technologiniai aspektai.
... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teise Visiems

👶🚗✈ Vaiko išvykimas į užsienį nuolatiniam gyvenimui su vienu iš tėvų – kokie reikalavimai bei apribojimai ⛔?
Tėvams negyvenant kartu, vaiko gyvenamoji vieta faktiškai yra su vienu iš tėvų, ji yra nustatyta tėvų susitarimu 🤝(pvz. vaikas gimė nesusituokusiems tėvams ir jie susitarė, kad vaikas gyvens su motina/tėvu) arba teismo sprendimu📄👨‍✈️ (santuokos nutraukimo atveju).
👨‍👦 Nepaisant to, kad vaikas faktiškai gyvena su vienu iš tėvų, vaiko globos teisėmis (teise rūpintis vaiku, teise nustatyti vaiko gyvenamąją vietą) naudojasi abu tėvai bendrai ir vienodai. 👨‍👩‍👦✔
Gali susiklostyti aplinkybės, kad vaiko vienas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, bei kartu su juo gyvenantis vaikas nori išvykti į užsienį nuolatiniam gyvenimui. Vaiko ✈👶 išvykimas iš Lietuvos į užsienio valstybę gali būti ✅ laikinas (atostogos, giminių lankymas, gydymo tikslais) arba ✅ nuolatinis, kai su vaiku ketinama įsikurti gyventi užsienio valstybėje, kai vaikas išregistruojamas iš darželio/mokyklos, išdeklaruojama jo gyvenamoji vieta Lietuvoje.
🤝👨‍👩‍👦Sprendimą dėl vaiko išvykimo nuolat gyventi į užsienio valstybę privalo priimti abu vaiko tėvai, nepaisant to, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas📚 numato, kad tais atvejais, kuomet į užsienio valstybę nuolatiniam gyvenimui išvyksta vienas iš vaiko tėvų su vaiku, yra ❗būtina gauti kito iš vaiko tėvų, nevykstančio kartu su vaiku į užsienio valstybę, rašytinį sutikimą dėl vaiko nuolatinio gyvenimo užsienio valstybėje 📝.
❓🤷‍♂️ Kas būna tada, kai vienas iš vaiko tėvų, su kuriuo vaikas neišvyksta į užsienį, nesutinka duoti sutikimo vaiko išvykimui? Tokiu atveju vienas iš tėvų, planuojantis išvykti gyventi į užsienį su vaiku, gali kreiptis į teismą su prašymu leisti išvykti į užsienį nuolatiniam gyvenimui.
🏤 Tokiu atveju teismas vertina, ar toks išvykimas atitiks vaiko interesus, pavyzdžiui, ar jis lankys švietimo įstaigą, ar vienas iš tėvų, su kuriuo išvykstama turės pajamų, ar bus užtikrinama teisė antram iš tėvų matytis su vaiku ir panašiai.
‼ Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolat gyventi į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių, tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). ⚖

💯🔊 SVARBU yra tai, kad tuo atveju, kai vaikas išvyksta su vienu iš tėvų yra reikalaujama, kad vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu būtų nustatyta su išvykstančiu vienu iš vaiko tėvų. Taigi, jeigu vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta su kitu vienu iš tėvu, pirma, būtina kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos 🏠 pakeitimo ir nustatymo su kitu vienu iš tėvų 👨‍👦, kuris prašo sutikimo išvykti į užsienį.
☑ Tuomet kai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų susitarimo pagrindu (pavyzdžiui, kai vaikas gimsta nesusituokusiems tėvams, kurie kartu negyvena, susitariama, kad vaikas gyvens su vienu iš tėvų bei ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra), pažodžiui aiškinant įstatymą, daroma išvada, kad yra būtina visgi kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su tėvu/motina, priklausomai nuo to, kuris iš jų prašo leisti išvykti su vaiku į užsienį nuolatiniam gyvenimui.💥 Tuo pačiu gali būti prašoma nustatyti išlaikymo dydį 🤰💲 bei bendravimo su vaiku tvarką.
Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė 👶yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę. 🔊
Spręsdamas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo teismas turi įvertinti priežastis, dėl kurių gyvenamosios vietos valstybė turėtų būti keičiama, per geriausių vaiko interesų prizmę. Vaiko aplinka yra visų pirma jį supantys žmonės. Todėl turi būti įvertinta, ar vaiko perkėlimas yra būtinas, ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas. 👵👴
Taigi, teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvu bei esant gautam kito vieno iš tėvų sutikimui dėl vaiko išvykimo į užsienį nuolatiniam gyvenimui, galima išvykti ✈👨‍👦. Tokio sutikimo nesant, yra inicijuojamas antras teisminis procesas dėl leidimo išvykti į užsienį išdavimo, kurio metu teismas turi įvertinti visas aplinkybes, atsižvelgti į vaiko interesų prioritetą, įvertinti, kokias gyvenimo sąlygas vaikas turės užsienyje, atsižvelgti į atsisakymo duoti leidimą išvykti į užsienį motyvus bei priežastis.
❗ Jeigu yra žinoma, kad kitas iš vaiko tėvų atsisakys duoti sutikimą išvykti vaikui į užsienį, be gyvenamosios vietos nustatymo galima kartu prašyti ir teismo leidimo išvykti vaikui į užsienį, tokiu būdu išvengiant dviejų teismo procesų.
#vaikogyvenamojivieta #isvykimasiuzsieni #vaikoteises #tevupareigos

🏤
... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teise Visiems

❗😷 Pagrindiniai reikalavimo dėvėti apsauginę veido kaukę aspektai bei atsakomybės už kaukės nedėvėjimą taikymas.
Į raudonąją zoną patekusių savivaldybių gyventojams apsauginės kaukės yra privalomos nebe tik uždarose patalpose, prekybos centruose 🏤, kaip buvo anksčiau, bet ir visose viešose vietose🏕 , išskyrus sportuojančius asmenis, dalyvaujančius aukšto meistriškumo varžybose, instruktoriams, teisėjams, neįgaliems asmenims. Kaukių nereikia dėvėti už gyvenamos teritorijos – miestų, miestelių – kur žmonės nesutinka kitų asmenų.
✅🤷‍♂️ Nepaisant numatytos pareigos, išėjus į lauką matyti, kad toli gražu ne visi asmenys yra su kaukėmis, o paklausti, kodėl visgi ignoruoja nustatytą prievolę dėvėti kaukes, vieni atsako, kad galvojo, jog
✔ kaukės reikalingos tik uždarose erdvėse,
✔ kiti - kad arti nėra kitų asmenų, o jeigu tokių atsirastų, jie kaukę tučtuojau užsidėtų,
✔ treti atsako, kad galvojo, jog tai yra rekomendaciniai nurodymai.
😷💯Taigi, siekiant visgi išsiaiškinti reikalavimo dėvėti apsaugines kaukes turinį bei iškristalizuoti, kokia gi atsakomybė gresia už minėto reikalavimo nesilaikymą, būtina išskirsti šiuos pagrindinius momentus:
❓ Kam nustatytas reikalavimas? Asmenims, esantiems į raudonąją zoną įtrauktose savivaldybėse. Tai nėra rekomendacija, tai yra pareiga.🔊
❓ Kur? Veido Apsaugos priemonių dėvėjimas yra privalomas visose viešosiose vietose, kurios gali būti tiek viduje, patalpose, tiek ir išorėje/lauke. 🏕🏠
✅ Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys, taigi tai yra gatvė, daugiabučio kiemas, autobuso stotelė ir kitos vietos, kuriose yra arba gali atsirasti žmonių.
❗😷 Taigi gatvė, takelis, nors juose ir nėra kitų žmonių, yra viešoji vieta, kurioje esančiam asmeniui privaloma dėvėti asmeninės apsaugos priemonę (kaukę, respiratorių). Asmens paaiškinimas, kad tuo metu ten nebuvo kitų asmenų, jokios įtakos pažeidimo buvimo konstatavimui neturi.
✔ Išėjai į lauką – privalai užsidėti kaukę. Iš tikrųjų prievolė užsidėti kaukę atsiranda dar anksčiau – asmeniui išėjus į daugiabučio namo laiptinę. ❗❗❗
❓Kas už tai? Administracinių nusižengimų kodekso 526 str. 3 d. numatyta, kad civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymas, padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki šešių tūkstančių eurų.
❗💲Taigi minimali bauda už kaukės nedėvėjimą yra 500 Eurų, o maksimali - 1500 Eur. Skiriant baudą, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skiriamas baudos vidurkis, taigi šiuo atveju bauda būtų net 1000 Eur. 🤷‍♂️🤷‍♂️
Nustačius atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaip, pavyzdžiui, asmuo gailisi, nusižengimą padarė nėščia moteris 🤰, vyresnis nei 65 metų asmuo, bauda skiriama mažesnė nei vidurkis, bet didesnė nei minimali, tai yra nuo 500 iki 1000 Eur, o jeigu nustatomos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tokios kaip pavyzdžiui, padarytas apsvaigusio asmens 🥃, padarytas iš chuliganiškų paskatų, tuomet skiriama bauda turėtų viršyti 1000 Eur ir neviršyti 1500 Eur.
Taigi, už apsauginės kaukės nedėvėjimą viešoje vietoje, netgi kai aplinkui nėra kitų žmonių, skirtina 1000 Eur dydžio bauda ❗🤷‍♂️💲, kuri gali būti mažinama, asmeniui prisipažinus ir nurodžius, kad jis gailisi dėl nusižengimo padarymo, arba gali būti didinama iki 1500 Eur, esant atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms.
Asmeniui, pirmą kartą baudžiamam už kaukés nedėvėjimą, skiriama pusė minimalios baudos, jei asmuo prisipažino ir gailisi padaręs nusižengimą, bet visgi 250 eurų bauda nėra maža. #bauda #karantinas #nusizengimas #kauke #apsaugospriemones #viesavieta
... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teise Visiems

❗👩‍🔬😷 Darbuotojų, kuriems nustatytas COVID-19 virusas, asmens duomenų atskleidimas 🔊
Daugumoje Lietuvos savivaldybių esant paskelbtam karantinui dėl COVID-19 pandemijos, tiek darbuotojai, tiek darbdaviai turi imtis priemonių, siekdami sumažinti viruso plitimą visuomenėje.
Viename iš straipsnių buvo kalbama, kokiais atvejais bei kurie darbuotojais privalo izoliuotis, siekiant užkirsti viruso plitimą darbovietėje, tad šįkart pakalbėkime apie tai:
📌 kokius duomenis darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojų pateikti;
📌kokius asmens duomenis darbdavys gali rinkti;
📌 ar darbdavys tiek darbuotojams, tiek institucijoms gali/turi atskleisti, kuriems jo darbuotojams nustatytas koronavirusas.

✅ Darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojus pateikti tokius duomenis:

✔ ar asmuo buvo išvykęs į užsienį „rizikos valstybę“;
✔ ar asmuo kontaktavo (turėjo sąlytį) su asmeniu, išvykusiu į užsienį, ar sergančiu COVID-19 liga;
✔ ar asmuo laikosi karantino, taikytinos saviizoliacijos (nenurodant priežasties) ir koks inkubacinis laikotarpis;
✔ ar asmuo serga (nenurodant konkrečios ligos ar kitokios priežasties).
Darbdavys turi teisę teirautis savo darbuotojų apie tai, ar jiems yra pasireiškusių koronaviruso simptomų🌡👩‍🔬😷 , ar yra nustatyta COVID-19 diagnozė. Ši informacija yra svarbi darbdaviui vertinant, ar reikalinga imtis papildomų apsaugos priemonių – įpareigoti kartu dirbusius ar su sergančiu (turinčiu simptomus) asmeniu kontaktavusius darbuotojus laikytis karantino ⛔, saviizoliacijos, sudaryti sąlygas nuotoliniam darbui 💻📞ar sveikatos tikrinimui ir pan.
❗ Svarbu pažymėti, kad asmuo, kuriam nustatytas šis virusas, privalo apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą.
✅ Tačiau kartu pažymėtina, kad darbdavys neturėtų reikalauti pateikti asmens duomenis, nebūtinus nustatytos tvarkos vykdymui užtikrinti. Svarbu pabrėžti, kad duomenų valdytojai turėtų susilaikyti nuo darbuotojų ar lankytojų 🌡temperatūros rodmenų, medicininių pažymų 🧾ar kt. rinkimo. Tai negali būti laikoma darbdavio pareiga.
✅ Ne vienam darbdaviui taip pat kyla klausimas, ❓❗ ar jis privalo savo darbuotojams/kitoms institucijoms pranešti, kuriam darbuotojui (vardas, pavardė) yra nustatyta koronavirusinė infekcija. Svarbu yra tai, kad nors darbdavys darbuotojams turi pranešti, kad jo darbuotojui nustatytas COVID-19, tačiau ❗⛔🤵skelbiama informacija neturi sudaryti galimybės netiesiogiai nustatyti sergančiojo COVID-19 tapatybės ❌.
Laikomasi nuomonės, kad darbdaviai turėtų ✍ informuoti savo darbuotojus apie COVID-19 atvejus, kad būtų užtikrinta kitų darbuotojų sveikatos apsauga, tačiau bet kuriuo atveju svarbu laikytis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų ✅, užtikrinti, kad kitiems darbuotojams nebūtų pateikiama daugiau informacijos nei yra būtina.
Pavyzdžiui, gali būti nurodoma, kuriame įmonės padalinyje 🏤💼nustatyta infekcija, kuriam ofise ar skyriuje (pvz. administracijoje ir pan.), tačiau nenurodant darbuotojo asmens duomenų, kurie leistų identifikuoti šį darbuotoją.🤵
💯Tas pats taikoma ir duomenų teikimui tretiesiems asmenims, nes net ir esant paskelbtai ekstremaliai situacijai ir karantinui, asmens duomenų apsaugos nevertėtų pamiršti. Bet kokie darbdavių ar kitų duomenų valdytojų tvarkomi asmens duomenys valstybės institucijoms visuomenės sveikatos užtikrinimo tikslu turi būti teikiami laikantis BDAR reikalavimų.
Atkreipiame dėmesį, kad prašymai pateikti asmens duomenis turi būti vertinami kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, pavyzdžiui, tais atvejais, kai prašoma pateikti statistiką, duomenų valdytojas (duomenų tvarkytojas) neturėtų teikti konkretų duomenų subjektą identifikuojančių duomenų.❌🧾
#BDAR #GDPR #asmensduomenys #duomenuapsauga #COVID19 #karantinas
... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teise Visiems

❗🔊 Priminimas! Už laiku nepakeistas automobilio padangas 🚗❄- administracinė atsakomybė vairuotojams.
Nors šiemet per Vėlines nėra numatomas sniegas, vairuotojams visgi reikėtų pasirūpinti eismo automobilių keliais saugumu. 🔊❄ Vairuotojams primintina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklėmis (230 punktas), nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. ⛔🚗 draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones, išskyrus mopedus, motociklus, triračius, visų rūšių keturračius, ir priekabas su vasarinėmis padangomis.
Nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. lengvųjų automobilių (M1 klasė) padangų protektoriaus rašto gylis turi būti ne mažesnis kaip 3 milimetrai. 📏
Su 📌 dygliuotomis padangomis galima važinėti nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d. Naudojant tokias padangas, automobilio gale turi būti priklijuotas skiriamasis ženklas – baltas lygiakraštis trikampis su raudonu apvadu ir padangos dyglio simboliu viduryje.
✅ Remiantis Administracinių nusižengimų kodeksu, transporto priemonės, kurių padangos neatitinka nustatytų techninių reikalavimų, užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 40 eurų.💲
⛔📌Be to, įvykus eismo įvykiui ir nustačius, kad jam įtakos turėjo netinkamų padangų naudojimas, kaltininkui gali būti nemokama draudimo išmoka – net, jei jis yra apsidraudęs kasko.
Tuo atveju, kai netinkamomis padangomis važinėjantis avarijos kaltininkas savo transporto priemonę yra apdraudęs tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nukentėjusiai pusei nuostoliai atlyginami, tačiau vėliau regreso tvarka jie gali būti išieškomi iš įvykį sukėlusio asmens. 🤷‍♂️💲
#padangos #protektoriausgylis #ziemossezonas #keliutaisykles
... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teise Visiems

🏠💻📞 Ką aktualu žinoti apie nuotolinį darbą karantino metu?
Kasdien sparčiai augant užsikrėtusiųjų Covid-19 infekcija skaičiui, artimiausiu metu gali nelikti nė vienos darbovietės, kurios nepaliestų šis virusas, tad nuotolinis darbo būdas įgauna vis didesnę reikšmę ir neabejotinai taps pagrindine darbo funkcijų atlikimo forma pandemijos metu. Nors šiuo metu dirbančių nuotoliniu būdu 💻🏠 tikrai yra nemažai, tiek darbuotojams, tiek darbdaviams kyla klausimų dėl nuotolinio darbo inicijavimo procedūrų ✍, vykdymo, apmokėjimo💲 , atsakomybės, papildomų išlaidų kompensavimo 💻📞🌡. Žemiau pateikiami pagrindiniai TIPSai ✅, liečiantys nuotolinio darbo reglamentavimą.
Nuotolinio darbo principai numatyti LR darbo kodekso 52 str.
✅📝🤝 Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu.
✅ Nuotolinis darbas suteikiamas, kai, atsižvelgiant į darbo organizavimo ypatumus, padaroma išvada, kad darbas nuotoliniu būdu yra objektyviai įmanomas.
✅💰 Nuotolinis darbas neturi sukelti per didelių sąnaudų darbdaviui įvertinus darbuotojo atliekamas darbo funkcijas, jų specifiką, t.y. nereikia pirkti brangios technikos, įkuriant darbo vietą namuose ir pan.
✅❗Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas💰💲 , jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus:
📌 nėščiai 🤰 ,
📌 neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai,
📌darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų 👶, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų,
📌arba darbuotojui pateikus prašymą, pagrįstą sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jo sveikatos būklę 👩‍🔬.
✅💲 Dirbant nuotoliniu būdu, darbuotojui mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.
✅🌡👩‍🔬Darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu (kai, pavyzdžiui, neišduodamas nedarbingumas, bet darbuotojas turi tam tikrų peršalimo simptomų, pvz. slogą).
✅📝Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. ✍ Darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu.
✅ Skiriant dirbti nuotoliniu būdu,📝 raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės (kompiuteris, telefonas, kt.), aprūpinimo jomis tvarka.
📌 LR darbo kodekso 52 str. numatyta, kad tuo atveju, jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos 💰✅. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu. Taigi, jeigu darbuotojas privalo įsigyti kompiuterį ar prasivesti internetą arba užtikrinti didesnį interneto greitį, nei buvo, tokiu būdu užsisakydamas brangesnį interneto planą, tokios išlaidos darbuotojui turi būti atlyginamos. Tačiau šios papildomos išlaidos turi būti būtinos darbo funkcijoms atlikimui nuotoliniu būdu. Tai turi įrodyti darbuotojas.
✅⛔ Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.
🧾 Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas 🕐, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.
😷💻📞👩‍🔬Taigi, esant paskelbtam karantinui, darbdaviui esant numatytoms pareigoms užtikrinti darbuotojų sveikatos apsaugą, nuotolinis darbas yra ne tik rekomenduojamas, bet ir tam tikrais atvejais darbuotojams privalomas.
#darbasisnamu #nuotolinisdarbas #covid19 #nusalinimas
... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teise Visiems

⛔ COVID-19 nustatytas darbovietėje. Kas turi izoliuotis? 🤷‍♂️🗝🏠Sparčiai augant užsikrėtusiųjų Covid-19 infekcija skaičiui, artimiausiu metu gali nebelikti nė vienos darbovietės, kurios nepaliestų šis virusas. 😷 Jau dabar darbuotojams, kurių tarpe nustatytas užsikrėtimas koronaviruso infekcija atvejis, kyla nemažai klausimų, pagrindinis kurių – ❓🤷‍♂️ ar jie turi izoliuotis? Kas turi izoliuotis? koks kontaktas laikomas artimu, o kuris tokiu nelaikomas? jeigu darbuotojai sėdi viename kabinete, ar turi izoliuotis visi kabinete sėdėję darbuotojai? Ar asmuo, kurio kolegos šeimos nariai turi koronavirusą, turi izoliuotis?💥❗⏳ Atsakyti į šiuos klausimus yra išties svarbu, kadangi neatlikus darbuotojų izoliacijos laiku, virusas gali išplisti darbovietėje, kuri taps žinidiu, o nesiizoliavusiam darbuotojui yra taikytina atsakomybė.⛔🤵
🔊 Reikėtų pažymėti, kad pirma ir svarbiausia pareiga, kylanti darbuotojui, jam nustačius koronavirusą, yra pareiga informuoti tiesioginį vadovą apie jam nustatytą infekciją.
🌡 Darbuotojui neinformavus darbdavio apie nustatytą virusą, jam gali ir turi būti taikoma drausminė atsakomybė.
📞📩⏳ Svarbu pažymėti, kad ne tik darbuotojas informuoja/turi informuoti darbdavį apie jam nustatytą virusą, tačiau ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras žodžiu ir raštu susisiekia su darbdaviu visais atvejais, kai asmuo užkrečiamuoju laikotarpiu buvo darbe, arba – kai įtariama, kad asmuo galėjo užsikrėsti darbo vietoje.
✈⛱ Tais atvejais, kai asmuo daugiau nei 14 d. iki susirgimo dirbo iš namų, atostogavo, arba susirgo po atvykimo iš užsienio ir po grįžimo nebuvo darbe, NVSC su darboviete nesusisiekia.
✅Artimą sąlyti su užsikrėtusiu darbuotoju turėjęs darbuotojas privalo izoliuotis. Kas yra tas artimas sąlytis, sukeliantis darbuotojui pareigą izoliuotis namuose, stebėti savo sveikatos būklę, būti pasiekiamam NVSC darbuotojams?
❗ Artimą sąlytį su COVID-19 atveju turėjęs asmuo yra asmuo, atitinkantis vieną iš žemiau nurodytų kriterijų:
📌 asmuo, turėjęs tiesioginį sąlytį su COVID-19 atveju iki 2 m. atstumu ilgiau nei 15 min.;
📌 asmuo, turėjęs tiesioginį fizinį sąlytį (kontaktą) (pvz. spaudęs ranką);
📌 asmuo, turėjęs tiesioginį sąlytį be apsaugos priemonių su užkrėstais COVID-19 atvejo kūno skysčiais (pvz. sergantysis pakosėjo į veidą, plikomis rankomis liestos COVID-19 atvejo panaudotos vienkartinės nosinės ir pan.);
📌 asmuo, buvęs uždaroje aplinkoje (pvz. namuose, klasėje, posėdžių salėje, ligoninės laukiamajame, laivo kajutėje, ir pan.) su COVID-19 atveju ilgiau nei 15 min.

❗ Atsitiktinį sąlyti su COVID-19 turėję asmenys, tai yra:
✅ asmuo, turėjęs sąlytį su COVID-19 atveju trumpiau nei 15 min. didesniu nei 2 m atstumu;
✅ asmuo, buvęs su COVID-19 atveju uždaroje patalpoje trumpiau nei 15 min.;
✅ asmuo, keliavęs su COVID-19 atveju bet kokioje transporto priemonėje, jeigu sąlytis neatitinka didelės rizikos sąlyčio kriterijų.
Praktikoje gali būti mišrių atveju, atitikančių tiek vienos, tiek antros rūšies požymius. Pavyzdžiui, kolegos bendroje uždaroje patalpoje praleido mažiau nei penkiolika minučių, tačiau paspaudė vienas kitam ranką 🤝. Tokiu atveju, esant bent vienam artimojo kontakto požymiui, asmuo privalo izoliuotis, o už šios pareigos nevykdymą darbuotojui taikytina atsakomybė.
#COVID19 #koronavirusas #izoliacija #darbuotojai #kontaktas
... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teise Visiems

Kada skolininkui kyla baudžiamoji atsakomybė už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą? ⚖
🧾❗ Antstolio patvarkymai, jam vykdant teismo sprendimus vykdomojoje byloje, skolininkui yra privalomi, o už jų nevykdymą antstolių nurodymų nevykdančiam asmeniui gali būti ir yra taikoma atsakomybė.
❓Tačiau kokios rūšies atsakomybė yra taikoma? Civilinė, administracinė, o galbūt baudžiamoji? 👨‍✈️ Pakalbėkime apie griežčiausios, t.y. baudžiamosios atsakomybės, taikymą kaip ultima ratio asmeniui, nevykdančiam antstolio nurodymų arba kitaip jam trukdančiam vykdyti teismo sprendimą.❌
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, trukdančiam antstoliui vykdyti teismo sprendimą.
🔊 Už minėtą nusikalstamą veiką yra numatyti viešieji darbai, bauda arba laisvės apribojimas arba net laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Lietuvos teismų, nagrinėjančių baudžiamąsias bylas dėl antstolio privalomųjų nurodymų (patvarkymų) vykdomajame procese nevykdymo, praktika buvo nevienoda:
📌 Vieni jų asmens, kuris nevykdo antstolio privalomų nurodymų, pavyzdžiui, patvarkymo pateikti duomenis apie turtą, pajamas, veiklą vertindavo kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 231 straipsnyje ir taikydavo kriminalines bausmes.
📌 Kiti gi tam tikrų antstolio patvarkymų nevykdymą vienareikšmiškai vertindavo kaip nesudarančius BK 231 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pastarieji rėmėsi kasacinio teismo suformuluota taisykle, kad ✅ trukdymas vykdyti sprendimą yra bet kokie veiksmai, sudarantys kliūtis atlikti profesines procesines pareigas atvirai kišantis į atitinkamo pareigūno veiklą ar sudarant fizines kliūtis. Trukdymas gali reikštis kaip reikalavimas, prašymas, patarimas, nurodymas ir pan., t. y. rodant aktyvumą ir iniciatyvą.
Šie teismai nurodydavo, kad baudžiamoji atsakomybė yra įmanoma ne už asmens neveikimą, pasyvumą, o tik už aktyvius veiksmus, kuriais akivaizdžiai kišamasi į antstolio veiklą, kitaip trukdant jam vykdyti sprendimą. ⛔👨‍✈️🤷‍♂️
2020 metų kovo mėnesį priimtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausias Teismas suvienodino praktiką dėl BK 231 straipsnio taikymo ir nurodė, kad trukdymas, kaip nusikalstama veika, gali pasireikšti
tiek aktyviais, tiek pasyviais veiksmais. Tačiau nustačius, kad trukdymas buvo atliktas pasyvia elgesio forma, būtina ypač įdėmiai įvertinti, ar konstatuotas neveikimas pagal savo pavojingumo pobūdį ir laipsnį iš tiesų turėtų būti laikomas nusikaltimu BK 231 straipsnio prasme. Šiuo atveju vertintina visuma byloje nustatytų aplinkybių, be kita ko, koks buvo neveikimo pobūdis, kiek laiko neveikimas tęsėsi, ar jis buvo intensyvus ir pan. Taigi, LAT nurodė, kad BK 231 str. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma
📌tiek veikimu,
📌 tiek ir neveikimu, tačiau pastaruoju atveju yra būtina atsižvelgti į papildomas aplinkybes bei jas įvertinti.
LAT nurodė, kad neveikimas pats savaime dar ❗ nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės pagal BK 231 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už tokią veiką taikymo, turėtų būti pagrindžiama, ar dėl trukdymo (be kita ko, antstoliui vykdyti teismo sprendimą) veikos padaryta žala teisingumui, t. y. ar tokia veika buvo sukelti teisiškai reikšmingi padariniai. ✔ Taigi iš esmės reikalaujama nustatyti pavojingus padarinius, nors pati nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, nereikalaujanti padarinių nustatymo.
Minėtoje byloje, nors asmuo antstoliui ir nepateikė reikalaujamų duomenų apie pajamas, turtą, teismo sprendimas visgi buvo įvykdytas, todėl pavojingų padarinių neatsirado, kas suponavo baudžiamosios atsakomybės netaikymą. Šiuo atveju asmeniui gali būti taikoma civilinė atsakomybė pagal CPK 585 str.
💥 Taigi, svarbu pažymėti, kad ir asmens neveikimas, nevykdant antstolio privalomų nurodymų gali užtraukti baudžiamąją atsakomybė pagal 231 str., tačiau šiuo atveju nepakanka nustatyti vien antstolio nurodymų nevykdymo faktą, o būtina įvertinti tokio neveikimo pobūdį, trukmę bei kokius padarinius sukėlė šis neveikimas. Tuo atveju, jeigu antstolio sprendimas nebuvo įvykdytas, atsiranda pagrindas baudžiamosios atsakomybės taikymui bei kriminalinės bausmės paskyrimui.
#antstolis #baudziamojiatsakomybe #patvarkymas #skolininkas
... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teise Visiems

Nuo spalio 26 dienos - kiekviena kavinė/restoranas/baras/pasilinksminimo vieta – asmens duomenų tvarkytojas ❗✅📄
Nuo spalio 26 d. kavinėms, restoranams, naktiniams klubams, kitoms pasilinksminimo vietoms Lietuvoje įsigalioja numatyta pareiga registruoti 📝✍👨🏼‍🤝‍👨🏼 lankytojus, siekiant užtikrinti galimybę susisiekti 📳💻, konkrečioje vietoje nustačius COVID-19 židinį, bei imtis priemonių asmenų izoliavimui, testavimui.
❗Nors minėta pareiga yra nustatyta, siekiant gyvybiškai svarbių tikslų – COVID-19 plitimo valdymo, siekiant tinkamai apsaugoti asmenų sveikatą ir netgi gyvybę, visgi asmens duomenų valdymas bei tvarkymas turi vykti griežtai laikantis teisės aktų (BDAR) reikalavimų.
📄✅ Tokiam valdymui turi būti tinkamai bei atsakingai pasiruošta, kiekvienai laisvalaikio praleidimo vietai turi būti žinomi ne tik asmens duomenų tvarkymo principai, bet ir atsakomybė💲 , kuri bus taikoma, netinkamai vykdant teisės aktų reikalavimus .
🔊💥 Kavinėms barams ir kt. pasilinksminimo vietoms ruošiantis asmens duomenų tvarkymui turi būti žinomi šie esminiai asmens duomenų tvarkymo reikalavimai:
📌Asmens duomenų kiekis. Turi būti tvarkomas minimalus duomenų kiekis, reikalingas iškeltiems tikslams pasiekti. Kaip žinia, asmens duomenų tvarkymo tikslas –📳 susisiekti su asmeniu, tam tikroje vietoje, kurioje lankėsi minėtas asmuo, nustačius koronaviruso židinį ir imtis priemonių asmens izoliavimui/ testavimui. Tokiu atveju neturi būti renkama daugiau duomenų, negu reikia susisiekti su asmeniu, t.y. ❎ asmens vardas, pavardė bei telefono numeris.
Kiti kontaktiniai duomenys, kaip elektroninio pašto adresas, gyvenamosios vietos adresas 🏠 būtų pertekliniai ir renkami neturi būti, nes susisiekimui su asmeniu pakaktų telefono numerio.
Kitas dalykas – rinkti elektroninio pašto adresą 💬 vietoj telefono numerio, nes elektroniniu paštu taip pat būtų galima susisiekti su asmeniu.
📌 Asmens duomenų rinkimo būdas. Pasilinksminimo vietoms nustatoma laisvė pasirinkti, kokiu būdu bus renkami asmens duomenys – elektroniniu būdu pildant anketą💻 arba raštu, pildant popierinį variantą ✍📄.
📌 Asmens duomenų saugumas. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu pasirinkta rinkti asmens duomenis, toks asmens duomenų rinkimas turi būti saugus, asmens duomenys neturi nutekėti kitiems asmenims, negali būti įsilaužta į anketų pildymo tinklalapį. Duomenų tvarkytojas turi užtikrinti, kad asmens duomenys yra saugūs elektroninėje erdvėje 🗝, o tuo atveju jeigu duomenys renkami raštu popieriniame variante, duomenų tvarkytojas turi užtikrinti fizinį tokių duomenų saugumą, kad jokie tretieji asmenys neturėtų prieigos prie stalčiaus, spintos, kur yra saugomos užpildytos anketos.⛔ Anketų pildymo metu kiti kavinės lankytojai neturi matyti kitų lankytojų duomenų, t.y. negali būti bendro lapo ✍🧾, kur kiekvienas lankytojas įrašo savo asmens duomenis. Kiekvienam lankytojui turi būti duodama pildyti atskirą anketą, kuri, ją užpildžius, turi būti saugiai padėta saugojimui.
Kiekvienas duomenų tvarkytojas turi paskirti asmenį, atsakingą už tinkamą asmens duomenų tvarkymą 👨‍✈️
📌Asmens teisių užtikrinimas. Nereikėtų pamiršti, kad asmenys, kurių asmens duomenys yra renkami, turi jiems įstatymų numatytas teises, kurias turi užtikrinti duomenų tvarkytojas. Pavyzdžiui, klientui turi būti suteikta informacija, kokiu tikslu bei kokiu teisiniu pagrindu yra tvarkomi jų asmens duomenys, kad yra duomenų tvarkytojas, bei jo kontaktiniai duomenys, nurodant asmens teises susipažinti su savo tvarkomais asmens duomenimis, prašyti juos koreguoti, prašyti „pamiršti“ klientą, t.y. ištrinti asmens duomenis. Manytina kad šį informacija turi būti suteikta kiekvienam klientui atskirai duomenų valdytojo pasirinktu būdu dar ❗💬 prieš klientui pateikiant jo asmens duomenis. Tai gali būti dalinamoji medžiaga, skrajutė 📝, kurioje nurodyta ši informacija, o jeigu vietoj telefono numerio renkamas el., paštas, ši informacija gali būti atsiųsta el. paštu arba paskelbta tinklalapyje.
📌 Duomenų tvarkymo terminas. Asmens duomenys negali būti tvarkomi ilgiau nei to reikalauja duomenų tvarkymo tikslas. Minėti asmens duomenys turi būti tvarkomi ne ilgiau negu 21 dieną, po ko jie turi būti sunaikinti❌.
Duomenų tvarkytojams reikia imtis priemonių ir tinkamam asmens duomenų sunaikinimui, t.y. sunaikinama turi būti visiškai, neturint galimybės duomenų atstatyti, nedarant jokių atsarginių kopijų.📄❗❌ Jeigu, pavyzdžiui, elektroniniai duomenys ištrinti, tačiau jie yra išsaugoti "CLOUDe" 💭 ar "HARDe" toks duomenų sunaikinimas nėra laikomas tinkamu, nes šie duomenys turi būti ištrinti iš visų laikmenų, vietų, kur buvo saugomi.
Jeigu asmens duomenys buvo saugomi laikmenose, nepakanka laikmenas išmesti, nes tokiu atveju asmens duomenys nėra sunaikinti ir prie jų gali prieiti tretieji asmenys. Nepakanka taip pat išmesti rašytinių anketų, - jas reikėtų sunaikinti, kad atstatymas nebūtų įmanomas, pvz susmulkinti, sudeginti ir pan. ✂🗑
📌 Asmuo turi būti tinkamai informuotas apie asmens duomenų perdavimą kitiems asmenims ir už ES ribų. Tuo atveju, jeigu asmens duomenys bus perduodami kitiems asmenims, kaip, pavyzdžiui, Nacionaliniam sveikatos centrui, kas neabejotinai bus reikalinga, asmuo turi apie tai būtinai būti informuotas✍ .Tokią informaciją galima įnumatyti pranešime, kuris suteikiamas klientui, iš jo reikalaujant asmens duomenų.
📌 Teisė atsisakyti suteikti asmens duomenis. Svarbu turėti omenyje tai, kad asmeniui turi būti duota galimybė suteikti savo asmens duomenis arba atsisakyti tokius duomenis suteikti. Tokiu atveju, jeigu kavinės lankytojas nesutinka pildyti anketos, jis negali būti verčiamas to daryti, tačiau tokiam klientui turi būti tinkamai išaiškinta, kad, jam atsisakius suteikti savo asmens duomenis, jis į tam tikrą vietą nebus įleidžiamas. ⛔
📌 Asmens duomenų naudojimo tikslas. Svarbų pabrėžti tai, kad asmens duomenys renkami siekiant tinkamai valdyti situaciją su COVID-19, siekiant nustatyti lankytojų tapatybes bei su jais susisiekti esant būtinybei. Tačiau tam tikslui surinkti asmens duomenys negali būti naudojami kitais tikslais, pavyzdžiui, tiesioginiei rinkodarai. Tai reiškia, kad asmeniui negali būti pradėta siųsti informacija apie siūlomas akcijas, paslaugas 🥂🍾🎧ir pan., nebent asmuo pats nedviprasmiškai išreiškė dėl to valią (pažymėdamas varnelę anketoje ir pan.).
#BDAR #GDPR #COVID19 #asmensduomenys #apsauga #teise
... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teise Visiems

Asmens dokumento kaip užstato paėmimas.💰
Vis dar neretai susiduriama su situacija, kai, suteikdamas tam tikrą paslaugą, paslaugos tiekėjas reikalauja palikti asmens dokumentą kaip užstatą. Pavyzdžiui, riedučių/dviračių nuomos punkte 🚲⛸ reikalaujama ne tik susimokėti už nuomą, bet ir palikti asmens dokumentą, tokiu būdu užtikrinant riedučių/dviračio grąžinimą.
Toks asmens dokumento reikalavimas anksčiau retai kam keldavo klausimų, ✅tai buvo laikoma normalia praktika.
❗🛑 Tačiau toks asmens dokumento palikimas ne tik yra pavojingas, nes gali būti padaryta asmens dokumento kopija, o asmens duomenys neteisėtai panaudoti (pavyzdžiui, paimant greitąjį kreditą ir pan. ), tokiu būdu pažeidžiant dokumento savininko teises ir padarant jam žalos, bet ir ❌ neteisėtas, nes reikalavimas palikti asmens dokumentą kaip užstatą yra administracinis nusižengimas numatytas Administracinių nusižengimų kodekso 534 straipsnyje 📚. Nors bauda už šį nusižengimą yra nedidelė (iki trisdešimties eurų), žala, kuri gali būti padaryta asmeniui, neteisėtai naudojantis jo asmens duomenimis, gali būti kelis kartus didesnė 💥.
📌Tad kiekvienas žmogus, kurio reikalaujama palikti asmens dokumentą kaip užstatą, turi žinoti, kad toks reikalavimas ne tik neteisėtas, bet ir užtraukiantis administracinę atsakomybę.
#asmensdokumentas #administracine #atsakomybe #neteisetaveika
... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teise Visiems

Kelio servituto nustatymas 📄🚗
Į mus teisinės konsultacijos kreipėsi klientas, kuris paprašė padėti jam išspręsti teisinę problemą. 🤷‍♂️
Klientui priklauso žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas bei garažas. Dėl sudėtingo reljefo 🏕 nėra galimybės privažiuoti prie garažo per klientui priklausantį žemės sklypą, o privažiavimas įmanomas tik per kaimyninį žemės sklypą. Tačiau kaimynas neleidžia važiuoti per jo žemės sklypą. 🚗⛔
❓ Ką tokiu atveju reikėtų klientui daryti? Kaip jam tinkamai naudotis savo nuosavybe?
💼 Tokiu atveju, esant ginčui tarp kaimynų, reikėtų inicijuoti civilinę bylą dėl kelio servituto nustatymo, kad asmuo, kuris negali patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio garažo per jam priklausantį žemės sklypą, galėtų privažiuoti per kaimynini žemės sklypą.
Teismo sprendimu 📄servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.
Taigi šioje teisės normoje įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai:
✔ savininkų nesutarimas
ir ✔ būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis.
📌Savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visais ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymais patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme. 💼🤷‍♂️😤
✅ Mūsų atveju pirmąją sąlygą servituto nustatymui teismo sprendimu – šalių nesutarimą – patvirtina faktas, kad šalys nepasiekė taikaus susitarimo.
📌Toliau reikia nustatyti servituto būtinumą.
Neretai tam, kad būtų nustatytas servituto būtinumas, neapsieinama be eksperto išvados. 📝Išvadoje ekspertas turi įvertinti, ar objektyviai įmanomas/neįmanomas pravažiavimas per asmeniui priklausantį žemės sklypą ar visgi pravažiavimas įmanomas tik per svetimą žemės sklypą. Šiuo atveju ekspertas pažymėjo, kad nėra objektyvios galimybės klientui patekti 🚗🏠 į savo garažą per jam priklausantį žemės sklypą.
❗ Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas gali daryti išvažiuojamąjį teismo posėdį vietovėje, kurioje prašoma nustatyti servitutą ir įsitikinti, kad patekimas prie pastato yra įmanomas tik per svetimą žemės sklypą.
💰 Nustačius servitutą, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo. Taigi, reiškiant reikalavimą nustatyti servitutą, reikia turėti omenyje, kad gali būti nustatytas atlygintinis servitutas💲🤷‍♂️ , tad , teismas, konstatavęs, kad servitutas nustatytinas, turi pasisakyti dėl kompensacijos už nustatomą servitutą dydžio.
✅💲 Koks gali būti kompensacijos dydis? Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika.
❎✅ Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes.
Minėtu konkrečiu atveju teismas priteisė atsakovei 126 Eur dydžio kompensaciją už naudojimąsi jai priklausančio žemės sklypo dalimi (servitutu).
#servitutas #zeme #tarnaujantis #teismas #kompensacija
... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teise Visiems

Apsipirkimas "online" 💻💲 jau seniai tapo šiuolaikinio gyvenimo dalimi. Daugelis neretai apsipirkinėja internetu, o kai kuriems apsipirkimas elektroninėse parduotuvėse pakeitė apsipirkimą fizinėse parduotuvėse, nes tai yra patogiau, operatyviau ir pastaruoju laiku saugiau😷 .
Kadangi kiekvienas iš mūsų susiduria ir neabejotinai dar susidurs su apsipirkimu elektroninėje erdvėje, yra aktualu pakalbėti apie pirkėjo teises, susijusias su prekių įsigijimu online.
❗Ne visi žino savo teises, kurias teisės aktai numato pirkėjams, apsipirkinėjantiems nuotoliniu būdu, o pardavėjai ne visada tas teises tinkamai išaiškina. Pirkėjams nežinant savo teisių, pardavėjams susidaro galimybė piktnaudžiauti savo padėtimi 👎

✅ Prekių pristatymas. Nors dažniausiai pardavėjas nurodo prekių pristatymo terminą (pavyzdžiui, 1-3 darbo dienos po užsakymo išsiuntimo), tokio termino nesant nurodyto, pardavėjas privalo prekes pristatyti pirkėjui 🚚ne vėliau nei per 30 dienų nuo užsakymo atlikimo bei apmokėjimo. Šis terminas pardavėjo gali būti pratęstas.
⛔ Tačiau tuo atveju, jeigu nurodytas pristatymo terminas vartotojui turėjo esminės reikšmės (pavyzdžiui, buvo pirkta dovana gimtadieniui 🎁), tai iki nurodytos datos prekių negavęs vartotojas turi teisę nutraukti sutartį ir gauti pinigų grąžinimą.
✅ Prekių patikrinimas. Gavus užsakytą prekę, neretam iš mūsų net į galvą neateina apžiūrėti prekę/pakuotę/patikrinti, ar yra visos sudedamosios prekės dalys, ar prekė nepažeista, nesugadinta 📦. Prekės kokybė bei būklė dažniausiai tikrinama jau pasirašius ir grąžinus kurjeriui pristatymo dokumentus ✍. Tačiau svarbu yra minėtą prekės patikrinimą atlikti dar prieš pasirašant pristatymo dokumentus, siekiant išvengti galimų išlaidų esant sugadintai prekei ateityje. Tad gavus prekę, patartina neskubėti pasirašyti kurjerio dokumentų, o apžiūrėti prekę bei pastebėjus apgadinimus, apie tai pažymėti dokumentuose ir kuo greičiau pranešti pardavėjui 🖋raštu ir reikalauti iš pardavėjo :
✔ pakeisti prekę tinkamos kokybės;
✔sumažinti prekės kainą;
✔pašalinti apgadinimus;
✔ atsisakyti sutarties ir atgauti sumokėtus pinigus.
Pardavėjas privalo per keturiolika dienų atsakyti ir imtis priemonių sutarčiai tinkamai įvykdyti, o pardavėjui to nepadarius, pirkėjas turi teisę ginti savo teises vartotojų teisių apsaugos tarnyboje ir teisme💼
#vartotojas #pristatymas #online #apsipirkimas
... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

prieš 2 mėnesius

Teise Visiems

Renta ir išlaikymas iki gyvos galvos 💰
Šiuolaikiniame pasaulyje, kai pensijos yra nedidelės, senjorai neretai renkasi galimybę perduoti savo turimą nekilnojamąjį turtą 🏠 kito asmens nuosavybėn už pastarųjų įsipareigojimą jiems nuolat mokėti sutartyje nustatytą pinigų sumą, kitaip vadinamą rentą, arba kitokį jų išlaikymą iki mirties.
❗ Tokiu atveju notarine tvarka yra sudaroma rentos sutartis 🧾, pagal kurią rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos
❗Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra rentos rūšis, t.y. sutartis, pagal kurią asmuo (išlaikytinis) gauna visą jam reikalingą išlaikymą daiktais, paslaugomis, vaistais ir pan. Rentos gavėjui turi būti suteikiama gyvenamoji patalpa, drabužiai, maitinimas, o susirgus ar nusilpus – priežiūra 🥼🛒🧦☎🥡.
💲 Sutartyje gali būti numatyta galimybė apmokėti rentos gavėjo laidojimo išlaidas. Taigi, renta nebūtinai turi būti mokama pinigais – rentos sutartyje gali būti numatytas ir kitoks išlaikymas, pavyzdžiui, būtiniausiais daiktais, paslaugomis, darbais iki rentos gavėjo mirties. 🗝 ❗ Tuo atveju, jeigu perleistas nekilnojamasis turtas buvo rentos gavėjo vienintelė gyvenamoji patalpa, sutartyje turi būti būtinai numatoma, kur gyvens rentos gavėjas, arba numatoma teisė jam iki mirties gyventi perleistame būste.
Rentos sutartyje gali būti numatyta, kad renta mokama tam tikrą laikotarpį arba iki rentos gavėjo mirties. Jeigu nustatomas išlaikymas iki mirties, tai savaime suprantama, kad toks išlaikymas teikiamas iki rentos gavėjo mirties dienos.
Sutartyje gali būti numatyta, kad renta gali būti mokama ir rentos gavėjo įpėdiniams 👩‍👧, tačiau ne ilgiau negu vieną šimtą metų.
🛑 Svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas konstatavo, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi negali būti įpareigotas teikti išlaikymą, t. y. priežiūrą, gyvenamąją vietą, maitinimą ir t. t., rentos mokėtojo sutuoktinis, kuris įstatyme nustatyta forma nėra išreiškęs savo valios atlikti tokius veiksmus rentos gavėjui, o šis savo ruožtu nėra išreiškęs pasitikėjimo rentos mokėtojo sutuoktiniu ir gali nepageidauti būti nuo jo priklausomas (nuolat prižiūrimas, esant reikalui, maitinamas, slaugomas ir pan.).

❓ Kokios yra rentos gavėjų teisių apsaugos garantijos? Juk perleidus nekilnojamąjį turtą rentos mokėtojui, kuris nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, rentos gavėjas lieka galima sakyti gatvėje .
💲🏠👍 Tokiu atveju rentos gavėjas gali vienašališkai nutraukti rentos sutartį, reikalaudamas arba grąžinti perleistą turtą arba jį išpirkti.
Renta gali būti rentos mokėtojo išpirkta, išmokant visą jos vertę, tačiau jeigu renta nustatyta senyvo amžiau asmeniui, negalinčiam savimi pasirūpinti, notarai rekomenduoja sutartyje nenumatyti jos išankstinio išpirkimo galimybės, siekiant apsaugoti senyvo amžiau asmens teises bei interesus.
#renta #islaikymas #senjoras #teises #patarimas #teisevisiems
... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook