— Teisė Visiems

21-03-2023, 11:11

📜🖌️ 💰 Pirkėjų teisė reikalauti ne tik nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, jiems įsigijus netinkamos kokybės daiktą, bet ir reikalauti kompensuoti dėl rinkos kainų pokyčio atsiradusius nuostolius. Kiekvienas žmogus nors kartą gyvenime turėjo nemalonią patirtį, įsigijęs nekokybišką daiktą. Tokiu atveju vieni numoja ranka ir neinicijuoja "ilgo, skausmingo ir brangaus" savo teisių ginimo proceso, ypač jeigu pardavėjas nesutinka su pareikšta jų atžvilgiu pretenzija dėl daikto nekokybiškumo. Kiti gi yra pasiruošę savo teises ginti, tačiau nežino, kokios šiuo atveju yra jų galimybės bei kokius reikalavimus pardavėjui jie gali reikšti? ❓ Ar gali reikalauti ir papildomų nuostolių atlyginimo, jei dėl nepasekusio sandorio nebegali už atgautą pinigų sumą įsigyti analogiško daikto, nes daikto kaina padidėjo?Civilinio kodekso 6.334 straipsnyje numatyta, kad nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti:📌 kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;📌 kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;📌 kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;📌 grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.☝️ Taip pat svarbu paminėti, kad be CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų specialių teisių gynimo būdų, pirkėjas turi teisę reikalauti iš pardavėjo atlyginti taip pat ir nuostolius, atsiradusius dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo. 🚩 Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai, įtvirtinti CK 6.334, 6.399 straipsniuose, gali būti pirkėjo pasirinkimu derinami kartu su nuostolių atlyginimu, jeigu vieno jų nepakanka pažeistoms teisėms atkurti. ❗ Tačiau atlyginami turi būti tik tie nuostoliai, kurie atsirado dėl sutarties pažeidimo ir kurie nebuvo kompensuoti CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais pirkėjo teisų gynimo būdais.Taigi, pirkėjas turi teisę pardavėjui papildomai reikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, jeigu, pritaikius CK 6.334 str. numatytą teisių gynimo būda, atlyginti ne visi patirti pirkėjo patirti nuostoliai.✔️ Vienoje iš bylų pirkėjai, įsigiję netinkamos kokybės namą, kuriam buvo nustatyti paslėpti fundamento trūkumai, pareiškė reikalavimą nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją. Kartu pirkėjai pažymėjo, kad tik nutraukus sutartį ir taikius restituciją, nebūtų įgyvendintas jų teisėtų lūkesčių principas, nes pasikeitus nekilnojamojo turto rinkos kainoms, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovai už gautą 116 210 Eur sumą negalės įsigyti gyvenamojo būsto, lygiaverčio įsigytam 2013 m. rugpjūčio 19 d. Dėl to ieškovai prašė priteisti iš atsakovų 145 790 Eur nuostolių atlyginimo – namo ir sklypo rinkos vertės (darant prielaidą, kad namas yra be trūkumų) bei kainos, kurią ieškovai sumokėjo už namą ir sklypą skirtumą (262 000 Eur (nekilnojamojo turto be trūkumų vertė) – 116 210 Eur (ieškovų sumokėta kaina) = 145 790 Eur).Taigi, pirkėjai prašė atlyginti dėl rinkos kainų svyravimo atsiradusį kainų pokytį ir teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirkėjai pasirinko galimus jų pažeistų teisių gynimo būdus – taikyti specialųjį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą jų pažeistų teisių gynimo būdą kartu su bendruoju teisių gynimo būdu – reikalauti atlyginti nuostolius, kurie nekompensuoti pritaikius CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą teisų gynimo būdą, ir toks pasirinkimas yra galimas.🚩❗ Šioje byloje teismas tenkino pirkėjų reikalavimą tiek dėl restitucijos, tiek ir papildomų nuostolių, atsiradusių dėl to, kad už grąžintus pinigus pirkėjai dėl rinkos kainų svyravimo nebegalės įsigyti nekilnojamojo turto, atlyginimo (2023 m. kovo 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-106-912/2023)Foto : www.pixabay.com ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

14-03-2023, 18:29

Dėl įsigyto namo trūkumų, kurie nebuvo matomi daikto įsigijimo metu, bet paaiškėjo po pusmečio, ištaisymo išlaidų atlyginimo. Vienoje iš bylų Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo ginčą dėl nuostolių atlyginimo, pardavus daiktą su paslėptais trūkumais. (2023 m. kovo 7 d, nutartis byloje Nr. e2A-137-407/2023).Byloje nustatyta, kad, įsigijus gyvenamąjį namą, kurio pirkimo metu pirkėjai jokių esminių trūkumų nepastebėjo, praėjus apytiksliai pusei metų, pirkėjai pastebėjo įtrūkimą namo sienoje, kuris plėtėsi, trūko grindys, atsirado įtrūkimai lubose, namo išorėje, per lubas pradėjo tekėti vanduo. Kreipusis į ekspertus, atlikus gyvenamojo namo apžiūros, matavimo ir skaičiavimo veiksmus, buvo parengta ataskaita, kurioje konstatuota, kad gyvenamasis namas turi esminių defektų, kurių priežastis – neteisingai įrengti pamatai. Dėl šių defektų namas negali būti eksploatuojamas, nes yra labai didelis pavojus, kad namas gali sugriūti.Pirkėjams kreipusis į teismą, nors pardavėjai ir neigė tai, kad trūkumai paslėpti, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad netinkamai įrengti gyvenamojo namo pamatai yra paslėpti trūkumai, buvę jau daikto perdavimo metu, kurių pirkėjai (ieškovai) įprastos apžiūros metu negalėjo pastebėti, todėl pardavėjai turi kompensuoti pirkėjams trūkumų pašalinimo išlaidas. Pardavėjai taip pat bandė ginčyti defektų pašalinimo išlaidas, akcentuodami namo nusidėvėjimą, tačiau teismas konstatavo, kad jie nepateikė jokių įrodymų, kad dėl namo nusidėvėjimo minėtos trūkumų pašalinimo išlaidos yra mažesnės. Ši byla aiškiai iliustruoja tai, kad net ir po daikto, kuris atrodė tinkamos kokybės, įsigijimo atsiradę trūkumai, kurie nebuvo ir negalėjo būti matomi jo pirkimo metu, gali būti laikomi paslėptais trūkumais, pareiga kuriuos ištaisyti /ar kompensuoti jų ištaisymo išlaidas kyla pardavėjams. ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

13-03-2023, 14:34

Ar vartojimo sutartis yra "šventa karvė"?❓❓Šiuo įrašu norisi įnešti kiek aiškumo, kalbant apie vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumą. Šiuolaikiniame pasaulyje, jeigu sandoris nesudaromas turguje ir jei tai nėra vienkartinis pirkimas, o sudaroma, pavyzdžiui, paskolos sutartis, elektros energijos teikimo, sporto klubo abonemento ir kt. paslaugų sutartis, tapo įprasta pasirašyti "sutartėlę". Verslininko elektroniniu paštu yra siunčiama sutartis, su keliuose lapuose išdėstytomis sąlygomis su prašymu - pasirašyti arba tiesiog FYI "žiniai".Ilgainiui, pradėjus vykdyti sutartį, vartotojas supranta, kad sutarties tam tikros sąlygos jam netinka, pvz. per didelės neaptartos vartojimo palūkanos, sudėtingos sutarties nutraukimo sąlygos, gautų "naudų/nuolaidų" gražinimo sąlyga ir kitokios sąlygos, kurios apsunkina asmens galimybes keisti paslaugų teikėją, jam sukelia papildomų finansinių praradimų. Vartotojas kreipiasi į verslininką ir nedrąsiai pareiškia, kad nori sutartį nutraukti. Tuomet verslininkas išsitraukia ir mojuoja vartotojo pasirašyta arba jam siųsta sutartimi ir teigia, kad šios sąlygos buvo sutartyje, tad, būk mielas, grąžink visas naudas, gautas taikant tau nuolaidą už energijos teikimą arba nusprendęs iki 12 mėn. termino pabaigos nutraukti sutartį su sporto klubu, mokėk kas mėnesį po 10 eurų netesybas (iki sueis 12 men. minimalus terminas). Ką vartotojas tokiu atveju daro? ❓❓Ogi kaip nuskriaustas vaikas nulenkia galvą ir mąsto "pats kaltas" "bus pamoka" "sutartis reikia skaityti".... Ar pažįstama? Jeigu dar ne, tai neabejotina nors kartą susidursite su panašia arba net analogiška situacija, kurioje sutartis yra lyg "šventa karvė" ir jau vėlu ką nors keisti. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas mojuoja pirštu ir sako, kad viskas ne taip, o sprendžiant, ar nurodyta sąlyga yra individualiai su vartotoju aptarta ( kas turi būti nustatyta), turi būti atsižvelgta štai į ką:📌 CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė – nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. 📌Sutarties sąlygos pripažinimui individualiai aptarta nepakanka to, kad vartotojui būtų sudarytos sąlygos susipažinti su sutarties tekstu ir iš anksto iki sutarties pasirašymo sutarties tekstas būtų pateiktas vartotojui, tačiau svarbu nustatyti, kad vartotojas turėjo galimybę daryti realią įtaką sutarties turiniui, t. y. vartotojas turėjo realią galimybę derėtis ir galimybes keisti sutarties turinį. ✔️❗❗❗ Aplinkybė, kad vartotojas buvo tinkamai supažindintas su sutarties sąlygomis, turi reikšmės sutarties sąlygos skaidrumo vertinimui, tačiau neįrodo, kad vartotojas turėjo galimybę daryti realią įtaką sutarties turiniui.Taigi, jei nustatoma, kad sąlyga nors ir buvo sutartyje, tačiau vartotojas neturėjo galimybės daryti jai įtakos ar derėtis dėl jos, tokia sąlyga negali būti pripažinta individualiai aptarta, todėl laikoma nesąžininga. ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

13-03-2023, 11:17

Kiekvienas žmogus nors kartą gyvenime susiduria su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu ir neretai prireikia teisininko komentaro/pagalbos šiame nelengvame procese, nes kalba eina apie kelis šimtus tūkstančių eurų sumą, paskolas, palūkanas, tad natūralu, kad norisi viską padaryti teisingai, kad vėliau netektų minti teismų slenksčius, samdytis advokatų bei nemiegoti naktimis. 📜🖌️Šiomis dienomis, tiek pirkėjai, tiek pardavėjai suinteresuoti ikisutartinius santykius įforminti preliminariąja turto pirkimo-pardavimo sutartimi, kurioje pirkėjai išreiškia valią pirkti (ir jaučiasi saugūs užsirezervavę turtą), o pardavėjai sutinka būtent šiems pirkėjams parduoti turtą už sutartyje numatytą kainą ir irgi jaučiasi ramūs, kad rado pirkėjus. Neretai pagal preliminariąją sutartį yra mokamas avansas ir/ar susitariama dėl baudų mokėjimo sutarties nesudarius numatytomis sąlygomis, nuostolių atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 2 d. ( civilinė byla Nr. e2A-130-912/2023) nagrinėjo apeliacinį skundą byloje, kur susidarė situacija, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta pagal pirkėjams pateiktą projektą būtent pirkėjų iniciatyva, tačiau šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgęs į visas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad pagrindinė sutartis visgi nebuvo sudaryta dėl pardavėjų kaltės ir įpareigojo pardavėjus pirkėjams atlyginti nuostolius.. 💰 Taigi tiems, kas ruošiasi pirkti arba jau sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, ši naujausia praktika būtų aktuali ir labai naudinga. ➡️ Bylos fabula:Pardavėjai su pirkėjais sudarė preliminariąją nekilnojamojo turto (žemės sklypo kartu su namu) pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodė, pagal kokį žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą bus nustatytas naudojimasis žeme. Tačiau atėjus laikui pasirašyti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjai sutartį nurodė jau kitą naudojimosi žemės sklypu projektą, dėl kurios nebuvo gautas potencialių pirkėjų sutikimas, jie net nežinojo, kad buvo parengtas naujas projektą, todėl jie nesutiko sudaryti pagrindinės sutarties pakeistomis sąlygomis ir pareikalavo sudaryti sutartį pagal pirminį projektą. Pardavėjas tuo tarpu nusprendė, kad pirkėjai pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti atsisako ir sudarė turto pirkimo-pardavimo sutartį su kitu pirkėju. Pradiniai pirkėjai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti, kad pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjų kaltės ir pareikalavo atlyginti nuotolius. ➡️Lietuvos apeliacinio teismo Išvados byloje Nr. e2A-130-912/2023:Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ginčą, pažymėjo, kad, nors preliminariojoje sutartyje nėra susitarimų, priedų, kurių pagrindu atsakovai būtų įsipareigoję parengti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „Baltijos regiono projektai“ parengto dviejų butų gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybos projektą, tačiau vis dėlto pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime neteisingai nurodė, kad šalys preliminariojoje sutartyje nustatė, jog visi kiti klausimai, kurie neaptarti preliminariojoje sutartyje, bus sprendžiami sudarius pagrindinę sutartį. ❗❗Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad gyvenamojo namo ar buto projektas, jo sąmata ir kiti dokumentai yra neatskiriama preliminariosios sutarties dalis (CK 6.401 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.401 straipsnio 2 dalies 7 punktą, būsimo gyvenamojo namo preliminariojoje sutartyje privalo būti nurodyta žemės sklypo, kuriame bus statomas namas ar butas, teisinis statusas ir nusipirkusio gyvenamąjį namą ar butą pirkėjo teisė į žemės sklypą. ❗Taigi atsakovai, siekdami pakeisti bendrai naudojamo žemės sklypo plotą, turėjo informuoti apeliantus apie jų teisių į žemės sklypą pakeitimą (sumažėjimą), taip pat nurodyti, dėl kokių priežasčių, naudojimosi žemės sklypu tvarka negalėjo būti parengta pagal UAB „Baltijos regiono projektai“ projektą, kuris pateiktas apeliantams preliminariosios sutarties sudarymo metu. Svarbu tai, kad atsakovas trumposiose žinutėse patvirtino, kad žemės sklypo planas turėjo būti parengtas pagal pirmąjį (t. y. UAB „Baltijos regiono projektai“ parengtą) projektą. ✔️✔️Taigi prie pagrindinės sutarties pridėtas naudojimosi žemės sklypu tvarkos planas neatitiko ankstesnio apeliantų ir atsakovų susitarimo.Apeliantai atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, nes žemės sklypo naudojimosi tvarka parengta ne pagal UAB „Baltijos regiono projektai“ projektą. Atsakovai, keisdami žemės sklypo naudojimosi tvarką, apie tai nepranešė apeliantams, nors žinojo, kad sumažės jų naudojamas žemės sklypo plotas. Tai apeliantams, kaip būsimiems pirkėjams, buvo labai svarbu. Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, kad apeliantai atsisakė pirkti preliminariojoje sutartyje sutartą turtą:📌 Pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovų kaltės, nes jie pateikė notarui naują su apeliantais nesuderintą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą, kuris neatitiko pradinio apeliantams sudarant preliminariąją sutartį pateikto projekto.❗Toks atsakovų elgesys vertintinas kaip vengimas sudaryti pagrindinę sutartį anksčiau šalių sutartomis sąlygomis. Tokių veiksmų rezultate, kad nepagrįstai atsisakoma sudaryti pagrindinę daikto pirkimo-pardavimo sutartį, taikytina atsakomybė, pasireiškianti tiek netesybų mokėjimu, tiek nuostolių atlyginimo forma. #preliminarisutartis #nekilnojamasturtas #pirkimaspardavimas #bauda #netesybos #nuostoliai ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

03-02-2023, 10:05

Ar apeliacinės instancijos teismas gali, peržengdamas apeliacinio skundo ribas, taikyti ieškovo neprašomą teisių gynimo būdą?Lietuvos Aukščiausias Teismas 2023-02-02 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, nagrinėdamas klausimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kai apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva taikė Ieškovo neprašomą teisių gynimo būdą (dėl daikto nekokybiškumo, sumažindamas kainą), pažymėjo, kad: ✔️ Apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti kito pirkėjo teisių gynimo būdo – dėl netinkamos kokybės daikto įsigijimo, kurio ieškovė nenurodė kaip savo reikalavimo, taip pat kurio nepagrindė reikšmingomis tokiam įstatyme nustatytam teisių gynimo būdui taikyti faktinėmis aplinkybėmis ir tokių aplinkybių neįrodinėjo, juo labiau ieškovė nepareiškė reikalavimo pritaikyti konkretų pirkėjo teisių gynimo būdą – daikto pirkimo kainos sumažinimą. ✔️ Šiuo atveju ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą – remiantis dviem pagrindais pripažinti sandorio dalį negaliojančia. ✔️Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl ieškovės, kaip daikto pirkėjos, teisių pažeidimo neatitiko ieškovės įrodinėto faktinio ieškinio pagrindo. 📌Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą tenkinti ieškinį jame nenurodytu faktiniu pagrindu, ne teisiškai kvalifikavo šalių teisinius santykius, bet, pažeisdamas šalių dispozityvumo, rungimosi civiliniame procese principus (CPK 12, 13 straipsniai), peržengė ieškinio ir apeliacinio skundo ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 2 dalis). ❗❗📌 Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai teismas ex officio peržengia ginčo ribas, savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis jis turi pagrįsti, motyvuoti, tinkamai ir iš anksto apie tai informuoti proceso šalis, priimdamas rašytinę arba žodinę nutartį (CPK 290 straipsnis), suteikti joms galimybę pateikti savo poziciją.❗📌Apeliacinės instancijos teismas turi pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, nurodyti nagrinėjimo, peržengus apeliacinio skundo ribas, teisinį pagrindą, suteikti teisę byloje dalyvaujantiems asmenims dėl to visa apimtimi pasisakyti (raštu arba žodžiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-684/2020, 46 punktas; kt.).Taigi, apeliacinės instancijos teismas negali, neįspėjęs šalių, taikyti ieškovo neprašomo teisių gynimo būdo, nors toks teisių gynimo būdas turėtų pagrindą konkrečiame ginče. ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

30-01-2023, 11:01

Nuo kurio momento atsiranda pareiga mokėti didesnį išlaikymą?Šiuolaikiniame pasaulyje, augant kainoms, didėjant infliacijai nėra retas atvejis, kad yra kreipiamasi į teismą dėl jau priteisto vaikui išlaikymo dydžio padidinimo. Teismų praktikoje kilo klausimas, nuo kurio momento atsiranda pareiga mokėti padidintą išlaikymą vaikui, jeigu teismas tokį reikalavimą tenkina.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas.⤴️ Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, pakeičiama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Taigi vaiko išlaikymo prievolės pasikeitimo pradžia paprastai laikytinas teismo sprendimo, kuriuo prievolė pakeista, įsiteisėjimo momentas, nustatytinas pagal tai, kurios instancijos teismas priėmė galutinį sprendimą. ❗Kita vertus, kasacinis teismas nurodė, kad tai yra tik bendroji taisyklė, kuri gali turėti išimčių, – tai, jog CK 3.201 straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) išimčių nenustatyta, savaime nereiškia, kad jos negali būti taikomos, jeigu išimtinio reglamentavimo pagrindas gali būti konstatuojamas remiantis bendraisiais šeimos teisės principais ir atsižvelgiant į analizuojamos normos esmę (CK 3.3, 3.4 straipsniai). Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad CK 3.201 straipsnyje reglamentuojami visiškai priešingus teisinius padarinius turintys santykiai, t. y. vaiko išlaikymo prievolė gali būti pakeista tiek ją padidinant, tiek sumažinant, šios normos aiškinimas ir taikymas gali skirtis priklausomai nuo ginčo santykių pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).Kasacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento, yra nurodęs, kad išlaikymo prievolės pradžios momentas CK nereglamentuojamas, todėl, pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). 📌Svarbu pažymėti, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama.❗❗ ➡️➡️ Dėl to didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014) - Taigi, tiems , kas kreipiasi į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, aktualu žinoti, kad tokiu ieškiniu turėtų būti reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio padidinimo dienos. 2023-01-26 LAT nutartis byloje Nr. e3K-3-53-943/2023 ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

19-01-2023, 10:36

Įsigyto daikto trūkumas paaiškėjo per 6 mėnesius nuo daikto įsigijimo? Ką tokiu atveju turi įrodyti vartotojas, kad pardavėjui kiltų pareiga atsakyti už daikto trūkumus?📜 CK 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta prezumpcija skirta vartotojo įrodinėjimo naštai dėl netinkamos kokybės prekės įsigijimo palengvinti tais atvejais, kai daikto trūkumai išryškėja per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo pirkėjui momento. 📌 Taikant minėtą prezumpciją preziumuojama, kad vartotojui buvo perduota netinkamos kokybės prekė; paneigti šią prezumpciją turi pardavėjas. ❗Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, plėtodamas praktiką dėl minėtos prezumpcijos reikšmės šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymui, yra nurodęs, kad vartotojas, siekdamas pasinaudoti aptariama prezumpcija, turi įrodyti tam tikrus faktus: ➡️ pirma, vartotojas turi įrodyti, kad parduota prekė neatitinka atitinkamos sutarties, pavyzdžiui, ji neturi joje nurodytų savybių ar yra netinkama įprastam šios rūšies prekių naudojimui; ❗ vartotojas turi įrodyti tik neatitikimo egzistavimą, jis neturi įrodyti nei jo priežasties, nei nustatyti, kad neatitikimo kilmė susijusi su pardavėju; ➡️➡️ antra, vartotojas turi įrodyti, kad nagrinėjamas neatitikimas išaiškėjo, t. y. materialiai paaiškėjo, per šešis mėnesius nuo prekės pateikimo. 📌Nustačius šiuos faktus vartotojas atleidžiamas nuo įrodinėjimo, kad neatitikimas egzistavo prekės pateikimo momentu (2022-11-16 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-943/2022)Kita vertus, verslininkas turi pateikti įrodymų, kad neatitikimo nebuvo prekės pateikimo momentu, ir įrodyti, kad jo priežastis ar kilmė yra po šio pateikimo buvęs veikimas ar neveikimas. Jei pardavėjas negali pakankamai įrodyti, kad neatitikimo priežastis ar kilmė yra po prekės pateikimo atsiradusios aplinkybės, Direktyvos 1999/44 5 straipsnio 3 dalyje suformuluota prezumpcija leidžia vartotojui pasinaudoti šioje direktyvoje įtvirtintomis teisėmis (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. birželio 4 d. sprendimas byloje C 497/13).Tačiau jeigu daikto trūkumas paaiškėja vėliau, t.y. po 6 mėnesių, vartotojas nėra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti, kad daikto kokybės trūkumai egzistavo jau daikto perdavimo metu.Taigi, jeigu daikto trūkumas paaiškėjo ne vėliau begu po 6 mėnesių nuo jo įsigijimo, nedelskite ir kreipkitės į pardavėją dėl trūkumų pašalinimo. ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

17-01-2023, 17:30

Ar santuokos nutraukimo bendru sutarimu procese šalims susitarus, kad visas turtas atitenka vienam iš sutuoktinių, tokia sutartis neabejotinai bus tvirtinama?❓📜✔️ Nagrinėjant santuokos nutraukimo bendru šalių susitarimu bylą, santuokos metu įgytą turtą, priklausiusį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, paskyrus vienam sutuoktiniui kitam nepaskiriant jokios kompensacijos, teismai automatiškai tokios sutarties tvirtinti negali. 📌❗ Nors ir yra bendras sutarimas, teismai turi vertinti, ar tokia sutartis atitinka sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o prieš tvirtindamas tokią sutartį teismas turi įvertinti šios sutarties teisėtumą ir nustatyti, dėl kokių aplinkybių tarp sutuoktinių dalijama bendroji jungtinė nuosavybė nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo, t. y. ar sutarties nuostatos atitinka CK 3.123 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, kai sutuoktinių turtas gali būti padalijamas nelygiomis dalimis. ❗❗Tokią pareigą teismas privalo įgyvendinti nepriklausomai nuo aplinkybės, ar pareiškėjai yra atstovaujami advokato ir ar byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, esant atitinkamam šalių prašymui. 💯Taigi teismui turi kilti abejonė ir atitinkamai pareiga patikrinti, ar tokia sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, nepažeidžia vieno sutuoktinio ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021, 39–40 punktai). Paprastai tokios sutuoktinių sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių teisėtumo patikra atliekama žodinio proceso metu, tiesiogiai teismo posėdžio metu išklausant pareiškėjus ir išsiaiškinant priežastis, kodėl buvo nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, arba šią pareiškėjų poziciją išsiaiškinant kitais būdais (gaunant papildomus rašytinius paaiškinimus ir pan.). ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

13-01-2023, 15:20

Ar gali vienas iš žemės sklypo savininkų užsakyti atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesant kitų bendraturčių sutikimo?🏘Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsakydamas į šį klausimą, 2019 m. spalio 19 d. nutartyje pažymėjo, kad atliekant keliems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, būtinas visų bendraturčių sutikimas. Iniciatyvą atlikti tokius kadastrinius matavimus gali išreikšti ir vienas iš bendraturčių, tačiau įregistruoti juos viešame registre, nesant kitų bendraturčių sutikimo, jis negali. ⁉ Tačiau kas yra tada, jei kiti bendraturčiai neduoda sutikimo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimui?⏩ Tokiu atveju bendraturčių be teisinio pagrindo neduodamas sutikimas atlikti kadastrinius matavimus gali būti vertinamas kaip to siekiančio bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimo nepagrįstas suvaržymas. Siekiant išvengti tokio ribojimo, bendraturčiams be teisėto pagrindo neduodant sutikimo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, šiuos matavimus siekiantis atlikti bendraturtis turi teisę kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti tokius matavimus be kitų bendraturčių sutikimo. Teismas, vertindamas bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą, turi įvertinti, ar atlikti kadastriniai matavimai atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jais nėra pažeidžiamos kitų bendraturčių nuosavybės teisės. ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

12-01-2023, 10:23

Papildomas darbas ar tik padidėjęs darbo mastas?❓Kas yra papildomas darbas ir kuo jis skiriasi nuo padidėjusio darbo masto bei kokios yra šių sąlygų pakeitimo procedūros? 📌 Papildomu gali būti pripažįstamas toks darbas, kuriam būdinga šių požymių visuma: ✔️ dirbamas toje pačioje darbovietėje, kaip ir pagrindinis darbas; ✔️ nesulygtas pagrindinėje darbo sutartyje darbas ar einamos papildomos pareigos, t. y. darbuotojo vykdomos darbinės funkcijos negali būti tapačios funkcijoms, nustatytoms pagrindinėje darbo sutartyje; ✔️ papildomas darbas gali būti atliekamas tiek per normalų darbo laiką pagrindinėje darbovietėje, tiek kitu laiku; ✔️ nuolatinio pobūdžio. 📌 DK 197 straipsnyje minimas darbų masto padidinimas yra kitas darbo, viršijančio normalią ar nustatytąją darbo laiko trukmę, atvejis. Nors DK nepateikiama darbų masto padidinimo sąvoka, tačiau kasacinis teismas, atribodamas šią kategoriją nuo papildomo darbo, yra nurodęs, jog papildomo darbo sutartimi yra susitariama dėl visiškai kitos darbo funkcijos, nei yra sudaryta pagrindinio darbo ar pagrindinių pareigų sutartis, o darbo masto padidinimas siejamas su tos pačios pagrindinės darbo funkcijos darbo krūvio padidinimu (arba per normalų darbo laiką, arba per kitą darbo laiką). ❗❗Paprastai tariant, padidėjęs darbuotojo darbų mastas (apimtis) reiškia, kad darbuotojas, atlikdamas tas pačias savo darbo funkcijas, turi įvykdyti didesnes darbo normas. ▶️ Paprastai darbo krūvio padidėjimas yra laikino pobūdžio (pvz., atsiradus poreikiui atlikti laikinai nesančio tokį patį darbą dirbančio darbuotojo funkcijas). Padidinto masto darbas apmokamas už faktiškai atliekamą darbą ir nepriklauso nuo veiklos rezultatų, už kuriuos gali būti skiriamos skatinamosios išmokos. Taigi darbo masto padidinimui konstatuoti būtina įvertinti darbo sutartimi sulygtą darbo krūvį (nustatytą normą) su realiai tenkančiu darbo krūviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-248-2017, 26, 27 punktai). Už darbo sutartį numatytos darbo normos viršijantį darbą apmokama papildomai pagal faktą pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Darbdaviams ir patiems darbuotojams ne visada yra aišku, ar atliekamas darbas yra papildomas ar tai yra darbo normą viršijantis darbas. Tad siekiant nustatyti, ar toje pačioje darbovietėje dirbamas darbas yra darbų masto padidinimas ar papildomas darbas, lemiamą reikšmę turi darbo funkcijos (ne)tapatumas pagrindine darbo sutartimi sulygtai darbo funkcijai (2022-11-16 LAT nutartis byloje Nr. e3K-3-260-1075/2022). Nustatyti, ar darbuotojas dirba papildomą darbą, ar tai yra darbo masto padidėjimas, yra reikšmingas darbo sutarties pakeitimo aspektu, nes yra numatytos skirtingos procedūros. 🔽🔽🔽Pripažinus, kad šalys buvo sudariusios susitarimą dėl papildomo darbo, tokia darbo sutarties sąlyga su ieškovais galėjo būti nutraukta nesant darbuotojų sutikimo, įspėjus raštu tokius darbuotojus prieš penkias darbo dienas (DK 35 straipsnio 5 dalis). 💯 Taigi, darbdavys vienašališkai gali nutraukti sąlygą dėl papildomo darbo, nereikalaujant darbuotojo nei sutikimo, nei pritarimo. 📌 Kai, tuo tarpu, siekiant nutraukti sąlygą dėl padidėjusio darbo krūvio, taikytinas DK 45 straipsnis (Darbo sąlygų keitimas darbdavio iniciatyva), kuris numato, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.❗Tad šiuo atveju darbo sutarties sąlyga dėl padidėjusio darbo masto negali būti pakeista, nesant darbuotojo pritarimo ar sutikimo. ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

10-01-2023, 10:35

🏘️ Kaip santuokos nutraukimo procese dalinamas turtas, kurio įgijimui buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos arba turtas?Kaip žinia, santuokos nutraukimo procese teismas padalina sutuoktinių turtą. Bendroji jungtinė nuosavybė dalinama lygiomis dalimis, jei nenustatomas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, vienas iš kurų - jei nustatoma, kad bendrosios nuosavybės įgijimui sutuoktinis panaudojo savo asmenines lėšas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sutuoktinis, panaudojęs asmenines lėšas turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti, gali rinktis savo turtinių teisių gynimo būdą ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ir (ar) didesnės turto dalies gavimo (CK 3.123 straipsnis).📌 Esant nustatytai aplinkybei dėl sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kuris yra dalijamas santuokos pabaigoje, šios lėšos sutuoktiniui turi būti kompensuojamos.❗ Įstatymas neįtvirtina būtinybės kompensaciją išmokėti pinigais, todėl tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą kompensuojamos sumos dydžiu faktiškai gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ✔️ ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukurdami bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto; ✔️ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę; ✔️ kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020, 42, 43 punktai). Tam, kad būtų apskaičiuota priteistina kompensacija CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, turi būti nustatytas asmeninių investicijų dydis, kurį įrodyti turi tai teigianti bylos šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 55 punktas). ➡️➡️Taigi, jeigu pavyzdžiui butas nupirktas sutuoktinių vienam iš jų investavus, pavyzdžiui, paveldėtas/dovanotas lėšas, tuomet santuokos nutraukimo procese asmenines lėšas investavęs sutuoktinis turi teisę į jų dydžio kompensavimą pinigine išraiška arba pretenduodamas į didesnę turto dalį, jį dalijant natūra. ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

09-01-2023, 15:07

📌 Už vaiko mokykloje padarytą žalą gali būti atsakingais pripažinti vaiko tėvai. ✔️Teismai nagrinėjo civilinę bylą, kurioje nustatė, kad vienas iš mokinių, mokykloje per pertrauką mesdamas suledėjusią sniego gniūžtę, sužeidė kitam mokiniui dešinę akį, taip padarydamas turtinę ir neturtinę žalą. Bylą nagrinėję teismai atsakingomis dėl žalos padarymo pripažino tiek mokymo įstaigą, tiek žalą padariusio nepilnamečio motiną. Vaiko motina, nesutikdama su savo atsakomybe, ginčijo tokį teismų sprendimą, teigdama, jog aplinkybė, kad sūnus buvo mokykloje, šalina jos pačios atsakomybę.❗Tačiau LAT teisėjų kolegija šiuos atsakovės argumentus pripažino nepagrįstais ir pripažino atsakingais už padarytą žalą tiek mokymosi įstaigą, tiek ir vaiko motiną.LR CK 6.275 str. 2 d numatyta bendra taisyklė, kad jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės.📌Tačiau LAT 2022-12-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-469/2022 išaiškino, kad ši norma negali būti aiškinama kaip savaime šalinanti tėvų ar globėjų atsakomybę. Tėvai ar globėjai gali būti atsakingi už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas, jeigu nustatomas jų deliktinės atsakomybės prievolės sąlygų visetas, be kita ko, jie nepaneigia, kad žala padaryta dėl netinkamo auklėjimo pareigos vykdymo.Civilinės atsakomybės dėl nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytos žalos atveju veikos neteisėtumas pasireiškia už nepilnametį atsakingo asmens netinkamu priežiūros ar auklėjimo pareigos vykdymu, kai nepilnametis atlieka veiksmus, kurie, jeigu būtų įvykdyti pilnamečio asmens, būtų vertinami kaip neteisėti. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, tėvų atsakomybės pagrindas yra kalta jų pačių veika (veikimas ar neveikimas), pasireiškianti neveikimu ar netinkamu, nepakankamu veikimu, t. y. netinkama ir (ar) nepakankama vaiko priežiūra, neatsakingas požiūris į jo auklėjimą, tėvų valdžios nepanaudojimas ar neefektyvus jos panaudojimas, sudaręs sąlygas neteisėtam, žalą sukėlusiam vaiko elgesiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-943/2022, 25 punktas).Tas viena vertus, nepilnametis tėvų, globėjų, mokyklos ar kitos institucijos turi būti prižiūrimas, kad tyčia ar dėl didelio neatsargumo nesužalotų kito asmens. ▶️▶️ Kita vertus, tėvų auklėjimo pareiga apima ir pareigą įdiegti vaikui supratimą, kad žaloti kitą žmogų ar sukelti jam skausmą yra nedora, neleistina ir neteisėta. Šiuo gi atveju teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės sūnus pagal savo amžių (virš trylika metų) turėjo suprasti, kad, mesdamas suledėjusią sniego gniūžtę, gali sužaloti kitą žmogų, sukelti jam skausmą, kad aptariamoje situacijoje elgėsi neleistinai. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog atsakovė žalą padariusio nepilnamečio motina šiuo aspektu netinkamai vykdė auklėjimo pareigą ir nepaneigė savo kaltės dėl sūnaus padarytos žalos. ✔️💯Taigi, ši nauja teismų praktika sugriežtina atsakomybės tėvams taikymą už tinkamą vaikų auklėjimą bei nustato jiems atsakomybę už vaiko veiksmus, kurie priežastiniu ryšiu susiję su netinkamu vaiko auklėjimu, vaikui būnant kitoje vietoje (šiuo atveju - mokykloje). ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

06-01-2023, 10:22

💯 Pagaliau LAT suvienodino teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo. LAT išplėstinė teisėjų kolegija 2023 m. sausio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-916/2023 konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismui iš dalies patenkinus reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, yra nevienoda, todėl yra poreikis šią praktiką suvienodinti. ▶️ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011 išaiškinta, kad civilinio proceso teisės normose nenustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išimtys bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą byloje, kurioje pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi vadovautis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Šios praktikos laikytasi ir kai kuriose vėlesnėse kasaciniame skunde nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse.❗Tuo tarpu pastarųjų kelerių metų kasacinio teismo praktikoje skirstant bylinėjimosi išlaidas bylose, kuriose teismas iš dalies tenkino reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, laikytasi kitokios pozicijos. ▶️ Kaip pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-969/2021 pažymėta, kad nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), taip pat CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta galimybe nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. ❗❗Visgi, LAT pažymėjo, kad Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant byloje keliamą klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai iš dalies tenkinamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, svarbu įvertinti šiam klausimui aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. ✔️ EŽTT yra pažymėjęs, kad nepagrįstos bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją pirmiausia tais atvejais, kai proceso šalies civilinis ieškinys patenkinamas, bet nėra priteisiama visa jo suma, o dėl iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos asmuo praranda didelę dalį ar net visą priteistą finansinį atlyginimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje C?olic? pries? Kroatija?, peticijos Nr. 49083/18, par. 46). Taip pat EŽTT yra pripažinęs, kad išimtiniais atvejais didelės bylinėjimosi išlaidos gali kelti problemų pagal Konvenciją ir tuomet, kai proceso šaliai visiškai nepavyko pagrįsti savo ieškinio ir kai ši šalis dėl tam tikrų priežasčių negalėjo numatyti savo sėkmės perspektyvų, nes, pavyzdžiui, bylos nagrinėjimo rezultatas priklausė nuo naujo teisės klausimo išaiškinimo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Cindrič ir Bešlič prieš Kroatiją, peticijos Nr. 72152/13, par. 107).⛔ EŽTT nuomone, jei nėra svarių priežasčių, pateisinančių tokį rezultatą, tokia situacija ginčą paverčia beprasmiu, o šalies teisę į teismą padaro teorinę ir iliuzinę (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje C?olic? pries? Kroatija?, peticijos Nr. 49083/18, par. 46).➡️➡️ Taigi, EŽTT jurisprudencija atskleidžia, kad mechaniškas taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą. Civilinio proceso įstatyme įtvirtinta taisyklė „pralaimėjęs moka“ gali būti vertinama kaip ribojimas, varžantis teisę kreiptis į teismą.Taigi, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas, o yra nulemtas šio teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslo ir proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir pasekmių vertinimo. ❗Tai reiškia, kad teismai, paskirstydami šalių bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti tiek į šio ribojimo tikslą – atgrasyti potencialias ginčo šalis nuo nepagrįstų ieškinių (reikalavimų) reiškimo teismuose, tiek į konkrečioje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kylančius padarinius ginčo šalims ir kitas ribojimo proporcingumui įvertinti reikšmingas aplinkybes. Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, išplėstinė teisėjų kolegija, siekdama suvienodinti kasacinio teismo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose, kuriose teismas iš dalies tenkina reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, ir vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad:📌 Tais atvejais, kai iš dalies tenkinamas ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas, skirstydamas byloje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, taisyklę „pralaimėjęs moka“ turi taikyti ne mechaniškai, o, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į šių išlaidų susidarymo priežastis, be kita ko, įvertindamas taisykle „pralaimėjęs moka“ nustatyto teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslą ir proporcingumą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo rezultatą ir jo poveikį ginčo šalims, taip pat atsižvelgdamas į ieškovo ir atsakovo procesinį elgesį, aplinkybę, ar atsakovas patyrė papildomų išlaidų dėl pareikšto didesnio reikalavimo ir kitas šiam klausimui išspręsti reikšmingas individualias bylos aplinkybes. 💯❗Šis teismų praktikos suvienodinimas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo yra reikšmingas ir svarbus, manytina, kad paskatins asmenis kreiptis teisminės gynybos dėl neturtinės žalos atlyginimo, nebijant, kad, tenkinus ieškinį iš dalies, patirtos bylinėjimosi išlaidos viršis priteistos neturtinės žalos dydį. ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

10-06-2022, 11:16

Kaip vertinami kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykiai?👨‍❤️‍💑📜 ir kokia nuosavybės teisine forma yra įgijamas turtas?Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį.‼✔🚩 Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. ❗ Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas). ➡Tačiau aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise 🏘Aškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. ✔Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tačiau vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise.‼💯 Net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 25 punktas).#bendrojidalinenuosavybe #asmeninenuosavybe #jungtineveikla ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

08-06-2022, 16:46

Ar gali draudikas atsisakyti mokėti visą draudimo išmoką, esant bet kokiam procesiniam pažeidimui?❔ ⚖ Apeliacine instancija bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas akcentavo aplinkybę, kad draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atimti teisę į draudimo išmoką. ⏩⏩ Draudikas turi atsižvelgti į draudėjo padaryto pažeidimo reikšmę visame draudžiamąjį įvykį lėmusių priežasčių kontekste ir draudimo išmoką mažinti gali tik proporcingai pagal pažeidimo reikšmingumą (2018 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2018). ✅ Teisinio reglamentavimo paskirtis – apriboti draudiko galimybę piktnaudžiauti teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę mokėti draudimo išmoką.Aplinkybė, kad draudėjas nepateikė sąrašo sudegusiame name buvusių kilnojamųjų daiktų, negali būti pagrindu draudikui iš viso atsisakyti mokėti draudimo išmoką (2022-06-07 Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. e2A-1063-560/2022). ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

26-05-2022, 16:33

Juridinio asmens reputacijos gynimo būdai, skleidžiant nuomonę. 🔊Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat juridinio asmens dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. ✔❗ Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020). Taigi atsakovo paskleistos informacijos kvalifikavimas kaip žinios ar nuomonės yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl taikytino ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo. Jeigu asmens garbė ar orumas, juridinio asmens dalykinė reputacija yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – ✅ pažeidimo pripažinimą✅ publikacijų ribojimą✅ turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt., tačiau tokiu atveju netaikytini specifiniai CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021). ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

20-05-2022, 15:44

🚚 Ar visais atvejais, kai krovinį krauna siuntėjas, vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą transportavimo metu?🤷‍♂️ ✅ Kad vežėjas būtų atleistas nuo atsakomybės už krovinio praradimą ar sugadinimą pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, turi būti įrodytos visos trys privalomos aplinkybės: ☑ krovinį pakrovė siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu, ☑ dėl to susidarė ypatinga rizika ir ☑ tai tiesiogiai ar netiesiogiai lėmė krovinio praradimą ar sugadinimą.Vienoje iš bylų (e2A-1308-779/2021 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-1308-779/2021) buvo nustatyta, kad siuntėjas krovinio diržais nepritvirtino. 🚩 Tačiau teismas nustatė, kad krovinio specifika vežėjui turėjo būti žinoma, o krovinio krovimo eiga nebuvo išskirtinė ir atitiko įprastos tokių pačių krovinių, kurių vežimus atsakovė vykdė anksčiau, pakrovimo sąlygas. ⚖Teismas taip pat nustatė, kad faktinio vežėjo vairuotojai, priėmę ir apžiūrėję krovinį bei vėliau jį tvirtindami, nes siuntėjas pakuotės netvirtino, pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį turėjo atsisakyti vežti krovinį, jei būtų nustatę, jog krovinio pakuotė yra netinkama, tačiau to nepadarė, priėmė krovinį vežti be pastabų. Krovinio priėmimas vežti, suvokiant, kad jis netinkamai pritvirtintas, sukėlė atsakomybę jau vežėjui. ‼Teismai pasisakė, kad krovinio priėmimo ir tvirtinimo aplinkybės rodo, jog vežėjas ✔ neskyrė reikiamo dėmesio tam, jog būtų užtikrintas saugus krovinio gabenimas, tiksliau, elgėsi taip, kaip analogiškoje situacijoje rūpestingas ir atidus vežėjas nesielgtų, o tai lemia vežėjo nerūpestingumo prilyginimą tyčiniams veiksmams. ⏩ Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliantį grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje. ☑ Iš byloje esančių duomenų nustačius, kad krovinys transporto priemonėje čiuožinėjo (fiksuotos net 0,5 m slydimo žymės), krovinių apsauginiai metaliniai rėmai buvo susipynę tarpusavyje, metalinių rėmų buvo neįmanoma atskirti be pjovimo, vadinasi, jie susipynė transportavimo metu, metalinių rėmų čiuožinėjimas turėjo sukelti atitinkamą triukšmą, todėl krovinį gabenant ilgą maršrutą (Prancūzija – Lietuva), akivaizdu, kad transporto priemonė turėjo ne kartą sustoti ir buvo visos galimybės vairuotojams patikrinti, ar įranga gabenama saugiai ir stabiliai.‼💯 Taigi, teismai konstatavo, kad krovinio priėmimo ir tvirtinimo aplinkybės rodo, kad vežėjas neskyrė reikiamo dėmesio tam, jog būtų užtikrintas saugus krovinio gabenimas, elgėsi taip, kaip analogiškoje situacijoje rūpestingas ir atidus vežėjas nesielgtų, o tai lėmė vežėjo nerūpestingumo prilyginimą tyčiniams veiksmams, dėl ko jis prarado galimybę remtis CMR konvencijoje įtvirtintais atsakomybės ribojimo ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindais. #CMR #kroviniosugadinimas #vezejoatsakomybe ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

18-05-2022, 13:52

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nulemtų ribojimų nustatymas, žemės sklypo savininkui nesutinkant. 🏕 ❔ Ar teismas gali savo iniciatyva pakeisti netinkamą tesių gynimo būdą tinkamu? ⚖ LAT savo naujausioje praktikoje nurodė, kad tuo atveju, jei į įstatyme nurodytą teritoriją (teritoriją, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos) patenka kitas žemės sklypas ir šio sklypo savininkas neduoda sutikimo dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nulemtų ribojimų nustatymo, o įstatyme nurodytos teritorijos nustatymas nepatenka į atvejų, kai žemės savininko sutikimas nereikalingas, sąrašą, suinteresuotas asmuo (žemės sklypo savininkas) savo tinkamo naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teises gali įgyvendinti kreipdamasis į teismą, kad jo naudai teismo sprendimu būtų nustatytas servitutas svetimam daiktui (tarnaujančiajam daiktui) remiantis servituto institutą reglamentuojančiomis teisės normomis ir jas aiškinančia kasacinio teismo praktika.🚩 Tačiau asmuo negali prašyti teismo įpareigoti žemės sklypo savininką duoti sutikimą dėl tam tikrų ribojimų nustatymo. 🔊❔ Ar teismas gali išeiti iš ginčo ribų ir taikyti kitą teisių gynimo būdą, nei prašoma ieškinyje? ☑ CK 1.137 ir 1.138 straipsniuose nustatytas teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 30 punktas). Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022, 26 punktas). ✅ Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus. Būtent ieškovas turi tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką (nurodydamas savo pasirinktą teisių gynybos būdą) ir pagrindą bei įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu.🚩🚩 Taigi, ieškovui prašant taikyti vieną jo teisių gynimo būdą, kaip šiuo atveju -įpareigoti žemės sklypo savininką duoti sutikimą specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų nustatymui, teismas savo iniciatyva negali pakeisti teisių gynimo būdo nustatydamas servitutą, kai ieškovas neprašė taikyti šio teisių gynimo būdo (kai būtent toks teisių gynimo būdas taikytinas tokio pobūdžio bylose).#servitutas #teisiugynimas #specialiossalygos ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

10-05-2022, 11:15

Kada įmonės vadovas laikomas įvykdžiusiu pareigą organizuoti buhalterinę apskaitą įmonėje?⁉ Ir kokios neigiamos pasėkmės, neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų? Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, bet ne tvarkymą. Pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. ✅Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. 🚩 Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pareiga išsaugoti bendrovės finansinės apskaitos dokumentus tenka taip pat bendrovės vadovui, o už jų neišsaugojimą gali kilti civilinė atsakomybė.⏩ Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. ⏩⏩ Jeigu pasikeičia ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir per nustatytą laikotarpį ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui (BAĮ 19 straipsnio 4,5 dalys).✔ Jeigu nustatoma, kad nėra išsaugoti finansinės apskaitos dokumentai, nepateikta įrodymų ir nenurodyta objektyvių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad dokumentų negalima pateikti (pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas nėra objektyvi aplinkybė, lėmusi dokumentų nepateikimą), t.y. direktoriai nevykdė savo pareigos išsaugoti finansinius dokumentus, laikytina pagrindu taikyti contra spoliatorem prezumpciją ( contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti).#buhalterineapskaita ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

10-05-2022, 10:39

Ar preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo -pardavimo gali būti kvalifikuojama kaip pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis?Gali, tačiau reikalingos tam tikros sąlygos. Tuo atveju jeigu preliminariojoje sutartyje susitarta iš esmės dėl visų esminių Turto pirkimo–pardavimo sąlygų, pirkėjas yra visiškai įvykdęs savo įsipareigojimus, t. y. yra sumokėjęs visą Turto kainą, valdo ir naudojasi Turtu kaip savo, pardavėjas leido pirkėjui įsirenginėti butą ir priėmė visą ieškovų sumokėtą Turto kainą, šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad tokiu atveju tarp šalių sudaryta sutartis yra ne vien preliminarioji sutartis pagal CK 6.165 straipsnį, t. y. ne vien tik sutartis dėl organizacinių veiksmų atlikimo siekiant ateityje sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ji gali būti kvalifikuojama kaip savarankiška sutartis ir atitinkamai gali būti sprendžiama dėl pirkėjų pažeistų teisių gynimo, kai atsisakomą ją vykdyti (2022m. gegužės 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-286-302/2022). ✅ CK 6.309 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad daikto pirkimu ir pardavimu laikomas įsipareigojimas parduoti daiktą, jeigu jis kartu perduodamas būsimam pirkėjui valdyti. ✅ Įstatymai ir teismų praktika nereikalauja, kad kartu su įsipareigojimu parduoti turi būti perduodama nuosavybės teisė. Ginant pažeistas teises pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, ar buvo perduotas daikto valdymas, o ne nuosavybės teisė. Tai neprieštarauja CK 6.305 straipsnio nuostatai ir teismų praktikoje pateiktam išaiškinimui, kad nuosavybės perdavimas yra pirkimo–pardavimo sutarties požymis. Iš tikrųjų, pirkimo–pardavimo sutartimi iš pardavėjo už atlyginimą (kainą) yra perduodama nuosavybė pirkėjui, tačiau esant ginčui dėl sutarties sudarymo pagal įsipareigojimą parduoti ar pirkti daiktą (CK 6.309 straipsnio 1 dalis), pakanka nustatyti, kad pardavėjas davė įsipareigojimą parduoti daiktą, t. y. įsipareigojo perleisti už atlyginimą (kainą) nuosavybės teisę, ir daiktą perleido valdyti, t. y. leido daryti jam ūkinį poveikį, jį tvarkyti, įrengti ir atlikti kitus valdymo veiksmus. Šių sąlygų nustatymas patvirtina, kad nuosavybės teisė perėjo iš pardavėjo pirkėjui ir įformina pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018 58 punktas).🚩 Taigi, nustačius, kad perkamas turtas faktiškai perduotas pirkėjui valdyti, pastarasis sumokėjo už jį visą kainą, darytina išvada, jog pirkėjo ir pardavėjo vis dėlto faktiškai buvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, bet ne preliminarioji. kaip vyksta notarinis įforminimas jei šalis atsisako forminti pirkimo-pardavimo sutartį?Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). Su šios normos taikymu tiesiogiai susijusi ir CK 1.93 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad, jeigu viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.🚩 Taigi, reziumuojant, pardavėjui atsisakant įforminti Turto pirkimo–pardavimo sutartį įstatyme numatyta tvarka, teismas Preliminariąją sutartį gali pripažinti pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi ir priėmimo–perdavimo aktu.#preliminariojisutartis #pirkimopardavimosutartis ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

09-05-2022, 16:04

Darbuotojo laisva valia pakeisti darbovietę ar darbuotojų viliojimas?⚖ Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tik faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos. ❗ Tačiau kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingą darbuotojų rengimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo ✅ Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto normos dispozicija nurodo, jog turi būti atliekami aktyvūs veiksmai, siekiant pervilioti darbuotojus. Tokie veiksmai gali pasireikšti kaip siūlymas pereiti dirbti į kitą įmonę, turi būti sudaromos sąlygos tam. ⏩⏩ Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, kad Konstitucija garantuoja teisę pasirinkti darbą, todėl sąžiningas perėjimas pas kitą darbdavį pats savaime negali būti vertinamas kaip darbuotojo perviliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020, 74 punktas).Taigi, tik aktyvūs veiksmai, siekiant įtakoti darbuotojo apsisprendimą pereiti dirbti į konkuruojančią įmonę, gali būti priažįstami darbuotojų viliojimu. Tačiau tokios aplinkybės kaip pvz bloga darbo atmosferą po to, kai pasikeitė bendrovės vadovas, nepatvirtina aplinkybės, kad konkuruojančios įmonės atstovai atliko kokius nors aktyvius veiksmus, siekdami pervilioti darbuotojus (2022 m. gegužės 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. e2A-253-407/2022)#konkurencija #nesaziningiveiksmai ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

29-04-2022, 9:55

⚖ Nukentėjusiajai teisme pakeitus parodymus dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto - teisme vis tiek apkaltinamasis nuosprendis smurtautojo atžvilgiu. ‼Teismai labai rimtai vertina smurto artimioje aplinkoje atvejus, išsamiai tiria įrodymus ir juos vertina, siekdami priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą, apginti nukentėjusiojo(-iosios) teises, o kaltininką - teisingai nubausti. 👊🚩 Teismai pažymi, kad fizinio skausmo įrodinėjimas yra ne paprastas procesas. Tokio pobūdžio bylų ypatumas tas, jog dažniausiai smurtaujama aplinkoje, kurioje būna tik kaltininkas ir nukentėjusysis, o pašalinių smurto liudytojų nebūna. Todėl svarbią reikšmę tokiose bylose įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kai nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įrodymu tokiose bylose pripažįstamas ir pvz slapta darytas garso ar vaizdo įrašas. ✔ Smurto artimoje aplinkoje bylose neretai pasitaiko situacijos, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu duoda parodymus apie prieš ją panaudotą smurtą, kai tuo tarpu teisme savo poziciją pakeičia (dėl spaudimo, šantažo, baimės, nerimo, ekonominio nestabilumo arba finansinės naudos gavimo, bauimės dėl vaikų ir pan.). Kaip tuomet teismai turi vertinti tokius parodymus? Ar jiems esminę reikšmę turi nukentėjusiosios parodymai, duoti teisme? ar jie vertina įrodymų visumą? Teismai visgi pažymi, kad nustatant tiesą byloje reikšmės turi ne tik nukentėjusiosios parodymų nuoseklumas ar nenuoseklumas, tačiau visos byloje nustatytos aplinkybės, sukuriančios individualų nagrinėjamos situacijos foną. ❗Vienoje iš bylų nukentėjusioji nekardinaliai pakeitė savo parodymus, tačiau būtent dėl svarbiausio kaltinimo elemento – smūgio sudavimo į veidą, nurodė priešingus parodymus tiems, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, nurodydama, kad galimai ji pati sau sudavė į veidą. Akivaizdu, kad parodymai buvo pakeisti, darant nukentėjusiajai įtaką, jai jaučiant baimę iš kaltininko pusės. 🚩 Tačiau dėl šio pokyčio teismas nukentėjusiosios parodymus vertino bylos aplinkybių kontekste, pažymėdamas, kad esant pateiktoms dviem skirtingoms nukentėjusiosios įvykių versijoms, vadovautis vien teisme duotais kaltinamąjį teisinančiais nukentėjusiosios parodymais, yra neobjektyvu.Vertinant baudžiamosios bylos duomenis, teismas pažymėjo, kad Ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiosios parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu, t. y., iš karto po įvykio, užfiksuota baudžiamosios bylos medžiaga: tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas ir akivaizdi baimė, pažymėta sužalojimo vieta veide; asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant dešinio skruosto matyti kraujosruva, pareigūnui paklausus R. B. kas nutiko, nurodo, kad kaltinamasis trenkė (nuo dešinės veido pusės patraukia pridėtą plastikinį maišelį ir kaire ranka paliečia dešinę veido pusę);Teismai pažymi, kad tokiose bylose svarbią reikšmę turi ir pirmines apklausas atlikusių pareigūnų parodymai, kurioje fiksuojama, ką jiems nurodė nukentėjusiosios apklausos metu. Kaip pavyzdžiui šioje byloje vyriausioji tyrėja nurodė, kad apklausos metu nukentėjusioji davė nuoseklius parodymus. Nei vienos apklausos metu nenurodė, kad ji buvo kitaip sužalota. Nukentėjusiąją matė po įvykio praėjus kelioms dienoms. Sužalotas paakys matėsi. Atliko akistatą. Nukentėjusioji papildomos apklausos metu nurodė, kad buvo suduota į veidą <...> Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vien tai, jog nukentėjusioji teismo metu suabejojo, kad smūgį į veidą jai sudavė kaltinamasis, neįrodo, kad jis prieš ją nesmurtavo. Šiuo atveju nukentėjusiosios parodymai ebuvo vertinami kaip melegingi. ☑‼ Taigi, net ir smurtą artimoje aplinkoje patyrusioms aukoms vėliau keičiant savo parodymus teisme smurtautojo atžvilgiu dėl baimės, spaudimo, kitokios fizinės arba psichinės prievartos, teismai visgi ne formaliai ir mechaniškaai nagrinėja tokias bylas, o gilinasi į visas aplinkybes, ypatigą reikšmę suteikia aukų pirminiam parodymams bei nurodytoms aplinkybėms. Įrodymais tokiose bylose gali būti netgi slapta daryti garso, vaizdo įrašai, pareigūnų parodymai bei kitų asmenų, kuriems nukentėjusioji pasakojo apie konfliktą bei prieš ją pavartotą smurtą. #smurtasartimojeaplinkoje #auka #nukentejusioji ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

28-04-2022, 16:28

🎧🎤 Kito konflikto dalyvio atžvilgiu slaptai daryto garso įrašo galia - kokio pobūdžio baudžiamosiose bylose jis turi įrodomąją galią?Nors kai kuriais atvejais garso įrašų turinys negali būti patikrintas kitais duomenimis, nei juos dariusios nukentėjusiosios parodymais, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad kai kurių kategorijų nusikalstamos veikos, pvz.: ✅dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo, ✅ smurto artimoje aplinkojeyra latentiškos, vyksta dažnai tik dviejų asmenų – kaltininko ir nukentėjusiojo akivaizdoje. ‼ Nuo jų nukentėję asmenys dėl įvairių priežasčių bijo arba vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas pagalbos, neturėdami jų pareiškimus patvirtinančių duomenų, o tokius duomenis surinkti su teisėsaugos pagalba sunku ar kartais net neįmanoma. 🔀 Todėl tokiais atvejais, kai nukentėjęs asmuo, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, fiksuoja ir teisėsaugos institucijai pateikia savo ir kaltininko pokalbių įrašus ar kitus savo paties įstatymo neuždraustu būdu surinktus duomenis, patvirtinančius kaltininko nusikalstamą veikimą, kaip ir šioje byloje nagrinėjamu smurto artimoje aplinkoje atveju, tai nelaikytina neproporcingu kaltininko teisės į privataus gyvenimo gerbimą, garantuojamą Konstitucijos 22 straipsnyje, Konvencijos 8 straipsnyje, BPK 44 straipsnio 9 dalyje, suvaržymu.✅ Be to, nesant galimybės tokius įrašus patikrinti kitais duomenimis, tai nereiškia, kad negalime jų nepripažinti įrodymais. Tokiu atveju jie vertinami ne atskirai, o kitų įrodymų kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-511/2021, 47 punktas).#smurtasartimojeaplinkoje #smurtas #nukentejusysis ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

28-04-2022, 15:09

❗ Ar nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą, kurio neužtenka pradėti ikiteisminį tyrimą, gali būtu taikomos priemonės, siekiant apginti nukentėjusiąją šalį? ⚡Vadovaujantis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, tokios priemonės gali ir turi būt taikomos, siekiant išvengti dar didesnės žalos nukentėjusiajam asmeniui atsiradimo.🚩 Taigi, gavus pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą, gali būti skiriamos šios laikinosios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės: ✔ įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu; ✔ įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.🚩🚩 Kokios šių priemonių skyrimo procedūros?Kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą ir būtina patikslinti įvykio aplinkybes, policijos pareigūnas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pranešimo gavimo atlieka smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir nustatęs riziką arba esant rašytiniam smurtą patyrusio asmens prašymui nedelsdamas kreipiasi į apylinkės teismą dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo. ‼ Apylinkės teismas sprendimą dėl šių priemonių skyrimo priima ne vėliau kaip per 24 valandas.⏩⏩ Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės skiriamos tol, kol bus priimtas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tačiau svarbu pažymėti, kad aukščiau nurodytos nustatytos priemonės neskiriamos, kai smurtautojas yra nepilnametis.🚩#smurtas #smurtasartimojeaplinkoje ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook

27-04-2022, 12:15

🚿🧺 Užpylė kaimynas? Patyrėte žalos? Kokias aplinkybes turite įrodyti, kad kaimynui būtų taikoma atsakomybė, pasireiškianti pareiga atlyginti dėl buto užpylimo atsiradusius nuostolius?✅ Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas apipiltas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.✅ Žalą padariusio asmens veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš kaltininko valdomo buto ar kitų patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. ❗ Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. ☑ Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. ⏩⏩ Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų ‼#butouzliejimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau

Pažiūrėti Facebook