Teisė Visiems

This message is only visible to admins.
Problem displaying Facebook posts. Backup cache in use.
Click to show error

Error: Error validating access token: The session has been invalidated because the user changed their password or Facebook has changed the session for security reasons. Type: OAuthException

Teisė Visiems

prieš 3 savaites

NETEISĖTA STATYBA🛠🔊🛑⚖ 2021 rugpjūčio 26 d LAT naujausioje savo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021 pasisakė dėl kelių esminių dalykų, susijusių su statybos leidimo panaikinimu bei padarinių šalinimu.📌 Pirma, sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, jog turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytais momentais. Kitoks aiškinimas suponuotų lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 65 punktas). 📌Aplinkybė, jog konkretizuoti apribojimai nebuvo įrašyti Nekilnojamojo turto registre, tačiau įrašyti Saugomų teritorijų valstybės kadastre, nereiškia, jog jie negalioja ar jais neturi būti vadovaujamasi. Apribojimų neįrašymas ar neteisingas įrašymas dokumente negali ir neturi būti traktuojamas kaip apribojimų negaliojimas (ar nebuvimas) konkrečioje vietoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA2212-520/2018 ir kt.). 📌 Pagal Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tiek rengiant statinio projektą, tiek statant, tiek pripažįstant statinį tinkamu naudoti privaloma vadovautis, be kita ko, teisės aktais, reglamentuojančiais saugomų teritorijų apsaugą. Ši nuostata patvirtina, kad saugomų teritorijų apsaugos reikalavimai yra sudėtinė statybų teisinio reguliavimo dalis. Tokią išvadą papildomai pagrindžia Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3–4 punktų nuostatos, kurios aiškiai nurodo, kad, sprendžiant statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą įteisinimo klausimus, turi būti patikrinta, ar statyba neprieštarauja, inter alia, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Vadinasi, saugomų teritorijų apsaugos reikalavimų statinio statybos veiklos vykdymo procese pažeidimas kartu reiškia ir statybos reikalavimų pažeidimą.📌Kai kuriais atvejais sprendimas statinį nugriauti gali būti laikomas tinkamu ir proporcingu padarytam teisės pažeidimui. Tokia priemonė ir Europos Žmogaus Teisių Teismo laikoma atitinkančia bendrąjį visuomenės interesą, t. y. turinčia teisėtą tikslą, jei šiomis priemonėmis siekiama atkurti teisės viršenybę (pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį), užtikrinti statybos normų laikymąsi, tvarkingą teritorijų planavimą, aplinkos apsaugą ir jei nepažeidžiamas proporcingumo aspektas. 📌 Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėta, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui bei atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas.📌 Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011).📌 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008; 2009 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009).📌 Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad byloms, kuriose sprendžiami reikalavimai dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo statinių nugriovimo būdu, yra būdingas viešojo intereso elementas. Viešojo intereso elemento buvimas (egzistavimas), inter alia, reiškia, jog teismui, nagrinėjančiam bylą, tenka aktyvesnis (negu įprastas) vaidmuo. Toks vaidmuo įrodinėjimo procese atsiskleidžia tuo aspektu, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, turi teisę (tam tikrais atvejais netgi pareigą) savo iniciatyva rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).#neteisetastatyba #statybosleidimas #statinys #nugriovimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

Teisė Visiems

prieš 4 savaites

Darbdavys, norėdamas suteikti darbuotojams didesnes socialines, ekonomines garantijas (pvz ilgesnes kasmetines atostogas), gali tai numatyti įmonėje sudarytoje kolektyvinėje sutartyje. ✍🧾 Kokios (kurio lokalaus teisės akto) nuostatos darbuotojų atžvilgiu turėtų būti taikomos, jeigu darbdavio vadovas priima individualų teisės aktą (įsakymą), kuriuo taip pat numato tam tikras garantijas visiems darbuotojams, kurios dar labiau pagerina darbuotojų padėtį? Reikia atsakyti į klausimą, ar kolektyvinės sutarties nuostatos yra viršesnės ir turi būti taikomos tam tikros grupės darbuotojų atžvilgiu net tuo atveju, kai darbdavio įsakymu nustatomos didesnės garantijos darbuotojams.☝✔⚖ LAT naujausioje savo nutartyje civilinėje byloje Nr.e3K-3-227-684/2021 , spręsdamas klausimą dėl netiesioginės darbuotojų diskriminacijos dėl darbuotojų priklausymo profesinei sąjungai, kai kolektyvinėje sutartyje buvo numatytas konkretus atostogų dienų skaičius, suteikiamas profesinės sąjungos nariams, o darbdavio vadovo priimtame įsakyme yra numatomas ilgesnis atostogų laikotarpis nediferencijuojant grupių, pažymėjo: 📌 kolektyvinės sutarties normų santykis su lokaliu teisės aktu – įsakymu - spręstinas in favorem principo pagrindu, t. y. taikomos tokios sąlygos, kurios didina darbuotojų darbo teisių garantijas. 📌 Aplinkybė, jog Kolektyvinės sutarties nuostatos yra privalomos, nereiškia, kad darbuotojams – profesinės sąjungos nariams negali būti taikomos nuostatos, įtvirtintos lokaliame darbdavio teisės akte, reglamentuojančiame tiek profesinės sąjungos narių, tiek ir nesančių jos nariais (neišskiriant šių kategorijų) darbuotojų atostogų laiką didėjančia linkme, t. y. gerinančia darbuotojų padėtį. 📌 Situaciją aiškinant priešingai, darbdavys įgytų didelį pranašumą prieš darbuotojus – profesinės sąjungos narius ir pačią profesinę sąjungą, nes leidžiamais lokaliais aktais galėtų darbuotojų dalyvavimą profesinėje sąjungoje daryti jiems nenaudingą, o pačią profesinę sąjungą – neveiksmingą. ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

Teisė Visiems

prieš 4 savaites

AUTORIAUS TEISIŲ PAŽEIDIMAS📸📹Neteisėtai fotografo nutrauką paviešinęs ir savo komercinėje veikloje reklaminiais tikslais naudojęs verslininkas gindamasis teigia, kad nežinojo, kad viešinama nuotrauka yra saugomas autorių teisių objektas.🤷‍♂️☝ Kaip sprendžiamas klausimas dėl kaltės ir atsakomybės?🛑‼ATGTĮ 77-83 straipsniais yra įtvirtinta GRIEŽTA pažeidėjo kaltės prezumpcija, o taip pat įtvirtintas autoriaus turtinių teisių pažeidėjo civilinės atsakomybės be kaltės institutas (ATGTĮ 83 straipsnio 5 dalis). ✔ Kaltei paneigti nepakanka, kad pažeidėjas nežinojo pažeidžiąs kieno nors teisę. Suklydimas ir nežinojimas apie autorių teisių apsaugą nepateisina pažeidėjo kalto elgesio. ✔‼✔ Sprendžiant klausimą dėl kaltės atsižvelgiama į kaltės sampratą, t. y. į apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartą. Kitaip tariant, pažeidėjo kaltė - tai asmens elgesio neatitiktis objektyviems elgesio standartams. ⚖ Teismų praktikoje didelę reikšmę kaltei nustatyti turi aplinkybė, kad autoriaus tesių saugomas objektas buvo naudojamass, siekant komercinių tikslų ir turtinės naudos ‼#autoriuteises ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

Teisė Visiems

prieš 4 savaites

💥✍ Prekių ženklo savininko teisių apsauga.Kokias teises turi registruoto prekės ženklo savininkas gindamas savo interesus ir kokie trečiojo asmens atliekami veiksmai yra laikomi neteisėtais?📌 Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalis nustato, jog įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra :✅ tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; ✅ tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ✅ ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu; ✅ tapatus įregistruotam ženklui nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar panašus į jį, ➡ jeigu įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens naudojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai.📌Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalis nustato, jog ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali ✅uždrausti tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; ✅ siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, ✅ išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, ✅ taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas; ✅ importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes; ✅ naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje; ✅ gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos nurodytus veiksmus.📌 Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 1 dalis nurodo, kad pareiškėjas, prekių ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai, gindami savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti: ✅1) pripažinti teises; ✅2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; ✅3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; ✅ 4) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas; ✅ 5) taikyti kitus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.#prekiuzenklas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

Teisė Visiems

prieš 4 savaites

Autorių teisės į sukurtą kompiuterinę programą.💻💽☝✅ Ar sukurta kompiuterinė programa yra laikoma ją sukūrusio asmens autorių teisės objektu, kai sukurta programa paslaugų teikimo sutarties pagrindu yra pritaikoma pagal užsakovo darbo poreikius bei suteikiama jam naudotis už atlygį?Vienoje iš bylų nustatyta, kad paslaugų sutarties pagrindu šalys susitarė, jog programos kūrėjas pritaikys ją pagal užsakovo poreikius, suteiks teisę naudotis programa, sudarys serverio nuomos sutartį. Po sutarties pasirašymo užsakovui buvo perduotas bazinis programos modulis dviems metams, o užsakovas įsipareigojo mokėti už naudojimąsi juo. ⚖ Teismas pripažino, kad minėtas programinis modulis yra autorinis darbas ir šis statusas nedingsta per visą paslaugos sutarties laikotarpį.✔ Taigi, šalys sudarė paslaugų sutartį – paslaugų teikėjas terminuotam 24 mėnesių laikotarpiui leido naudotis užsakovui priklausančia kompiuterine programa, nustatė apribojimus programą valdyti, disponuoti, sutartimi programos kūrėjas prisiėmė prievolę pritaikyti programą užsakovo darbinei veiklai, verslui, palaikyti programos veiksmingumą, apmokyti atsakovo darbuotojus naudotis programa, ją administruoti, ištaisyti kilusias programos klaidas. Užsakovas teigė, kad minėta programa yra jo nuosavybė, nes sutarties pagrindu ją užsakovas sukūrė ir pritaikė užsakovo veiklai, tačiau teismas pažymėjo, kad pagal šalių sutartį nebuvo kuriama nauja kompiuterinė programa pagal atsakovo užsakymą, ar internetinė svetainė, ar pardavimų portalas, o buvo leista (licencijos pagrindu) naudotis programos kūrėjo autorine nuosavybe už atlygį, ‼ todėl programa išlieka jos kūrėjo autorine nuosavybe, o paslaugų gavėjas gali ja naudotids su autoriaus numatytais apribojimais. #autoriuteises #programa ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

Teisė Visiems

prieš 1 mėnesį

Asmens duomenų tvarkymo pažeidimas ❗❗⚖2020 m. spalio 14 d. LVAT priėmė sprendimą byloje Nr. eA-3694-968/2020, kurioje buvo nagrinėjamas klusimas dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimo, kai notaras Notarų rūmų tinklalapyje (https://notarurumai.lt/info-registras/vekseliai) esančiame Registre paskelbė informaciją apie užprotestuotus dėl neapmokėjimo vekselius registre duomenis asmens, neapmokėjusio vekselio. Po kiek laiko skolininkas apmokėjo vekselį, tačiau jo duomenys kaip apie skolininką iš minėto registro pašalinti nebuvo. ➡➡ Pareiškėjas laišku kreipėsi į notarę prašydamas „<...> nedelsiant pašalinti jo asmens duomenis iš minėto registro, tačiau notarė, atsakydama į pareiškėjo laiške išdėstytą prašymą, nurodė, kad „įstatymai įpareigoja notarą tik paskelbti atitinkamą informaciją Lietuvos notarų rūmų svetainėje. Įstatymuose nėra numatyta galimybė ar teisė notarui ištrinti šią informaciją iš registro. Be to, notaro biuras šio registro neadministruoja ir nėra šio registro tvarkytojas, kad galėtų panaikinti ar ištrinti atitinkamus įrašus“.LVAT priėjo išvados:📌 ĮPVĮ 83 straipsnyje ir Taisyklių 41–44 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant sistemiškai, matyti, kad Registre tvarkomų asmens duomenų tvarkymo tikslas – viešinti duomenis apie „užprotestuotus dėl neapmokėjimo ar neakceptavimo vekselius“. Iš to seka, kad tuo atveju, kai į paminėtą registrą įtraukti vekseliai yra apmokami ar akceptuojami, šis tikslas išnyksta. ❗❗ Tokiais atvejais iš BDAR 17 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo duomenų valdytojui kyla pareiga nepagrįstai nedelsiant tokius asmens duomenis iš Registro ištrinti. Jeigu nustatytas pažeidimas, tai koks subjektas turi jį ištaisyti?❔✍📌 Pasisakydamas dėl to, kas turi duomenis patikslinti, ištaisyti, LVAT pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad turi būti vadovaujamasi BDAR pateiktomis sąvokomis, kas yra asmens duomenų valdytojas, tvarkytojas, asmens duomenų tvarkymas ir t. t., ĮPVĮ 83 straipsnio nuostatomis ir kitais teisės aktais. ✔ Teisinis reguliavimas dėl asmens duomenų valdytojo yra minimalus, todėl turi būti nustatyta faktinė situacija: kas, kokius veiksmus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu, atliko, kokius veiksmus atliko notarė, Notarų rūmai. Tai turi būti padaryta ne tik formaliai (ką nustato teisės aktai, nes jų nuostatos minimalios, neaiškios), o realiai konkrečioje praktinėje situacijoje pagal surinktus duomenis turi būti sprendžiama, kuris subjektas yra asmens duomenų valdytojas ir/ar tvarkytojas.☝✅Turi būti vertinama faktinė situacija, gilinamasi, kaip šis Registras funkcionuoja praktikoje. Asmens duomenų tvarkymas apima ne tik įrašymą į Registrą (ką analizavo Inspekcija), bet ir paviešinimą interneto svetainėje, saugojimą ir t. t. Visi šie veiksmai turi būti detaliai išanalizuoti ir įvertinti. LVAT perdavė skundą nagrinėti iš naujo ADAĮ, siekiant išsiaiškinti, kuris subjektas yra duomenų tvarkytojas, ir, atitinkamai, kuriam kyla pareiga duomenis ištaisyti.#BDAR #vekselis #skolininkas #registars ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

Teisė Visiems

prieš 1 mėnesį

✅ Ar turi būti mokamas atlyginimas muzikos kūrinių autoriams/atlikėjams už viešai spektaklyje panaudotus muzikos kūrinių nežymius fragmentus (nepilnus kūrinius)? 📌Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.e2-2364-1097/2020 pažymėjo, kad nustačius, jog spektaklio metu buvo naudojami muzikos kūrinių fragmentai (priedainiai), neturint sutarties, licencijos, gretutinių teisių subjektai turi teisę reikalauti autorinio atlyginimo.📌 Spektaklio kūrėjas teigė, kad buvo panaudoti labai trumpi muzikos kūrinių fragmentai, tačiau teismas išaiškino, kad atsakovas neįrodė praktikos neskaičiuoti autorinio atlyginimo už 12 taktų muzikos (CPK 178 straipsnis) bei pažymėjo, kad ☝‼ teisės aktuose nėra išlygų dėl muzikos kūrinių naudojimo trukmės įtakos teisei į autorinį atlyginimą. ➡ ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovės organizuotame renginyje skambėjo autorių muzikiniai kūriniai, jų autoriai turi teisę į autorinį atlyginimą. Spektaklio autorė, nesilaikydama ATGTĮ 15, 7212 straipsnių reikalavimų, pažeidė autorių teises, todėl yra pagrindas kreiptis į teismą dėl atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi kūriniais išieškojimo iš atsakovės ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Koks autorinis atlyginimas gali būti priteistas?💲⚖ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutarime konstatavo, kad teisės norma, įtvirtinta ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatose, aiškintina taip, kad teismas, spręsdamas dėl atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi kūriniais ar gretutinių teisių objektais išieškojimo pagal kolektyvinio administravimo asociacijų ieškinius, paprastai turi priimti sprendimą išieškoti iš naudotojo du kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. KT17-N8/2017). Teismai atsižvelgia į pažeidėjo elgesį, į tai, ar jis buvo informuotas apie pareigą sudaryti licencinę sutartį ir mokėti autoriams atlyginimą, ar suvokė prievolę mokėti autoriams atlyginimą, tačiau vengė ją vykdyti ir pan. #autoriausteises #autorinisatlyginimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

Teisė Visiems

prieš 1 mėnesį

Įmonei pažeidus ADTĮ/BDAR, gali būti atlyginamos fizinio asmens patirtos išlaidos psichologo konsultacijai. ☝2020 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-28446-925/2020, kurioje nustatė, kad juridinis asmuo neteisėtai tvarkė fizinio asmens duomenis (siųsdamas jam reklaminius pasiūlymus elektroniniu paštu, kai fizinis asmuo tam nebuvo davęs sutikimo). Teismas ne tik konstatavo BDAR pažeidimo faktą, bet ir priteisė iš įmonės fizinio asmens naudai išlaidas teisininkui, kurį samdėsi dviems pretenzijoms parengti, bei patirtas išlaidas psichologo konsultacijai (75 Eur), pas kurį lankėsi dėl patirto streso, įmonei neteisėtai siuntus jam tiesioginės rinkodaros pasiūlymus bei įmonės darbuotojams nepagbiai bendravus su juo.Ši formuojama teismų praktika (tiesa, šiuo atveju, tik pirmosios instancijos teismo) leidžia daryti išvadą, kad dėl asmens duomenų neteisėto tvarkymo patirta turtinė žala turi būti atlyginta. Kas žino, gal ateityje teismų bus atlyginama ir dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo patirta neturtinė žala.#asmensduomenys #BDAR ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

Teisė Visiems

prieš 1 mėnesį

AKTUALU PRIVAČIŲ NAMŲ SAVININKAMS DĖL VAIZDO KAMERŲ FILMAVIMO PLOTO🏠📡Ar teisėtas yra savo teritorijos filmavimas, kai į filmavino akiratį patenka dalis kito asmens privačios nuosavybės?🤷‍♂️☝Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pažymi, kad vaizdo stebėjimas, kiek jis vykdomas ne asmeniui priklausančioje teritorijoje ir bendro naudojimo kelyje, yra neteisėtas ir tokiu būdu jis pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą teisėtumo principą. ✔✅ Asmenys privačioje aptvertoje teritorijoje turi teisėtą lūkestį nebūti stebimi vaizdo kameromis, o kaimunų siekis užfiksuoti galimai daromus pažeidimus, nėra už jį viršesnis. Europos Sąjungos Teisingumo teismas 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo bylos F. Ryneš (C-212/13) 31 punkte yra konstatavęs, kad asmens duomenų tvarkymas patenka į Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antros įtraukos taikymo sritį, tik jei jį duomenų tvarkytojas atlieka išimtinai asmeninėje ar namų ūkio sferoje. Šią išimtį reikia aiškinti kaip numatančią tik tokią veiklą, kuria privatūs asmenys užsiima neperžengdami privataus ar šeimos gyvenimo ribų. Teisingumo Teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo bylos F. Ryneš (C-212/13) 33 punkte nurodyta, kad tiek, kiek vaizdo stebėjimas <...> apima, net jei tik iš dalies, viešąją erdvę ir todėl yra nukreiptas į tokiu būdu duomenis tvarkančio asmens privačios sferos išorę, jis negali būti laikomas išimtinai „asmenine ar namų ūkio veikla“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką. 📌 Kaip matyti iš minėto Teisingumo Teismo sprendimo 33 punkto, vien aplinkybė, kad vaizdo kameromis stebima (iš dalies stebima) ne vien tik asmeniui priklausanti teritorija, reiškia, jog toks stebėjimas jau yra nukreiptas į tokiu būdu duomenis tvarkančio asmens privačios sferos išorę, t. y. nustačius, jog stebėjimas peržengia fizinio asmens (duomenų tvarkytojo) privačios teritorijos ribas, turi būti taikoma tiek Direktyva 95/46 3, tiek ADTAĮ.#vaizdostebejimas #kameros #asmensduomenys ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

Teisė Visiems

prieš 1 mėnesį

TEISMŲ PRAKTIKA🔊⚖ Neretai gauname iš klientų klausimų, ar verta kreiptis į teismą dėl NETURTINĖS žalos atlyginimo, kai darbuotojas suserga profesine liga darba arba darbo vietoje nukenčia dėl nelimingo atsitikimo. Siekiant pateikti klientams motyvuotą atsakymą, atliekame teismų praktikos analizę, kurios pagrindu ir pateikiame klientui rekomendaciją dėl kreipimosi į teismą perspektyvų bei nurodome, kokių sumų rėmuose galima reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Pavyzdžiui, teismų priteisiami neturtinės žalos dydžiai, kai sunkiai sužalota asmens sveikata, nustatyta profesinė liga ar įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, sudaro nuo 11 000 Eur iki 25 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 nurodoma kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018). ☝ Naujausioje kasacinio teismo praktikoje priteistos neturtinės žalos dydžiai sveikatos sutrikdymo dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinio susirgimo atvejais yra tokie: 25 000 Eur priteista ieškovui, patyrusiam sunkų sveikatos sužalojimą, dėl kurio jis visam gyvenimui tapo neįgalus, prarado 45 proc. darbingumo, jam buvo atlikta pirštų ir dalinė plaštakos amputacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018)#profesineliga #nelaimingasatsitikimasdarbe #žalosatlyginimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

Teisė Visiems

prieš 1 mėnesį

https://teisevisiems.lt/administracine-teise/… ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Regresinio reikalavimo dėl draudimo išmokos grąžinimo (pasišalinus iš įvykio vietos) ypatumai – Teisė Visiems

www.teisevisiems.lt

Administracinė teisė | Civilinė teisėRegresinio reikalavimo dėl draudimo išmokos grąžinimo (pasišalinus iš įvykio vietos) ypatumai 19 rugpjūčio, 2021 RitaKiekvienas turintis automobilį a...

Pažiūrėti Facebook