prieš 11 valandas

Teisė Visiems
Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo valia, kai darbovietėje paskelbta prastova. ❌✍🧾 Darbo kodekso 56 straipsnyje numatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. ✅Remiantis DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu, darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių. ✅ Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (DK 56 straipsnio 2 dalis). 💥 Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo nariai Simonas Gentvilas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Eugenijus Gentvilas, Ričardas Juška, Virgilijus Alekna, Juozas Baublys, Kęstutis Glaveckas, Jonas Liesys, Gintaras Steponavičius, Jonas Varkalys, Gintaras Vaičekauskas pateikė 2020 m. kovo 31 d. pasiūlymą Nr. XIIIP-4657 „Dėl Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“, kuriuo siūlė keisti DK 47 straipsnio 3 dalį numatant, jog darbuotojui, nutraukiančiam darbo sutartį DK 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, DK 56 straipsnio 2 dalyje numatyta išeitinė išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/29f03220731b11eaa38ed97835ec4df6?jfwid=66gfx2vjq). Minėtas pasiūlymas argumentuotas tuo, kad DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimu įstatymų leidėjas siekia išlaikyti darbo vietas, pasiūlant valstybės pagalbą darbdaviams, tačiau šiems nepalengvėja, nes pagal DK 56 straipsnį prastovai užsitęsus ilgiau nei 30 dienų, neatsižvelgiant, į tai dėl ko ji paskelbta, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį ir gauti 2 VDU dydžio išeitinę kompensaciją; taigi, darbdaviai net ir gavę kompensacijas už išlaikomas darbo vietas bus priversti jas grąžinti, nes nesugebės išlaikyti darbuotojų ilgiau nei 30 dienų.#prastova #darbosutartiesnutraukimas #iseitineismoka ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 12 valandas

Teisė Visiems
Kreditoriaus teisių gynimo būdai, kitai šaliai pažeidus sutartį 🧾❌💲Bendrieji kreditorių teisių gynimo būdai yra šie: ✅ teisė reikalauti įvykdyti prievolę natūra, ✅ sustabdyti priešpriešinį vykdymą, ✅ reikalauti nuostolių, netesybų ir palūkanų, ✅ reikalauti pakeisti sutartį ar ją nutraukti, įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, kt. Specialūs kreditoriaus teisių gynimo būdai nustatyti atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose teisės normose. Dėl netinkamo sutarties vykdymo nukentėjusios šalies teisių gynimo būdai įtvirtinti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (pvz., CK 6.207, 6.209, 6.213, 6.217, 6.256, 6.261 straipsniuose), tiek ir specialiosiose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 12 valandas

Teisė Visiems
Konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties santykis ☑❔🗝🧾 Konfidencialios informacijos skirstymas LAT praktikoje:📌 Informacija, kuri, nors savininko įvardijama kaip konfidenciali, savaime yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.). Tokia informacija, net jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia ir už jos atskleidimą, paviešinimą ar panaudojimą nekiltų teisinių padarinių.📌Informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais.📌 Specifinio pobūdžio konfidenciali informacija. Tokia informacija neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė.📌 Komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus.✔☝ Teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. ✅ Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).➡➡ Vienoje iš apeliacine tvarka nagrinėtų bylų nustatyta, kad susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos konfidencialia informacija laikyti klientų bei tiekėjų buhalteriniai duomenys; komerciniai ketinimai ar kontaktai tiek su esamais, tiek su galimais klientais; darbdavio klientų, tiekėjų sąrašai, pardavimo ir pirkimo sąlygos; bet kokia kita informacija, turinti komercinę vertę, darbdavio klientų asmens duomenys. Susitarimo 4.1 punktu šalys sutarė, kad jeigu darbuotojas atskleidžia konfidencialią informaciją tretiesiems asmenims, privalo darbdaviui sumokėti 50 000 Eur baudą. Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad informacijos panaudojimo tvarkos, nustatytos šalių susitarimu, pažeidimas gali tapti pagrindu taikyti darbuotojui sutartinę atsakomybę, tad byloje nustačius, kad darbuotojas, išėjęs iš darbo, atskleidė konfidencialią (perdavė darbdavio kliento duomenis ir iš esmės patį klientą UAB „ “, vykdantį analogišką veiklą kaip ir darbdavys) informaciją, buvo pripažintas civilinės atsakomybės taikymo pagrindas (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr, e2A-332-826/2021).#konfidencialiinformacija ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 2 dienas

Teisė Visiems
💲❔ Kada turi būti atsiskaityta su atleidžiamu darbuotoju bei kokios yra tinkamo neatsiskaitymo pasekmės?Pagal Darbo kodekso 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų.📌📌 Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. ‼ ❔🤷‍♂️ Kokios pasekmės kyla darbdaviui tinkamai neatsisakičius su darbuotoju numatytais terminais?📌Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. 📌 Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.#atsiskaitymas #atleidimasisdarbo ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 2 dienas

Teisė Visiems
💲🧗‍♂️ Kompensacijos darbuotojui už priverstinės pravaikštos laiką, pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, mažinimo pagrindai COVID19 pandemijos metu. 💲☝ DK 218 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas kompensavimo mechanizmas (vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus). Šis mechanizmas iš dalies atlieka atleisto darbuotojo ir darbdavio finansinių interesų subalansavimo funkciją, nes, viena vertus, užtikrinamas darbuotojo patirtų netekimų kompensavimas, kita vertus, švelninami darbdaviui galintys tekti padariniai. ☝Toks priverstinės pravaikštos laikotarpio, už kurį priteisiamas vidutinis darbo užmokestis, ribojimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad priverstinės pravaikštos trukmę, be kitų priežasčių, lemia ir darbo ginčo išnagrinėjimo trukmė, dažnai nepriklausanti nuo darbdavio, mažina atvejus, kai priteistina kompensacija tampa neadekvačia našta darbdaviui. Vis dėlto ir apribojus laikotarpį, už kurį gali būti priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, galimos situacijos, kai priteistinas kompensacijos dydis neatitinka tokios kompensacijos tikslo bei paskirties ar prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), taikomiems ir darbo teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2013). ‼ Spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. ✔ Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes:📌 darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, 📌 darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, 📌 į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, 📌 darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, 📌šalių tarpusavio santykių pobūdį, 📌 taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 61 punktas; kt.).📌 2021 m. gegužės 12 d. LAT nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021 išaiškino, kaip turėtų būti kompensuojama už priverstinę pravaikštą darbuotojui COVID19 pandemijos metu, kaip buvo paskelbtas karantinas ir buvo apmažėjęs darbo krūvis, teikiant kontaktines paslaugas.✔☝‼ LAT pažymėjo, kad lygybės, protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus pažeistų situacija, kai atleistam darbuotojui būtų kompensuota daugiau, nei šis darbuotojas būtų realiai uždirbęs per laikotarpį, už kurį priteisiama kompensacija.📜 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.4.3.2 punktu nustatytas planinių konsultacijų, diagnostinių, profilaktinių ir gydomųjų paslaugų atidėjimas, išskyrus pagalbą ir paslaugas, kurių nesuteikus pacientui atsirastų poreikis būtinajai medicinos pagalbai arba reikšmingai pablogėtų paciento būklė; 3.4.4 punkte nurodyta atidėti odontologijos paslaugų teikimą, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą. 💲🛑 Byloje nustatyta, kad atsakovė yra įtraukta į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą. Įtraukimas į minėtą sąrašą patvirtina, kad atsakovė patiria (patyrė) neigiamą finansinį poveikį. Kasacinis teismas nusprendė, kad reikalingaįvertinti aplinkybę dėl taikytų ribojimų ne tik tuo aspektu, kiek jie turėjo įtakos atsakovės finansinei padėčiai, t. y. jos galimybei sumokėti teismo sprendimu priteistą sumą, bet ir vertinti, kokią įtaką tai galėjo turėti ieškovo vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydžiui, ypač atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, sudarančius pagrindą spręsti dėl poreikio mažinti priteistiną vidutinio darbo užmokesčio dydį, vertinant, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis.➡➡ LAT pažymėjo, kad nors pasibaigus dėl karantino taikytiems ribojimams darbdavys galėjo užsiimti įprastine veikla bei gauti iš jos pajamų, svarbu nustatyti, kokį darbo užmokestį farbuotojas būtų realiai gavęs, jei nebūtų buvęs atleistas iš darbo. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, jog vien tai, kad karantino apribojimai buvo laikini, nereiškia, kad, jiems pasibaigus, įmonės pajamos iš karto atsikūrė pilna apimtimi, todėl teismas, susiklosčius tokiai išskirtinei situacijai, turėjo atidžiai įvertinti įmonės finansinę padėtį ir nustatyti socialiai teisingą kompensacijos dydį.#kompensacija #pravaiksta ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 2 dienas

Teisė Visiems
❌✍🤷‍♂️ Darbo sutarties nutraukimas, pagal Darbo kodekso (toliau- DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą – kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla.📌 Darbo kodekso 57 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą‼⚖ Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti:📌 kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito; 📌 taip pat būtina nustatyti, ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą.✔ Nors šie kasacinio teismo išaiškinimai suformuluoti dar iki naujos DK redakcijos patvirtinimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad DK reglamentavimas tuo aspektu nėra pasikeitęs, jie taikytini aiškinant ir šiuo metu galiojančio DK nuostatas. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbovietėje atliktų struktūrinių pertvarkymų realumo ir tų pertvarkymų kaip priežasties nutraukti darbo sutartį su konkrečią funkciją atlikusiu darbuotoju vykdant atleidimą iš darbo pagal Darbo kodekso (toliau- DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą – kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla.📌 Kitaip tariant, nepakanka nustatyti struktūrinių pertvarkymų realumo faktą, dar reikia nustatyti, ar tie struktūriniai pertvarkymai buvo tokie, dėl kurių konkretaus darbuotojo atlikta funkcija neišliko ir atsirado pagrindas būtent su tuo darbuotoju nutraukti darbo sutartį.💥#atleidimasisdarbo ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 2 dienas

Teisė Visiems
Ar visada neteisėtai atleistas darbuotojas bus grąžintas į darbą?❔🤷‍♂️Darbo kodekso 218 straipsnyje įtvirtinti du neteisėtai atleisto iš darbo darbuotojo teisių gynimo būdai: 📌 1) jeigu darbuotojas atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą bei priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą (DK 218 straipsnio 2 dalis); 📌 2) jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. ☑ Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai (DK 218 straipsnio 4 dalis).‼✔ Taigi, tuo atveju, jeigu darbuotojas nori būti grąžintas į darba. tačiau darbdavys pareiškia prašymą negrąžinti į darbą, vien ši aplinkybė pakankama tam, jog iš darbo neteisėtai atleisto darbuotojo teisės būtų ginamos kitu alternatyviu būdu – negrąžinant į darbą, bet pripažįstant darbo sutartį nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos bei iš darbdavio darbuotojo naudai priteisiant DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytas išmokas (kompensacijas).⚖☝ Vienoje iš bylų darbuotoja nebuvo grąžinta į darbą, darbdaviui nurodžius, kad darbuotoja diskredituoja pedagogo darbą, o grąžinus ieškovę į darbą, jai nebus sudarytos geros ir komfortiškos sąlygos darbui kolektyve, nes kolektyvas jos nemėgsta dėl ieškovės konfliktiško būdo, stresinių situacijų sukėlimo, psichologinio spaudimo, jos grąžinimas neatitiktų darbdavio lūkesčių ir akivaizdžiai užprogramuotų galimus naujus konfliktus. ✔Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, įskaitant darbdavio pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvadą dėl neteisėtai atleistos iš darbo ieškovės pažeistų teisių gynimo būdo parinkimo pripažino tiek teisiškai, tiek faktiškai pagrįsta (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). ☑Teismas pažymėjo, kad darbdavys, atsižvelgdamas į įmonės specifiką, turi teisę savo veiklą organizuoti taip, kaip jam atrodo tinkamiausia, pasirinkdamas jo požiūriu reikiamus, tinkamus darbuotojus ir tiek, kiek jų reikia pagrindinėms funkcijoms vykdyti. #neteisetasatleidimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 savaitę

Teisė Visiems
💲📜 Ar paslaugų teikimo sutarties šalys gali susitarti, jog klientas turi atlyginti negautas pajamas teikėjui visais atvejais, kai sutartis nutraukiama dėl kliento kaltės?⚖☝ Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1112-275/2021 pažymėjo, kad CK 6.720 straipsnio 6 dalyje esanti nuostata, kad paslaugų teikėjo patirtus nuostolius, jeigu tam tikrų paslaugų teikimas yra jų teikėjo profesinė veikla (verslas), klientas privalo atlyginti tik tuo atveju, kai jie atsirado dėl ypatingų aplinkybių, kurių neapima normali rizika, būdinga atitinkamai profesijos ar verslo rūšiai, leidžia daryti išvadą, kad tai yra imperatyvi teisės norma, nustatanti konkrečias aplinkybes, kai klientas turi atlyginti atsiradusius nuostolius paslaugos teikėjui. ✔ Taigi, reikšdamas reikalavimą klientui kompensuoti nuostolius, paslaugos teikėjas privalo įrodyti buvus ypatingas aplinkybes, kurių neapima normali rizika, ir tai leidžia daryti išvadą, kad šalys negali susitarti, jog klientas turi atlyginti negautas pajamas teikėjui visais atvejais, kai sutartis nutraukiama dėl kliento kaltės, nes įstatymo norma nurodo, kokiais atvejais šie nuostoliai gali būti atlyginti. #negautospajamos ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 savaitę

Teisė Visiems
Ar už asmenines sutuoktinio lėšas įsigytas turtas automatiškai laikomas jo asmenine nuosavybe?💑💲🚚Į mūsų profesionalių teisininkų komandą kreipėsi klientas su prašymu pateikti jam teisiškai motyvuotą atsakymą į klausimą, ar už jam dovanotas lėšas įsigytas turtas, jam esant santuokoje, bus automatiškai pripažįstamas jo asmenine nuosavybe. ✍ Atsakymą grindėme kasacinio teismo praktika, pagal kurią sprendžiant, ar santuokos metu įgytas turtas pripažintinas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, reikia nustatyti: 📌 pirma, ar turtas buvo įgytas už vieno sutuoktinio asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą; 📌 antra, ar turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. ☝✔ Vien tik aplinkybė, kad turtui įsigyti buvo panaudotos vieno iš sutuoktinių asmeninės lėšos, būtų pagrindas ne pripažinti turtą asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, bet nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šį turtą (CK 3.98 straipsnio 2 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis). ⚖ Taigi viena esminių sąlygų, lemiančių turto, įgyto santuokos metu, (ne)pripažinimą asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, yra sutuoktinio valia tą turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn ir aiški tokios valios išraiška to turto įsigijimo metu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021).#asmeninenuosavybe #bendrojijungtinenuosavybe ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 savaitę

Teisė Visiems
Užsakovo pareiga atsiskaityti už rangos darbus, kai nebuvo sudarytas rangos objekto priėmimo-perdavimo aktas, bei pastarojo teisė reikšti reikalavimus dėl trūkumų pašalinimo, jiems nesant užfiksuotiems. ⚒🚗✍ ⚖ Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. ‼ Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. 📌 Faktai, kad darbų priėmimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina.💲✔☝Taip pat pažymėtina,. kad vien tik darbų priėmimo-perdavimo akto nebuvimas negali būti vertinamas kaip aplinkybė, atleidžianti užsakovę (atsakovę) nuo pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Kita vertus, nesutiktina ir su ieškovės pozicija, kad darbų priėmimo-perdavimo akto nebuvimas šiuo atveju panaikina atsakovės teisę remtis puspriekabės kėbulo remonto darbų trūkumų egzistavimo faktu. ☑ Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad darbų trūkumai neužfiksuoti darbų priėmimo-perdavimo akte, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tokie trūkumai iš viso neegzistuoja ir objektyviai negali būti jais besiremiančios šalies (šiuo atveju atsakovės) įrodinėjami remiantis kitais leistinais įrodymais, pagrindžiančiais darbų trūkumų egzistavimą. (2021 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismo nutratis civilinėje byloje Nr. 2A-1477-866/2021).#rangosdarbai #darbupriemimas #priemimoperdavimoaktas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 savaitę

Teisė Visiems
Vežėjo atsakomybės už krovinio sugadinimą taikymas 🚚📦💲CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. ✔ To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti.⚖ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog: 📌 1) bendroji krovinio vežėjo atsakomybė sureguliuota CMR konvencijos 17 straipsnyje; 📌 2) CMR konvencijos 17 straipsnyje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 punkte; 📌 3) jeigu vežėjo atsakomybei taikomas CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punktas, tai jo civilinės atsakomybės prievolei atsirasti pakanka dviejų reikšmingų aplinkybių – ✔ byloje turi būti nustatytas žalos faktas ✔ ir nuostolių dydis.Vienoje iš Vilniaus apygardos teismo nagrinėtų bylų ( birželio 1 d. civilinė byla Nr. . e2A-1408-866/2021) kilo ginčas dėl atsakingo asmens už krovinio dalies (gabenamų ledų) sugadinimą nustatymo.➡ Byloje nustatyta, kad priėmimo akte nurodyta komisijos (sandėlio viršininkė, priėmėjas, vairuotojas) išvada: „apžiūrint ir įvertinant produkcijos kokybę, kiekį, buvo nustatytas produkcijos saugojimo temperatūros režimo pažeidimas. Ledų, kurių temperatūra yra aukštesnė nei -18°C, į sandėlį mes nepriimame todėl, kad pagal ledų pervežimo ir saugojimo normas, produkto temperatūra turi būti mažiausiai -18°C“ ( ledų temperatūra – nuo -12 iki -14°C, ledai ištirpo arba susmego, vafliniai indeliai sumirko ir atšoko nuo ledų, šokoladinė glazūra suskeldėjo.).➡ Vežėjas nesutiko su nurodytu pažeidimu, pažymėjo, kad ekspertų apžiūros akte nustatyta, kad temperatūra krovininio skyriaus viduje buvo -18 C. Be kita ko, krovinio temperatūra galėjo būti aukštesnė dėl tos priežasties, jog krovinio apžiūra vyko 4 valandas, o transporto priemonės šaldytuvas visą šį ilgą laiką buvo atidarytas, dėl ko išimtas (iškrautas) apžiūrai krovinys (ledai) natūraliai galėjo sušilti. Be kita ko, temperatūros pažeidimas taip pat galėjo atsirasti muitinės patikrinimo, kurio metu krovinys buvo iškraunamas, metu.☝ Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šie samprotavimai dėl netinkamos produkcijos ir transporto priemonės šaldytuvo temperatūros yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl atmestini. teisamas sutiko su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, jog atliekant 2018 m. rugpjūčio 8 d. ekspertų apžiūrą transporto priemonės šaldytuvo temperatūra galėjo būti pakeista. Vis dėlto, Temperatūros pažeidimo akte užfiksuota, jog atidarius mašiną, transporto priemonei atvykus į galutinę krovinio pristatymo vietą (Maskvą) temperatūra šaldytuve buvo 14°C, be kita ko, užfiksuoti produkcijos pakitimai ir netinkamumas naudoti, todėl labiau tikėtina, jog nesant temperatūros režimo pažeidimų krovinio pažeidimų nebūtų įvykę. 📌 Atsižvelgiant į vežėjui taikomą griežtąją civilinę atsakomybę, teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovė įrodė žalos padarymo faktą. ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 2 savaites

Teisė Visiems
Kas turi pašalinti neteisėtos statybos padarinius (savo lėšomis nugriauti neteisėtos statybos objektus), konstatavus statybos leidimo neteisėtumą? Ar tai valstybės tarnautojai, priėmę panaikintą leidimą, ar statytojas?🤷‍♂️⚒🏡Lietuvos apeliacinis teismas gegužės 27 d. išnagrinėtoje byloje pažymėjo, kad byloje panaikinus statybos leidimą ir taikant neteisėtos statybos teisinius padarinius, turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos leidimo išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius. ‼ Valdžios institucijos klaidas, net ir padarytas dėl savo pačių nerūpestingumo, turi taisyti neužkraudamos neproporcingos naštos asmenims. ✔ Tuo atveju, jei būtų nustatyti kelių asmenų (statytojų, valstybės institucijų) neteisėti veiksmai, teismas turėtų analizuoti asmenų atsakomybės laipsnį ir spręsti dėl proporcingos statybos padarinių šalinimo naštos paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018, 34 punktas).⚖ LApT išnagrinėtoje byloje teismas nustatė, kad ne tik valstybės institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos lėšomis turi būti šalinami neteisėtos statybos padariniai – griaunamas priestatas, bet, atsižvelgiant į tai, kad statytojo veiksmai turėjo įtakos tam, kad buvo išduotas ginčo statybos leidimas ir pastatytas statinys, kurį reikia nugriauti, todėl griovimas turi būti atliekamas statytojo bei NŽT lėšomis lygiomis dalimis. #neteisetastatyba ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 2 savaites

Teisė Visiems
⚖ APELIACINIO SKUNDO RIBŲ PERŽENGIMAS VIEŠOJO INTERESO GYNIMO BYLOSE Vienoje iš Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtų bylų (2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2021) susiklostė išskirtinė faktinė situacija, kai prokurorė, pareiškusi ieškinį dėl viešojo intereso gynimo (prašydama pripažinti negaliojančiomis valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ne aukciono būdu sutartis, tačiau tuo pačiu neginčydama administracinių aktų, kurių pagrindu šios sutartys buvo sudarytos) nesiėmė visų reikalingų (pakankamų) priemonių pažeistam viešajam interesui ginti, o bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nors ir atkreipęs ieškovės dėmesį į administracinio akto ginčijimo poreikį, taip pat ex officio (pagal pareigas) šių aktų teisėtumo tų pačių faktinių aplinkybių, kaip ir jų pagrindu sudarytų valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių, kontekste neįvertinimo ir dėl jų atitikties įstatymo imperatyvams nepasisakė. ✔ Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo klaidą ištaisė pasinaudodamas CPK 320 straipsnio 2 dalyje nurodyta teise peržengti apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. ‼ Teisėjų kolegija nusprendė, kad administraciniais aktais ir sandoriais, kaip vieningu procesu, buvo pažeisti imperatyvieji teisės normų reikalavimai ir dviem namo dalių bendraturtėms nustatyti nepagrįstai dideli parduodamos lengvatine tvarka valstybinės žemės plotai. Tokiu atveju objektyviai yra poreikis ne tik sandorius, bet ir pačius aktus pripažinti niekiniais. 📌 Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad tiek valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, tiek administracinis aktas, kurio pagrindu tokia sutartis buvo sudaryta, gali būti pripažįstami negaliojančiais dėl tų pačių faktinių ir teisinių pagrindų, šiuo atveju dėl Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintų imperatyvų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-969/2018). ➡➡ Vadovaudamasis minėtu, Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinandamas administracinius aktus, kurių pagrindu buvo sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys, konstatavus, kad administraciniai aktai buvo priimti pažeidžiant įstatymų imperatyvus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis).#valstybineszemespardavimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 2 savaites

Teisė Visiems
Teismo sprendimo, priimto teismui nepasiūlius ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, (ne)teisėtumas.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gegužės 27 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr.e3K-3-22-701/2021 pažymėjo, kad netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme. ‼‼ Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes. ✔ Pirmosios instancijos teismui nepasiūlius ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiškinus pasekmių, sprendžiama, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės ir suponuojantis pagrindą panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).☝💥 Taigi, svarbu žinoti, kad pirmosios instancijos teismo minėtų veiksmų neatlikimas, t.y. nepasiūlius ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, sudaro priimto sprendimo apskundimo apeliacine tvarka pagrindą. ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 2 savaites

Teisė Visiems
📌🔊 Išplėstinė LAT teisėjų kolegija gegužės 26 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021, išplėtodama teismų praktiką dėl bendrovės valdymo organo civilinės atsakomybės kreditoriams, pažymėjo, kad ➡ bendrovės (juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė bendrovės kreditoriams, grindžiama bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais (CK 6.263 straipsnio 1 dalimi), yra išimtis iš bendrųjų kreditoriaus teisių gynimo taisyklių, todėl ji negali būti aiškinama plačiai. Tokia atsakomybė gali kilti tik nustačius, kad:📌1) bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitus į konkretų kreditorių nukreiptus nesąžiningus veiksmus); 📌 2) būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsirado žala (tokia žala nelaikomas bendro bendrovės nemokumo sukėlimas ar mokumo sumažėjimas, kuris vienodai paveikia tiek konkretų kreditorių, tiek kitus bendrovės kreditorius); 📌 3) bendrovė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų. ‼Šiuo požiūriu pažymėtina, kad vien CK 6.245 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, jog bendrovė atsisako atlyginti kreditoriui nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš bendrovės negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti bendrovės negalėjimą patenkinti kreditoriaus reikalavimų. ✔➡➡ Nors bendrovės negalėjimas patenkinti kreditoriaus reikalavimų, kaip būtina jos vadovo civilinės atsakomybės sąlyga, nėra apribota išimtinai formalių bendrovės nemokumo procedūrų pradžios ar konkrečios stadijos, jis turi būti objektyvus ir akivaizdus (patvirtintas įrodymais, pagrindžiančiais bendrovės turtinę padėtį). #vadovoatsakomybe ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 2 savaites

Teisė Visiems
📜 Contra proferentem taisyklė sutarčių aiškinime Contra proferentem sutarčių aiškinimo taisyklė reiškia, kad neaiškios, dviprasmiškos sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios ar parengusios šalies nenaudai. Ji taikoma, kai nepasiseka išaiškinti sutarties, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016, 27 punktas).#sutartiesaiskinimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 2 savaites

Teisė Visiems
Draudiko pareiga įteikti draudėjui draudimo sutarties sąlygas prieš draudimo sutarties sudarymą ☝✍🔊📌 CK 6.992 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis ir, prieš sudarydamas draudimo sutartį, įteikti jų kopijas draudėjui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minėtos dvi draudiko pareigos yra savarankiškos, viena kitos nedubliuoja ir nepanaikina ❗ Tai reiškia, kad nepakanka tik viešai paskelbti draudimo rūšies taisykles, bet kuriuo atveju jas būtina įteikti ir draudėjui prieš sudarant draudimo sutartį. ❗❗ Būtent taisyklių įteikimas draudėjui užtikrina jo informavimą apie konkrečias draudimo sutarčiai taikytinas draudimo rūšies taisykles ir kad būtent tokios galios visą draudimo sutarties laikotarpį. ✅ Pats savaime draudimo rūšies taisyklių viešas paskelbimas nereiškia ir neįrodo, kad draudikas įvykdė kitą minėtoje normoje nustatytą pareigą – įteikti draudimo rūšies taisyklių kopiją draudėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-1075/2020, 32 punktas). 💯 Kasacinis teismas išaiškino, kad tuo atveju, jeigu draudikas netinkamai įvykdo pareigą supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis, tokios taisyklės netampa draudimo sutarties dalimi ir nėra privalomos draudėjui. ❔ Kokiu būdu draudimo taisyklės turi būti įteiktos?Įstatymas nedetalizuoja draudimo rūšies taisyklių įteikimo būdo, todėl jos gali būti įteiktos tiek fiziškai perduodant draudėjui draudimo rūšies taisykles popierine forma, tik ir elektroniniu būdu skaitmenine forma. ➡➡ Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje išaiškino, kad aplinkybę apie kitos šalies tinkamą supažindinimą su standartinėmis sutarčių sąlygomis privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis, todėl, kilus ginčui dėl tinkamo supažindinimo su draudimo rūšies taisyklėmis, būtent draudikas turi pareigą įrodyti, kad tinkamai įvykdė įstatyme įtvirtintą pareigą supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis ‼ 💥Draudimo liudijime nurodyta sąlyga, jog draudimo sutarties pasirašymas ir (arba) draudimo įmokos (arba jos dalies) sumokėjimas yra laikomas draudėjo patvirtinimu, jog draudėjas yra supažindintas su draudimo taisyklėmis ir jam yra įteikta šių taisyklių kopija, LAT 2021 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.e3K-3-130-611/2021 nurodė, kad tokia sąlyga nepatvirtina draudiko pareigos įteikti draudėjui draudimo sąlygas įvykdymo, nors draudimo sąlygos buvo paskelbtos viešai draudiko interneto svetainėje ir galimai buvo žinomos draudėjui. Vadovaujantis minėtu, LAT pripažino, kad negali būti pripažįstama galiojanti draudimo sutarties sąlyga dėl nedraudiminio įvykio, su kuria draudikas nebuvo supažindintas, jam įteikiant draudimo sutarties sąlygas.#draudimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 3 savaites

Teisė Visiems
Kas turi atlyginti privestinio transporto priemonės saugojimo išlaidas - transporto priemonės savininkas ar valdytojas? 🚗💲Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 8 dalies nuostatomis, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai‼ Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.📌 Transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise (SEAKĮ 2 straipsnio 77 dalis). 📌Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę (SEAKĮ 2 straipsnio 83 dalis).⚖ LAT išaiškino, kad solidari transporto priemonės savininko ir valdytojo pareiga atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas kyla iš SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos transporto priemonės savininko ar valdytojo pareigos rūpintis transporto priemone ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. ✔ Transporto priemonės savininko ar valdytojo pareiga rūpintis transporto priemone, be kita ko, apima ir domėjimąsi transporto priemonės buvimo vieta, dėjimą maksimalių pastangų kuo greičiau pasirūpinti transporto priemonės atsiėmimu iš saugojimo vietos. ➡➡ Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, transporto priemonės savininkas, ilgą laiką nesidomėdamas sau priklausančio automobilio buvimo vieta, prisiima riziką, be kita ko, dėl galimų šio automobilio saugojimo išlaidų, susidariusių jį priverstinai nuvežus dėl to, kad naudojantis automobiliu buvo padaryta visuomenei pavojinga veikla (Kelių eismo taisyklių 17 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 29 punktas). 💯‼Tai taikoma ir transporto priemonės valdytojui. Net tuo atveju, jeigu pats transporto priemonės valdytojas dėl atitinkamų priežasčių neturi teisės ar galimybės atsiimti transporto priemonės, jis turi dėti maksimalias pastangas, kad transporto priemonę atsiimtų transporto priemonės savininkas. ❔ O kuriam kyla pareiga atsiimti automobilį iš saugojimo aikštelės?Kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad transporto priemonę iš saugojimo aikštelės gali atsiimti transporto priemonės savininkas arba valdytojas, pagrindęs tai, kad turi teisinį pagrindą valdyti transporto priemonę. Tuo atveju, jei transporto priemonės valdytojas negali pagrįsti, kad turi teisinį pagrindą valdyti transporto priemonę, ir dėl to negali atsiimti transporto priemonės, jis turi dėti maksimalias pastangas, kad transporto priemonę atsiimtų transporto priemonės savininkas.🚗☝❔ Kaip sprendžiamas klausimas dėl saugojimo išlaidų atlyginimo, kai automobilio savininkas/valdytojas pavėluotai informuojamas apie priverstinį automobilio saugojimą?☝ Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl transporto priemonės savininko pareigos atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas pavėluotai informuojamas apie jam priklausančios transporto priemonės nuvežimą, yra išaiškinęs, kad kai transporto priemonės saugotojas informuoja transporto priemonės savininką apie priverstinį jo transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą praėjus 4–5 mėnesiams nuo priverstinio nuvežimo, yra priežastis mažinti priteistiną atlyginti saugojimo išlaidų sumą, priteisiant išlaidų atlyginimą ne nuo priverstinio nuvežimo, o nuo informacijos apie priverstinį nuvežimą pateikimo transporto priemonės savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009; 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 30 punktas).☑❗❗ Taigi, pavėluotas transporto priemonės savininko ir valdytojo informavimas apie transporto priemonės priverstinį nuvežimą sudaro pagrindą mažinti priteistiną atlyginti saugojimo išlaidų sumą, priteisiant išlaidų atlyginimą ne nuo transporto priemonės priverstinio nuvežimo momento, o nuo informacijos apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą pateikimo transporto priemonės savininkui ar valdytojui. ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 3 savaites

Teisė Visiems
📜❌ Visuotinio akcininkų sprendimo nuginčijimas Actio Pauliana instituto pagrindu.❔🤷‍♂️ Ar teisiškai įmanoma visuotinį akcininkų susirinkimo sprendimą ginčyti vadovaujantis actio Pauliana institutu? Ir, jeigu taip, ar kiekvienas toks sprendimas gali būti actio Pauliana dalyku?✔ Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, - visuotinio susirinkimo sprendimas yra bendrovės akcininkų valinis aktas (juridinis faktas), sukuriantis bendrovei, jos organams ir (ar) akcininkams tam tikras teises ir pareigas, ‼ tačiau ne kiekvienas sukuriantis teisinius padarinius juridinis faktas yra sandoris, kadangi CK 1.136 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda ne tik iš sandorių, bet ir iš kitų juridinių faktų, todėl sprendžiant dėl juridinio fakto pripažinimo sandoriu reikia aiškinti tokio juridinio fakto teisinę prigimtį, paskirtį ir juo sukuriamų civilinių teisių bei pareigų pobūdį. ☝ Tuo atveju, jeigu visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas nėra sandoris, jis negali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2014).⚖2021 m. gegužės 19 d. LAT nagrinėtoje civilinėje byloje priėmė nutartį Nr.e3K-3-131-403/2021 nurodė, kad buvo ginčijamas bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatinio kapitalo padidinimo bei veiksmai, kurie pagal nustatytą teisinį reguliavimą būtini tokiam sprendimui įgyvendinti, t. y. išvestiniai veiksmai, ✔ tačiau nebuvo pagrindo bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl įstatinio kapitalo padidinimo vertinti kaip sandorį. Vadovavujantis minėtu, LAT pažymėjo, kad šis sprendimas negali būti ir actio Pauliana dalyku.#actiopauliana #akcininkusprendimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teisė Visiems
✔🚫 Juridinio asmens teisnumui prieštaraujančio sandorio nuginčijimo sąlygos.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, siekiant nuginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, jog jie prieštarauja juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 straipsnis), t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jo valdymo organų kompetenciją, ar prieštarauja juridinio asmens tikslams, būtina nustatyti šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: 📌 pirma, sudarė sandorį viešasis ar privatus juridinis asmuo; 📌 antra, turi būti nustatytas valdymo organo kompetencijos pažeidimas ar / ir prieštaravimas juridinio asmens tikslams; 📌 trečia, turi būti įrodytas privataus juridinio asmens kontrahento ginčijamame sandoryje nesąžiningumas; 📌 ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimą, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas šio asmens teises pripažįstant jo sudarytą sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo būdais (pvz., reiškiant ieškinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292-611/2020 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).‼ Šiame kontekste svarbu ir tai, kad šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti per kitos sandorio šalies arba įstatymų nustatytą terminą. Patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti. Preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti: 1) sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė; 2) pareikalavo, jog kita šalis įvykdytų sandorį; 3) užtikrino kitai šaliai savo prievolių įvykdymą; 4) visiškai ar iš dalies perleido kitam asmeniui pagal tą sandorį įgytas teises (CK 1.79 straipsnio 1 ir 2 dalys). ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teisė Visiems
ATSTOVAVIMO IŠLAIDŲ PRITEISIMAS, TEISMUI PRIĖMUS SPRENDIMĄ BYLOJE. 📜💲⚖Advokatams yra puikiai žinoma, kad bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai turi būti pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nes kitaip teismas nepriteis laimėjusiai šaliai atstovavimo išlaidų, pavėlavus pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. 🛑 Tačiau, vadovaujantis kasacinio teismo išaškinimu, tam tikrais atvejais advokatas gali pateikti teismui atstovavimo išlaidas pagrindžiabčius įrodymus ir prašyti šias išlaidas priteisti iš pralaimėjusios šalies, teismui priėmus byloje sprendimą. ☝📌 Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, toks klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018 27 punktą). 📌Teisėjų kolegija, plėtodama kasacinio teismo praktiką, konstatavo, kad tais atvejais, kai bylos nagrinėjimas baigiamas teismo sprendimu už akių dėl to, kad teismui iki nustatyto termino pabaigos nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, paruošiamasis dokumentas ir dalyvaujantys byloje asmenys iki tokio sprendimo priėmimo nebuvo pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes (pvz., trukmę nuo ieškinio pateikimo ir sprendimo už akių priėmimo ir kt.), gali būti pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (2021 m. ba;andžio 28 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021).#bylinejimosiislaidos ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teisė Visiems
Pagrindiniai aspektai tėvystės nuginčijimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020 apibendrinta kasacinio teismo praktika bylose, kuriose atsisakyta nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę). 1) susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste;2) vaiko amžius, t. y. kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys (pvz., civilinėse bylose Nr. 3K-3-304/2010, Nr. 3K-3-321-687/2016 ir Nr. 3K-3-115-687/2019 vaikams buvo dešimt metų, civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018 vaikui buvo keturiolika metų, todėl, net ir esant silpnam emociniam ryšiui su tėvu, kuriam jau buvo apribota tėvų valdžia šio vaiko atžvilgiu, teismas atsisakė nuginčyti tėvystę);3) vaiko nuomonė, t. y. noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018 22 punktą), lygiai taip pat teismai turi vertinti vaiko nuomonę ir priešingu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013, kurioje kasacinis teismas išaiškino, kad egzistuojanti socialinė, teisinė tėvystė, neatitinkanti biologinės tikrovės, negali būti paliekama patiems santykio dalyviams (teisiniam tėvui ir vaikui) to nenorint);4) galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą (šis kriterijus kasacinio teismo laikomas itin reikšmingu tėvystės nuginčijimo bylose; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016 14 punktą, kuriame pasakyta, kad teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo; taip pat žr. 2019 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019 22 punktą);5) teisinio tėvo veiksmai, t. y. dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019, kurioje išaiškinta, kad, sprendžiant teisių apribojimo proporcingumo klausimą, be kita ko, gali būti reikšminga tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyme įtvirtintos prezumpcijos pagrindu, savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, kurioje buvo atsisakyta nuginčyti tėvystę penkerių metų vaikui motyvuojant tuo, kad ieškovas žinojo ar turėjo pakankamą pagrindą manyti nuo pat vaiko gimimo, kad vaikas nėra jo biologinis sūnus, tačiau dėl tėvystės nuginčijimo kreipėsi jau susiformavus glaudžiam emociniam ryšiui su vaiku, kuris nori bendrauti su ieškovu). apibendrinta teismų praktika bylose, kuriose atsisakyta tenkinti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo).Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas savo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020 apibendrindamas kasacinio teismo praktiką bylose, kuriose atsisakyta nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę, nurodė tokius kasacinio teismo suformuluotus kriterijus.Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vertinant tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimo pagrįstumą, turi reikšmės tai, kokiu būdu buvo patvirtinta byloje ginčijama tėvystė (įstatyme įtvirtintos prezumpcijos pagrindu, savanorišku pripažinimu ar teismo sprendimu), ar ieškovas ėmėsi veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, kada jam tapo žinoma apie tai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas. Taip yra todėl, kad, skirtingai nuo tėvystės patvirtinimo įstatyme taikomos prezumpcijos pagrindu, tėvystės pripažinimas yra savanoriškas asmens sprendimas tapti tėvu, savanoriškas apsisprendimas prisiimti tėvo vaidmenį ir atlikti tėvo funkcijas vaiko atžvilgiu, t. y. plėtoti socialinę, psichologinę tėvystę. Tokį sprendimą – pareiškimu pripažinti tėvystę – asmuo turi priimti itin atsakingai, įvertinęs visas šio sprendimo teisines pasekmes. Tai lemia, kad tėvystė, pripažinta savanorišku pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl to, kad save tėvu laikęs asmuo buvo apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę, ir dėl kurio, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo suklysti bet kuris vidutiniškai protingas žmogus. Todėl asmuo, kuris žinojo nesantis vaiko biologiniu tėvu, bet pripažinęs tėvystę, iš esmės praranda galimybę vėliau ją nuginčyti, taip ginant šeimos santykių, tėvo ir vaiko santykių stabilumą, nepriklausomai nuo biologinės tiesos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020, 18 punktas).#tevystesnugincijimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teisė Visiems
🏤📜 Ar daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos nariai gali įtraukti patalpą (holą), kuri priklauso tam tikriems bendrijos nariams nuosavybės teise, į bendrai naudojamų patalpų sąrašą ir pripažinti, kad patalpa, priklausanti keliems savininkams, taps visų bendrijos narių bendrai naudojamomis patalpomis?⚖ Nors žemėsniųjų instancijų teismai pripažino, kad tokia patalpa gali būti pripažinta bendrojo naudojimo patalpa, LAT visgi nesutiko su žemesniųjų instancijų teismų išvadomis ir pažymėjo, kad:📌 Bendrija gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, bendrijos įstatams ir veiklos tikslams (DGNKPPSBĮ 3 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad, Bendrijos nariams visuotiniame narių susirinkime nutarimu patvirtinus bendrojo naudojimo patalpų aprašą, visi Bendrijos nariai de jure (teisiškai) įgijo teisę naudotis patalpomis, kurios DGNKPPSBĮ nėra pripažįstamos kaip pastato bendrojo naudojimo patalpos, nes nuosavybės teise priklauso atskiriems patalpų savininkams. ❗❗❗🤷‍♂️Vadinasi, Bendrijos nariai daugumos narių pritarimu nusprendė, kad patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso atskiriems ketvirto aukšto patalpų bendraturčiams, priskiriamos pastato bendrojo naudojimo patalpoms, kuriomis gali naudotis visi daugiabučio namo gyventojai. ✅ Nagrinėjamu atveju nėra reikšminga aplinkybė, kad ginčo patalpa yra įregistruota kaip bendrojo naudojimo patalpa, kadangi teisinė juridinio fakto registracija atlieka tik turimos teisės išviešinimo funkciją, tačiau savaime nesukuria teisių ir pareigų, negali suvaržyti savininko teisių, jas perleidžiant kitiems asmenims.🔊 Taigi, Bendrija neturi teisės nuspręsti, kad tam tikros daugiabutyje esančios patalpos pripažintinos bendrai naudojamomis patalpomis, jeigu jos nuosavybės teise priklauso atskiriems subjektams. ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teisė Visiems
🔊❗ Civilinė atsakomybė už NUOMONĖS, pažeidžiančios asmens garbę, orumą/dalykinę reputaciją, paskleidimą. Teismai, nagrindėdami bylas dėl asmens garbės ir orumo pažeidimų, dalykinės reputacijos pažeidimų, yra suformulavę taisyklę, kad civilinė atsakomybė galima pagal Civilinio kodekso 2.24 str., kai paskleidžiama žinia, faktas, tačiau ne subjektyvi asmens vertinimu paremta nuomonė, pažeidžianti asmens garbę bei orumą. Teismui nustačius, kad paskleista informacija atitinka nuomonės sąvoką, ieškiniai dėl garbės/orumo bei dalykinės reputacijos gynimo būdavo atmetami. ‼💥 Tačiau visgi yra galimybė ginti pažeistą garbę/dalykinę reputaciją, paskleidus žeidžiančią nuomonę.⚖ Naujausioje savo nutartyje, primtoje 2021 m. balandžio 28 d., Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021, teismas nurodė, kad tais atvejais, kai paskleidžiama asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). ✔ Tam tikrais atvejais tokios nuomonės paskleidimas, kai ji reiškiama tokiu būdu, forma ar priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina, menkina kitą asmenį, ir paskleidžiama tik turint tokį tikslą, gali reikšti ir ją skleidžiančio asmens piktnaudžiavimą teise reikšti nuomonę bei pažeidimą CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurią draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.➡➡ Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 52 punktas). ☝ Tačiau paneigimas kaip specifinis CK 2.24 straipsnyje nustatytas teisių gynimo būdas šiuo atveju negali būti taikomas, nes nuomonės neįmanoma paneigti.AR ATLYGINAMA NETURTINĖ ŽALA? ☑ Teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. 💥 Taigi, neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.#garbeorumas #reputacija #nuomone #neturtinezala ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teisė Visiems
🏡↔🏡 Gretimų žemės sklypų ribų pakeitimo teisėtumas, kai ribų žymėjime nedalyvauja gretimo žemės sklypo savininkai. 📌 Esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas). 📌 Yra pripažįstama gretimų žemės sklypų bendrų ribų pakeitimo galimybė, tačiau tokiems pakeitimams atlikti turi būti nustatytas objektyvus pagrindas – žemės sklypo savininko negalėjimas tinkamai įgyvendinti turimos nuosavybės teisės į žemės sklypą ir (ar) sklype esančius statinius, t. y. negalėjimas naudoti nuosavybės teisės objektų pagal tokių objektų tikslinę paskirtį (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). ☝ Be to, tokie pakeitimai negali būti daromi tik vieno (gretimo) žemės sklypo savininko interesų sąskaita. ❗ Gretimų žemės sklypų bendros ribos gali būti keičiamos, tik užtikrinus abiejų sklypų savininkų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019, 88 punktas).☑ Nustatant žemės sklypo kadastro duomenis yra nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. ☑ Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos kaip atskiro žemės sklypo, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme. ❌Atsižvelgdama į formuojamą kasacinio teismo praktiką, žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktai kaip atskira administracinės procedūros dalis materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kita vertus, tai nereiškia, kad teisinių pasekmių nesukelia kadastrinių matavimų pagrindu priimti administraciniai sprendimai, kuriuos rengiant yra naudojami tokie duomenys.‼ Tačiau tam tikros nustatytos aplinkybės, kaip pvz. nuststyta, kad labiau tikėtina, kad gretimų žemės sklypų savininkai nedalyvavo nustatant ginčo žemės sklypų ribas ir nepasirašė žemės sklypų ribų parodymo-paženklinimo aktų, kelia pagrįstų abejonių dėl žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktų teisėtumo. Toks elgesys (galimas minėtų asmenų parašų žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose suklastojimas) yra teisei priešingas elgesys, pažeidžiantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose įtvirtintą kadastrinių matavimų atlikimo tvarką. ☝ Vis dėlto gretimų žemės sklypo savininkai turi pagrįsti, kaip nustatytos aplinkybės dėl žemės sklypų ribų parodymo-paženklinimo aktų rengimo trūkumų pažeidžia jų civilines teises ir teisėtus interesus. ⚖ LAT naujausioje savo praktikoje konstatavo (civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-916/2021), kad gretimų žemės sklypų savininkams neįrodžius, kad pasikeitė jų žemės sklypo plotas, laikoma, kad jie neįrodė savo teisių pažeidimo fakto, nors byloje ir buvo nustatyta, kad tikėtina, jog jie nedalyvavo, atliekant žemės sklypų ribų paženklinimą, o jų parašai galimai yra suklastoti.#zemessklyporibupakeitimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook