10-06-2022, 11:16

Teisė Visiems
Kaip vertinami kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykiai?👨‍❤️‍💑📜 ir kokia nuosavybės teisine forma yra įgijamas turtas?Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį.‼✔🚩 Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. ❗ Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas). ➡Tačiau aplinkybė, jog šalis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiškia, kad visas šios sutarties galiojimo metu bet kurio iš jos dalyvių įgytas turtas savaime bus laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad šalys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise 🏘Aškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. ✔Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016, 94 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tačiau vien pats gyvenimo kartu faktas negali lemti turto priklausymo bendrąja daline nuosavybės teise.‼💯 Net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 25 punktas).#bendrojidalinenuosavybe #asmeninenuosavybe #jungtineveikla ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

08-06-2022, 16:46

Teisė Visiems
Ar gali draudikas atsisakyti mokėti visą draudimo išmoką, esant bet kokiam procesiniam pažeidimui?❔ ⚖ Apeliacine instancija bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas akcentavo aplinkybę, kad draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atimti teisę į draudimo išmoką. ⏩⏩ Draudikas turi atsižvelgti į draudėjo padaryto pažeidimo reikšmę visame draudžiamąjį įvykį lėmusių priežasčių kontekste ir draudimo išmoką mažinti gali tik proporcingai pagal pažeidimo reikšmingumą (2018 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2018). ✅ Teisinio reglamentavimo paskirtis – apriboti draudiko galimybę piktnaudžiauti teise, t. y. dėl nereikšmingo pažeidimo atsisakyti vykdyti prievolę mokėti draudimo išmoką.Aplinkybė, kad draudėjas nepateikė sąrašą sudegusiame name buvusių kilnojamųjų daiktų, negali būti pagrindi draudikui iš viso atsisakyti mokėti draudimo išmoką (2022-06-07 Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. e2A-1063-560/2022). ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

26-05-2022, 16:33

Teisė Visiems
Juridinio asmens reputacijos gynimo būdai, skleidžiant nuomonę. 🔊Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat juridinio asmens dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti. ✔❗ Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020). Taigi atsakovo paskleistos informacijos kvalifikavimas kaip žinios ar nuomonės yra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl taikytino ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo. Jeigu asmens garbė ar orumas, juridinio asmens dalykinė reputacija yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – ✅ pažeidimo pripažinimą✅ publikacijų ribojimą✅ turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt., tačiau tokiu atveju netaikytini specifiniai CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021). ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

20-05-2022, 15:44

Teisė Visiems
🚚 Ar visais atvejais, kai krovinį krauna siuntėjas, vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą transportavimo metu?🤷‍♂️ ✅ Kad vežėjas būtų atleistas nuo atsakomybės už krovinio praradimą ar sugadinimą pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, turi būti įrodytos visos trys privalomos aplinkybės: ☑ krovinį pakrovė siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu, ☑ dėl to susidarė ypatinga rizika ir ☑ tai tiesiogiai ar netiesiogiai lėmė krovinio praradimą ar sugadinimą.Vienoje iš bylų (e2A-1308-779/2021 Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-1308-779/2021) buvo nustatyta, kad siuntėjas krovinio diržais nepritvirtino. 🚩 Tačiau teismas nustatė, kad krovinio specifika vežėjui turėjo būti žinoma, o krovinio krovimo eiga nebuvo išskirtinė ir atitiko įprastos tokių pačių krovinių, kurių vežimus atsakovė vykdė anksčiau, pakrovimo sąlygas. ⚖Teismas taip pat nustatė, kad faktinio vežėjo vairuotojai, priėmę ir apžiūrėję krovinį bei vėliau jį tvirtindami, nes siuntėjas pakuotės netvirtino, pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį turėjo atsisakyti vežti krovinį, jei būtų nustatę, jog krovinio pakuotė yra netinkama, tačiau to nepadarė, priėmė krovinį vežti be pastabų. Krovinio priėmimas vežti, suvokiant, kad jis netinkamai pritvirtintas, sukėlė atsakomybę jau vežėjui. ‼Teismai pasisakė, kad krovinio priėmimo ir tvirtinimo aplinkybės rodo, jog vežėjas ✔ neskyrė reikiamo dėmesio tam, jog būtų užtikrintas saugus krovinio gabenimas, tiksliau, elgėsi taip, kaip analogiškoje situacijoje rūpestingas ir atidus vežėjas nesielgtų, o tai lemia vežėjo nerūpestingumo prilyginimą tyčiniams veiksmams. ⏩ Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliantį grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje. ☑ Iš byloje esančių duomenų nustačius, kad krovinys transporto priemonėje čiuožinėjo (fiksuotos net 0,5 m slydimo žymės), krovinių apsauginiai metaliniai rėmai buvo susipynę tarpusavyje, metalinių rėmų buvo neįmanoma atskirti be pjovimo, vadinasi, jie susipynė transportavimo metu, metalinių rėmų čiuožinėjimas turėjo sukelti atitinkamą triukšmą, todėl krovinį gabenant ilgą maršrutą (Prancūzija – Lietuva), akivaizdu, kad transporto priemonė turėjo ne kartą sustoti ir buvo visos galimybės vairuotojams patikrinti, ar įranga gabenama saugiai ir stabiliai.‼💯 Taigi, teismai konstatavo, kad krovinio priėmimo ir tvirtinimo aplinkybės rodo, kad vežėjas neskyrė reikiamo dėmesio tam, jog būtų užtikrintas saugus krovinio gabenimas, elgėsi taip, kaip analogiškoje situacijoje rūpestingas ir atidus vežėjas nesielgtų, o tai lėmė vežėjo nerūpestingumo prilyginimą tyčiniams veiksmams, dėl ko jis prarado galimybę remtis CMR konvencijoje įtvirtintais atsakomybės ribojimo ar atleidimo nuo atsakomybės pagrindais. #CMR #kroviniosugadinimas #vezejoatsakomybe ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

18-05-2022, 13:52

Teisė Visiems
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nulemtų ribojimų nustatymas, žemės sklypo savininkui nesutinkant. 🏕 ❔ Ar teismas gali savo iniciatyva pakeisti netinkamą tesių gynimo būdą tinkamu? ⚖ LAT savo naujausioje praktikoje nurodė, kad tuo atveju, jei į įstatyme nurodytą teritoriją (teritoriją, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos) patenka kitas žemės sklypas ir šio sklypo savininkas neduoda sutikimo dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nulemtų ribojimų nustatymo, o įstatyme nurodytos teritorijos nustatymas nepatenka į atvejų, kai žemės savininko sutikimas nereikalingas, sąrašą, suinteresuotas asmuo (žemės sklypo savininkas) savo tinkamo naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teises gali įgyvendinti kreipdamasis į teismą, kad jo naudai teismo sprendimu būtų nustatytas servitutas svetimam daiktui (tarnaujančiajam daiktui) remiantis servituto institutą reglamentuojančiomis teisės normomis ir jas aiškinančia kasacinio teismo praktika.🚩 Tačiau asmuo negali prašyti teismo įpareigoti žemės sklypo savininką duoti sutikimą dėl tam tikrų ribojimų nustatymo. 🔊❔ Ar teismas gali išeiti iš ginčo ribų ir taikyti kitą teisių gynimo būdą, nei prašoma ieškinyje? ☑ CK 1.137 ir 1.138 straipsniuose nustatytas teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 30 punktas). Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022, 26 punktas). ✅ Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus. Būtent ieškovas turi tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką (nurodydamas savo pasirinktą teisių gynybos būdą) ir pagrindą bei įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu.🚩🚩 Taigi, ieškovui prašant taikyti vieną jo teisių gynimo būdą, kaip šiuo atveju -įpareigoti žemės sklypo savininką duoti sutikimą specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų nustatymui, teismas savo iniciatyva negali pakeisti teisių gynimo būdo nustatydamas servitutą, kai ieškovas neprašė taikyti šio teisių gynimo būdo (kai būtent toks teisių gynimo būdas taikytinas tokio pobūdžio bylose).#servitutas #teisiugynimas #specialiossalygos ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

10-05-2022, 11:15

Teisė Visiems
Kada įmonės vadovas laikomas įvykdžiusiu pareigą organizuoti buhalterinę apskaitą įmonėje?⁉ Ir kokios neigiamos pasėkmės, neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų? Įmonės vadovas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, bet ne tvarkymą. Pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį ūkio subjekto vadovas atsakingas už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą. ✅Realizuoti šią atsakomybę jis paprastai privalo priimdamas įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą. 🚩 Vadovas, pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, kitiems atsakingiems asmenims, iš esmės bus įgyvendinęs pareigą – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pareiga išsaugoti bendrovės finansinės apskaitos dokumentus tenka taip pat bendrovės vadovui, o už jų neišsaugojimą gali kilti civilinė atsakomybė.⏩ Jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius pranešimus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas. ⏩⏩ Jeigu pasikeičia ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir per nustatytą laikotarpį ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui (BAĮ 19 straipsnio 4,5 dalys).✔ Jeigu nustatoma, kad nėra išsaugoti finansinės apskaitos dokumentai, nepateikta įrodymų ir nenurodyta objektyvių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad dokumentų negalima pateikti (pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas nėra objektyvi aplinkybė, lėmusi dokumentų nepateikimą), t.y. direktoriai nevykdė savo pareigos išsaugoti finansinius dokumentus, laikytina pagrindu taikyti contra spoliatorem prezumpciją ( contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti).#buhalterineapskaita ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

10-05-2022, 10:39

Teisė Visiems
Ar preliminarioji sutartis dėl turto pirkimo -pardavimo gali būti kvalifikuojama kaip pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis?Gali, tačiau reikalingos tam tikros sąlygos. Tuo atveju jeigu preliminariojoje sutartyje susitarta iš esmės dėl visų esminių Turto pirkimo–pardavimo sąlygų, pirkėjas yra visiškai įvykdęs savo įsipareigojimus, t. y. yra sumokėjęs visą Turto kainą, valdo ir naudojasi Turtu kaip savo, pardavėjas leido pirkėjui įsirenginėti butą ir priėmė visą ieškovų sumokėtą Turto kainą, šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad tokiu atveju tarp šalių sudaryta sutartis yra ne vien preliminarioji sutartis pagal CK 6.165 straipsnį, t. y. ne vien tik sutartis dėl organizacinių veiksmų atlikimo siekiant ateityje sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ji gali būti kvalifikuojama kaip savarankiška sutartis ir atitinkamai gali būti sprendžiama dėl pirkėjų pažeistų teisių gynimo, kai atsisakomą ją vykdyti (2022m. gegužės 3 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-286-302/2022). ✅ CK 6.309 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad daikto pirkimu ir pardavimu laikomas įsipareigojimas parduoti daiktą, jeigu jis kartu perduodamas būsimam pirkėjui valdyti. ✅ Įstatymai ir teismų praktika nereikalauja, kad kartu su įsipareigojimu parduoti turi būti perduodama nuosavybės teisė. Ginant pažeistas teises pagal CK 6.309 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, ar buvo perduotas daikto valdymas, o ne nuosavybės teisė. Tai neprieštarauja CK 6.305 straipsnio nuostatai ir teismų praktikoje pateiktam išaiškinimui, kad nuosavybės perdavimas yra pirkimo–pardavimo sutarties požymis. Iš tikrųjų, pirkimo–pardavimo sutartimi iš pardavėjo už atlyginimą (kainą) yra perduodama nuosavybė pirkėjui, tačiau esant ginčui dėl sutarties sudarymo pagal įsipareigojimą parduoti ar pirkti daiktą (CK 6.309 straipsnio 1 dalis), pakanka nustatyti, kad pardavėjas davė įsipareigojimą parduoti daiktą, t. y. įsipareigojo perleisti už atlyginimą (kainą) nuosavybės teisę, ir daiktą perleido valdyti, t. y. leido daryti jam ūkinį poveikį, jį tvarkyti, įrengti ir atlikti kitus valdymo veiksmus. Šių sąlygų nustatymas patvirtina, kad nuosavybės teisė perėjo iš pardavėjo pirkėjui ir įformina pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018 58 punktas).🚩 Taigi, nustačius, kad perkamas turtas faktiškai perduotas pirkėjui valdyti, pastarasis sumokėjo už jį visą kainą, darytina išvada, jog pirkėjo ir pardavėjo vis dėlto faktiškai buvo sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, bet ne preliminarioji. kaip vyksta notarinis įforminimas jei šalis atsisako forminti pirkimo-pardavimo sutartį?Kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). Su šios normos taikymu tiesiogiai susijusi ir CK 1.93 straipsnio 4 dalis, kurioje numatyta, kad, jeigu viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.🚩 Taigi, reziumuojant, pardavėjui atsisakant įforminti Turto pirkimo–pardavimo sutartį įstatyme numatyta tvarka, teismas Preliminariąją sutartį gali pripažinti pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi ir priėmimo–perdavimo aktu.#preliminariojisutartis #pirkimopardavimosutartis ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

09-05-2022, 16:04

Teisė Visiems
Darbuotojo laisva valia pakeisti darbovietę ar darbuotojų viliojimas?⚖ Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tik faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, nėra pagrindas daryti išvadą dėl nesąžiningos konkurencijos. ❗ Tačiau kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingą darbuotojų rengimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo įrodytumo ✅ Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto normos dispozicija nurodo, jog turi būti atliekami aktyvūs veiksmai, siekiant pervilioti darbuotojus. Tokie veiksmai gali pasireikšti kaip siūlymas pereiti dirbti į kitą įmonę, turi būti sudaromos sąlygos tam. ⏩⏩ Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, kad Konstitucija garantuoja teisę pasirinkti darbą, todėl sąžiningas perėjimas pas kitą darbdavį pats savaime negali būti vertinamas kaip darbuotojo perviliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-611/2020, 74 punktas).Taigi, tik aktyvūs veiksmai, siekiant įtakoti darbuotojo apsisprendimą pereiti dirbti į konkuruojančią įmonę, gali būti priažįstami darbuotojų viliojimu. Tačiau tokios aplinkybės kaip pvz bloga darbo atmosferą po to, kai pasikeitė bendrovės vadovas, nepatvirtina aplinkybės, kad konkuruojančios įmonės atstovai atliko kokius nors aktyvius veiksmus, siekdami pervilioti darbuotojus (2022 m. gegužės 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. e2A-253-407/2022)#konkurencija #nesaziningiveiksmai ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

29-04-2022, 9:55

Teisė Visiems
⚖ Nukentėjusiajai teisme pakeitus parodymus dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto - teisme vis tiek apkaltinamasis nuosprendis smurtautojo atžvilgiu. ‼Teismai labai rimtai vertina smurto artimioje aplinkoje atvejus, išsamiai tiria įrodymus ir juos vertina, siekdami priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą, apginti nukentėjusiojo(-iosios) teises, o kaltininką - teisingai nubausti. 👊🚩 Teismai pažymi, kad fizinio skausmo įrodinėjimas yra ne paprastas procesas. Tokio pobūdžio bylų ypatumas tas, jog dažniausiai smurtaujama aplinkoje, kurioje būna tik kaltininkas ir nukentėjusysis, o pašalinių smurto liudytojų nebūna. Todėl svarbią reikšmę tokiose bylose įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kai nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įrodymu tokiose bylose pripažįstamas ir pvz slapta darytas garso ar vaizdo įrašas. ✔ Smurto artimoje aplinkoje bylose neretai pasitaiko situacijos, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu duoda parodymus apie prieš ją panaudotą smurtą, kai tuo tarpu teisme savo poziciją pakeičia (dėl spaudimo, šantažo, baimės, nerimo, ekonominio nestabilumo arba finansinės naudos gavimo, bauimės dėl vaikų ir pan.). Kaip tuomet teismai turi vertinti tokius parodymus? Ar jiems esminę reikšmę turi nukentėjusiosios parodymai, duoti teisme? ar jie vertina įrodymų visumą? Teismai visgi pažymi, kad nustatant tiesą byloje reikšmės turi ne tik nukentėjusiosios parodymų nuoseklumas ar nenuoseklumas, tačiau visos byloje nustatytos aplinkybės, sukuriančios individualų nagrinėjamos situacijos foną. ❗Vienoje iš bylų nukentėjusioji nekardinaliai pakeitė savo parodymus, tačiau būtent dėl svarbiausio kaltinimo elemento – smūgio sudavimo į veidą, nurodė priešingus parodymus tiems, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, nurodydama, kad galimai ji pati sau sudavė į veidą. Akivaizdu, kad parodymai buvo pakeisti, darant nukentėjusiajai įtaką, jai jaučiant baimę iš kaltininko pusės. 🚩 Tačiau dėl šio pokyčio teismas nukentėjusiosios parodymus vertino bylos aplinkybių kontekste, pažymėdamas, kad esant pateiktoms dviem skirtingoms nukentėjusiosios įvykių versijoms, vadovautis vien teisme duotais kaltinamąjį teisinančiais nukentėjusiosios parodymais, yra neobjektyvu.Vertinant baudžiamosios bylos duomenis, teismas pažymėjo, kad Ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiosios parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu, t. y., iš karto po įvykio, užfiksuota baudžiamosios bylos medžiaga: tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas ir akivaizdi baimė, pažymėta sužalojimo vieta veide; asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant dešinio skruosto matyti kraujosruva, pareigūnui paklausus R. B. kas nutiko, nurodo, kad kaltinamasis trenkė (nuo dešinės veido pusės patraukia pridėtą plastikinį maišelį ir kaire ranka paliečia dešinę veido pusę);Teismai pažymi, kad tokiose bylose svarbią reikšmę turi ir pirmines apklausas atlikusių pareigūnų parodymai, kurioje fiksuojama, ką jiems nurodė nukentėjusiosios apklausos metu. Kaip pavyzdžiui šioje byloje vyriausioji tyrėja nurodė, kad apklausos metu nukentėjusioji davė nuoseklius parodymus. Nei vienos apklausos metu nenurodė, kad ji buvo kitaip sužalota. Nukentėjusiąją matė po įvykio praėjus kelioms dienoms. Sužalotas paakys matėsi. Atliko akistatą. Nukentėjusioji papildomos apklausos metu nurodė, kad buvo suduota į veidą <...> Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vien tai, jog nukentėjusioji teismo metu suabejojo, kad smūgį į veidą jai sudavė kaltinamasis, neįrodo, kad jis prieš ją nesmurtavo. Šiuo atveju nukentėjusiosios parodymai ebuvo vertinami kaip melegingi. ☑‼ Taigi, net ir smurtą artimoje aplinkoje patyrusioms aukoms vėliau keičiant savo parodymus teisme smurtautojo atžvilgiu dėl baimės, spaudimo, kitokios fizinės arba psichinės prievartos, teismai visgi ne formaliai ir mechaniškaai nagrinėja tokias bylas, o gilinasi į visas aplinkybes, ypatigą reikšmę suteikia aukų pirminiam parodymams bei nurodytoms aplinkybėms. Įrodymais tokiose bylose gali būti netgi slapta daryti garso, vaizdo įrašai, pareigūnų parodymai bei kitų asmenų, kuriems nukentėjusioji pasakojo apie konfliktą bei prieš ją pavartotą smurtą. #smurtasartimojeaplinkoje #auka #nukentejusioji ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

28-04-2022, 16:28

Teisė Visiems
🎧🎤 Kito konflikto dalyvio atžvilgiu slaptai daryto garso įrašo galia - kokio pobūdžio baudžiamosiose bylose jis turi įrodomąją galią?Nors kai kuriais atvejais garso įrašų turinys negali būti patikrintas kitais duomenimis, nei juos dariusios nukentėjusiosios parodymais, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad kai kurių kategorijų nusikalstamos veikos, pvz.: ✅dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo, ✅ smurto artimoje aplinkojeyra latentiškos, vyksta dažnai tik dviejų asmenų – kaltininko ir nukentėjusiojo akivaizdoje. ‼ Nuo jų nukentėję asmenys dėl įvairių priežasčių bijo arba vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas pagalbos, neturėdami jų pareiškimus patvirtinančių duomenų, o tokius duomenis surinkti su teisėsaugos pagalba sunku ar kartais net neįmanoma. 🔀 Todėl tokiais atvejais, kai nukentėjęs asmuo, siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, fiksuoja ir teisėsaugos institucijai pateikia savo ir kaltininko pokalbių įrašus ar kitus savo paties įstatymo neuždraustu būdu surinktus duomenis, patvirtinančius kaltininko nusikalstamą veikimą, kaip ir šioje byloje nagrinėjamu smurto artimoje aplinkoje atveju, tai nelaikytina neproporcingu kaltininko teisės į privataus gyvenimo gerbimą, garantuojamą Konstitucijos 22 straipsnyje, Konvencijos 8 straipsnyje, BPK 44 straipsnio 9 dalyje, suvaržymu.✅ Be to, nesant galimybės tokius įrašus patikrinti kitais duomenimis, tai nereiškia, kad negalime jų nepripažinti įrodymais. Tokiu atveju jie vertinami ne atskirai, o kitų įrodymų kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-511/2021, 47 punktas).#smurtasartimojeaplinkoje #smurtas #nukentejusysis ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

28-04-2022, 15:09

Teisė Visiems
❗ Ar nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą, kurio neužtenka pradėti ikiteisminį tyrimą, gali būtu taikomos priemonės, siekiant apginti nukentėjusiąją šalį? ⚡Vadovaujantis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu, tokios priemonės gali ir turi būt taikomos, siekiant išvengti dar didesnės žalos nukentėjusiajam asmeniui atsiradimo.🚩 Taigi, gavus pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą, gali būti skiriamos šios laikinosios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės: ✔ įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu; ✔ įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.🚩🚩 Kokios šių priemonių skyrimo procedūros?Kai nepakanka duomenų nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą ir būtina patikslinti įvykio aplinkybes, policijos pareigūnas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pranešimo gavimo atlieka smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksnių vertinimą ir nustatęs riziką arba esant rašytiniam smurtą patyrusio asmens prašymui nedelsdamas kreipiasi į apylinkės teismą dėl laikinųjų smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo. ‼ Apylinkės teismas sprendimą dėl šių priemonių skyrimo priima ne vėliau kaip per 24 valandas.⏩⏩ Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės skiriamos tol, kol bus priimtas sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tačiau svarbu pažymėti, kad aukščiau nurodytos nustatytos priemonės neskiriamos, kai smurtautojas yra nepilnametis.🚩#smurtas #smurtasartimojeaplinkoje ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

27-04-2022, 12:15

Teisė Visiems
🚿🧺 Užpylė kaimynas? Patyrėte žalos? Kokias aplinkybes turite įrodyti, kad kaimynui būtų taikoma atsakomybė, pasireiškianti pareiga atlyginti dėl buto užpylimo atsiradusius nuostolius?✅ Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas apipiltas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.✅ Žalą padariusio asmens veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš kaltininko valdomo buto ar kitų patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. ❗ Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. ☑ Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. ⏩⏩ Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų ‼#butouzliejimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

27-04-2022, 10:27

Teisė Visiems
✅ Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrįstumo, kai yra sumokama ne procesinius dokumentus pasirašiusiam advokatui, o projektą rengusiam advokato padėjėjui, 2022 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-469/2022 išaiškino:Sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens teisės į išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apeliacinėje instancijoje ar kasaciniame teisme atlyginimą, esminę reikšmę turi tai, kas – advokatas ar advokato padėjėjas – atliko atstovavimo veiksmus, o ne tai, kieno iš jų vardu surašyti apmokėjimo dokumentai; tarp šių asmenų nesant ginčo, teismas neturi vertinti jų vidinių finansinių santykių.❗⚖ Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija pripažino pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas tuo pagrindu, jog išlaidos patirtos ne už advokato, o už advokato padėjėjo paslaugas.#bylinejimosiislaidos #advokatas #advokatopadejejas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

13-04-2022, 15:12

Teisė Visiems
Nuo kurio momento juridinio asmens akcijas įgijęs asmuo įgyja visas turtines ir neturtines akcininko teises? 🖋🧾 ⚖ Vadovaujantis teismų praktika, nuosavybės teisė į uždarosios akcinės bendrovės nematerialias akcijas įgyjama, ir kartu įgyjamos akcininko teisės, nuo įrašo atlikimo bendrovės akcijų sąskaitose. Kasacinis teismas, aiškindamas akcininko teisių įgijimo momentą, nurodė, kad perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialias akcijas pagal sandorį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sandoris, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas, yra 📜 įrašų akcijas perleidžiančio asmens ir jas įgyjančio asmens akcijų sąskaitose įrašymas. ‼ Uždarosios akcinės bendrovės nematerialios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, asmuo tampa ne nuo sandorio dėl nematerialių akcijų perleidimo sutarties sudarymo momento, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą. 🚩 Taigi, nuosavybės teisei į nematerialias akcijas atsirasti turi būti dvi sąlygos: ✅1) rašytinės formos sutartis, kurios pagrindu tokios akcijos perleidžiamos kitam asmeniui (kitiems asmenims); ✅ 2) nematerialių akcijų perleidimo fakto užfiksavimas akcijas perleidusio ir įgijusio asmenų vertybinių popierių sąskaitose. ❗ Tik įvykdžius šias abi sąlygas, nematerialias akcijas įgijęs asmuo turi teisę visa apimtimi įgyvendinti ABĮ nustatytas turtines bei neturtines akcijų suteikiamas teises ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

13-04-2022, 14:04

Teisė Visiems
Ranga ar paslaugų teikimas? Kur skirtumas?❔🤷‍♂️🚩 Neretai ginčus nagrinėjantiems teismams tenka kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius santykius, identifikuojant jų rūšį. Neretai santykiai būna panašūs, tad kvalifikuoti pagal vieną arba kitą teisės normą yra ypač svarbu, nes nuo santykių rūšies priklauso esminiai dalykai, tokie kaip, pvyzdžiui, nuostolius patyrusio asmens gynybos būdai, jo galimi reikalavimai ir pan. ✔ Teismas neretai susiduria su rangos ir atlygintinų paslaugų santykių atribojimu. ⚖ Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad rangos ir paslaugų sutartys atribotinos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012). ⚖ Kasacinis teismas rangos ir atlygintinų paslaugų teisinių santykių atribojimo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tas, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. ‼ Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. ⏩⏩ Atribojant rangos ir paslaugų sutartis, svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų. ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

11-04-2022, 15:02

Teisė Visiems
🚩 Neteisėtos sudėties teismas (asmeninių ryšių pagrindu) 🚩Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-421/2019, vertindamas asmeninių ryšių svarbą sprendžiant, ar pareiškėjo dvejonės dėl teisėjo nešališkumo stokos buvo objektyviai pagrįstos konstitucinės asmens teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą įgyvendinimo užtikrinimo kontekste, pažymėjo, kad : ✅ ta aplinkybė, jog bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusios teisėjų kolegijos teisėjos sutuoktinis buvo vienas iš advokatų profesinės bendrijos steigėjų, partneris bei praktikuojantis advokatas, kurioje dirbantys kiti du advokatai toje byloje atstovavo atsakovui ir trečiajam asmeniui, sudarė pagrindą pripažinti, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.❗🔊 Teisėjų kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo R. B. santuokiniai ryšiai su advokate, kuri savo veiklą vykdo advokatų kontoroje kartu su atsakovams bei tretiesiems asmenims atsakovų pusėje šioje byloje atstovavusiais advokatais ir advokato padėjėja, galėjo ieškovui, kuriam priimtas nepalankus apeliacinės instancijos teismo sprendimas, objektyviuoju aspektu sukelti pagrįstų abejonių, kad teismo sudėtis nebuvo tokia, kuri garantuotų teismo nešališkumą ir atitiktų Konvencijoje įtvirtintą standartą, taikant objektyvųjį testą. ⏩⏩ Tokios abejonės privalėjo būti pašalintos kolegijos pirmininkui ir pranešėjui nusišalinant nuo bylos nagrinėjimo CPK 66 straipsnio pagrindu (CPK 68 straipsnio 1 dalis) ir taip užtikrinant proceso dalyvių teisę į nešališką teismą. ⏩⏩ Dėl to konstatuotina, kad, nagrinėjamoje byloje nepritaikius teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo instituto, tokia susiklosčiusi situacija objektyviai sukelia abejonių dėl teisėjo (teismo) nešališkumo ir pažeidžia ieškovo teisę į nešališką teismą (Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 21 straipsnis). ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

22-03-2022, 14:31

Teisė Visiems
Asmuo įsigijo kačiuką, kuriam praėjus 10 dienų po įsigijimo buvo konstatuotas FIP virusas (koronavirusas), sukėlęs vidaus organų pakitimus, dėl kurių kačiukas buvo užmigdytas.😺💉Įsigijęs kačiuką asmuo prašė teismo priteisti jam už kačiuką sumokėtą sumą (virš 2 000 Eur) bei atlyginti jam moralinę žalą. ⚖ Teismas ieškinį atmetė, tokį sprendimą motyvavęs tuo, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, kad kačiukas pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu jau sirgo, nes FIP viruso inkubacinis laikotarpis nuo pirmos replikacijos makrofaguose iki klinikinės ligos trunka nuo keleto dienų iki mėnesių, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas įrodė savo reikalavimus. ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

15-03-2022, 15:19

Teisė Visiems
Darbo sutarties nutraukimas be darbuotojo kaltės, kai darbo funkcija tampa perteklinė įmanoma tik tais atvejais, kai pareigybė panaikinama?❔❔🤷‍♂️ Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbuotojo atliekama darbo funkcija gali būti pripažįstama pertekline tada, kai ✅ darbdavys visiškai atsisako darbuotojo atliekamos darbo funkcijos arba, ✅ optimizuodamas darbo resursus, nusprendžia, kad tas pačias ar panašias funkcijas gali atlikti mažiau darbuotojų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020, 29 punktas). Taigi, ne tik darbuotojo atliekamos darbo funkcijos išnykimas, bet ir šios funkcijos vykdymo apimties sumažėjimas gali nulemti, kad ši darbdaviui tampa perteklinė, t. y. priežastimi nutraukti darbo santykius nurodytu teisiniu pagrindu.🚩 Funkcijų perskirstymas, kai darbuotojo vykdytos funkcijos yra išskaidomos ir pavedamos kitiems darbuotojams arba jų dalis pavedama atlikti kitiems darbuotojams, o dalis vykdytų funkcijų priskiriama sukurtai naujai pareigybei, taip pat gali būti vertinamas kaip struktūrinis pertvarkymas ir sudaro pagrindą darbdaviui atleisti darbuotoją DK 57 straipsnio nustatyta tvarka (2022 m. kovo 9 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-943/2022). ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

15-03-2022, 12:25

Teisė Visiems
Ar galima darbo sutartyje, sudaromoje su trečiosios valstybės piliečiu, iš anksto numatyti, kad visi kylantys darbo ginčai bus sprendžiami Lietuvos teismuose?⁉🤷‍♂️✔ Lietuvos darbdaviams samdant trečiųjų valstybių subjektus (pvz. logistikos, statybų sektoriuose), kilus ginčams dėl darbinių funkcijų vykdymo, darbaviai susiduria su teismingumo taisyklėmis, kurios apriboja darbdavių teises reikšti ieškinius darbuotojams Lietuvos teismuose, kadangi DK 215 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu darbuotojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, darbdavio inicijuojamas darbo ginčas dėl teisės turi būti nagrinėjamas toje kitoje valstybėje, nebent šalys kilus ginčui susitartų ginčą nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka. ⚖🔊 Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 215 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti darbdaviui inicijuoti darbo ginčą dėl teisės kitoje nei darbuotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje, yra imperatyvi ir pripažintina lex specialis (specialioji įstatymo norma) DK 215 straipsnio 2 dalies atžvilgiu. Nuo šios nuostatos galima nukrypti tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms: ✅ 1) šalys susitarė kilusį ginčą nagrinėti Lietuvoje DK nustatyta tvarka ir ✅ 2) toks susitarimas buvo sudarytas jau kilus ginčui tarp šalių. 🚩 Nesant šių sąlygų Lietuvos darbo ginčus nagrinėjantys organai turi atsisakyti nagrinėti tokį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2020). Vadovaudamiesi nuostata, kad darbo sutarties šalys gali susitarti ginčą nagrinėti Lietuvos teismuose, darbdaviai į darbo sutartis pradėjo traukti nuostatą, kad kilę ginčai yra teismingi Lietuvos teismams. Bet ar tokia nuostata teisėta?🤷‍♂️⏩⏩ Lietuvos teismai tokią nuostatą vertina kaip neteisėtą ir nesudarančią pagrindo kilusiu ginčus nagrinėtio Lietuvos teismuose. Tokį teisinį reglamentavimą teismai vertina kaip draudžiantį darbdaviui sudarant darbo sutartį į ją įtraukti susitarimą, kuriuo būtų paneigiama imperatyvi įstatymo norma (DK 33 straipsnio 4 dalis), todėl netaikytiną. 🚩✔ Vienoje iš bylų Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad susitarimas kilusį ginčą nagrinėti Lietuvoje DK nustatyta tvarka turi būti sudarytas jau kilus ginčui tarp šalių, o ne iki ginčo kilimo (2022 m. kovo 1 d. Kauno apygardos teismo nutratis civilinėje byloje Nr. e2A-258-945/2022), kas eliminuoja galimybę darbo sutartyje iš anksto nustatyti sutartinį teismingumą. ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

04-03-2022, 17:21

Teisė Visiems
Nėra reta situacija, kai rangos sutartyje numatyta kaina neatitinka išaugusių medžiagų kainos, tad rangovas siekia ją pakeisti, motyvuodamas išaugusiomis medžiagų kainomis. Tokios situacijos reaguojant į šiandieninę situaciją pasaulyje yra ir bus aktualios ateityje. 🤷‍♂️💵⬆Kasacinis teismas, aiškindamas CK normas, reglamentuojančias šalių galimybę keisti rangos sutarties kainą, yra nurodęs, kad statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme nenustatyta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006 ir kt.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad šalys, nustatančios rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes, o kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo atveju gali būti tik išimtiniais atvejais. ✔ BET Galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti, tariantis dėl fiksuotos darbų kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019 ir kt.). ❗❗❗Taigi, matomai, jeigu rangovas nenumatė ir negalėjo numatyti, kad pakils medžiagų kainos, jis turi teisę į kainos keitimą, o užsakovui nesutinkant kainos pakeisti, rangovas turi teisę remtis CK 6.204 str, ir sutarties sąlygas pakeisti teismine tvarka. ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

03-03-2022, 15:22

Teisė Visiems
Ar darbo sutarties nutraukimo įspėjimo termino praleidimas yra visuomet pagrindas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu?✔❔🚩 Įspėjimo termino nesilaikymas teismų praktikoje paprastai nėra pripažįstamas pakankamu pagrindu darbo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu: darbdavys gali atleisti darbuotoją sumokėdamas jam darbo užmokestį už įspėjimo laikotarpį. 🚩 Konstatavęs įspėjimo termino praleidimą, teismas galėjo perkelti darbuotojo atleidimo datą priteisdamas jam darbo užmokestį už pagal įstatymą numatytą įspėjimo terminą.🚩 Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios nuostatos gali būti taikomos tik tokiais atvejais, kai nekyla abejonių dėl darbo sutarties nutraukimo pagrįstumo, o yra konstatuojami tik procedūriniai darbo sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimai. #darbosutartiesnutraukimas #ispejimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

03-03-2022, 14:50

Teisė Visiems
Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas - TIK kraštutinė priemonė?❌👨‍👦⚖🔊 LAT naujausioje savo byloje (2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-781/2022) išaiškino, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas susijęs su rimtais tiek tėvo, tiek ir vaiko teisių (pvz., teisė augti šeimoje, palaikyti ryšius su šeima ir kt.) suvaržymais. Apribojus tėvų valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių – teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021, 35 punktas). ☑ Teismas, nagrinėdamas prašymą, susijusį su tėvų valdžios apribojimu, turi būti aktyvus, įvertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, siekdamas nustatyti, ar tėvų valdžios ribojimo, kaip išimtinės priemonės, taikymas yra pagrįstas ir atitinka geriausius vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021, 16 punktas). ✅ Įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-207-378/2021, 48 punktas).🚩 Minėtoje byloje LAT padarė išvadą apie pagrindų nuolatiniam tėvų valdžios apribojimui nebuvimą, akcentavęs, jog nustatyta, kad tėvas palaiko ryšį su sūnumi ir siekia rūpintis juo, įsidarbino, reiškia norą, kad sūnus apsigyventų jo bute. Byloje akcentuotas atsakovo alkoholio vartojimas, šios problemos neigimas, tačiau ❗ byloje neatskleistas šios problemos mastas dabartiniu metu ir galimas žalingas poveikis sūnaus interesams tokiu atveju, jei vaikas apsigyventų kartu su tėvu, nenustatyta, ar tokiu atveju būtų pažeidžiama vaiko teisė augti saugioje aplinkoje. #tevuvaldziosapribojimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

17-02-2022, 15:15

Teisė Visiems
Eismo įvykio aplinkybės nėra iki galo aiškios. Ar draudikas turi kompensuoti žalą? 🚙☑⚖ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016 priimtoje 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje nurodė, kad kai nustatoma, kad eismo įvykio aplinkybės nėra aiškios, jis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, nėra aišku, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą, o nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, negalima teigti, kad trečiajam asmeniui kyla civilinė atsakomybė, todėl eismo įvykis negali būti laikomas draudžiamuoju. #draudziamasisivykis ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

04-02-2022, 16:30

Teisė Visiems
Ar pirkėjas prisiima atsakomybę ar jos dalį, jei įsigytas automobilis sugenda netrūkus po pirkimo?❔❔🚓🚓 Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307-1075/2018). Visuotinai žinoma aplinkybė, kad eksploatavimo metu mechanizmai natūraliai dėvisi. Vien pats prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus, o tokiu atveju pats pirkėjas turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jam bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultaciją pagal jam pateiktus duomenis.❗❗ ✅ Teismas nagrinėjtoje byloje pažymėjo, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog Prancūzijos gamintojų automobiliai nėra tokie patvarūs ir ilgaamžiai, kaip, pavyzdžiui, Vokietijos gamintojų transporto priemonės, todėl asmuo, pirkdamas daugiau, nei 15 metų naudotą transporto priemonę, kai byloje nėra duomenų, jog transporto priemonė visą jos naudojimo laikotarpį išimtinai buvo prižiūrima tik autorizuotuose automobilių centruose, išties rizikuoja įsigyti „nudėvėtą“ automobilį ir pats prisiima bent dalį transporto priemonės sugedimo rizikos. ✅ Ieškovė transporto priemonę įsigijo be galiojančios techninės apžiūros bei neatlikusi apžiūros jokiame autoservise, kas leidžia vertinti, kad ieškovė vadovavosi vien savo žiniomis ir supratimu apie transporto priemones bei prisiėmė galimą riziką dėl busimų gedimų, įsigydama šį automobilį be profesionalios apžiūros ir įvertinimo. ✅ Naudoto daikto kokybei negali būti taikomi lygiai tokie patys kokybės reikalavimai, kokie yra taikomi naujam daiktui. ✅ Nors nei įstatymas, nei sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), tačiau įsigydamas naudotą automobilį, pirkėjas turėjo pati įvertinti prekę ar kreiptis į profesionalius specialistus, nes nuo pirkėjo nebuvo slepiama, kad automobilis intensyviai naudotas. ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook