This message is only visible to admins.
Problem displaying Facebook posts. Backup cache in use.
Click to show error
Error: Error validating access token: The session has been invalidated because the user changed their password or Facebook has changed the session for security reasons. Type: OAuthException

prieš 3 savaites

Teisė Visiems
NETEISĖTA STATYBA🛠🔊🛑⚖ 2021 rugpjūčio 26 d LAT naujausioje savo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021 pasisakė dėl kelių esminių dalykų, susijusių su statybos leidimo panaikinimu bei padarinių šalinimu.📌 Pirma, sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, jog turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytais momentais. Kitoks aiškinimas suponuotų lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 65 punktas). 📌Aplinkybė, jog konkretizuoti apribojimai nebuvo įrašyti Nekilnojamojo turto registre, tačiau įrašyti Saugomų teritorijų valstybės kadastre, nereiškia, jog jie negalioja ar jais neturi būti vadovaujamasi. Apribojimų neįrašymas ar neteisingas įrašymas dokumente negali ir neturi būti traktuojamas kaip apribojimų negaliojimas (ar nebuvimas) konkrečioje vietoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA2212-520/2018 ir kt.). 📌 Pagal Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tiek rengiant statinio projektą, tiek statant, tiek pripažįstant statinį tinkamu naudoti privaloma vadovautis, be kita ko, teisės aktais, reglamentuojančiais saugomų teritorijų apsaugą. Ši nuostata patvirtina, kad saugomų teritorijų apsaugos reikalavimai yra sudėtinė statybų teisinio reguliavimo dalis. Tokią išvadą papildomai pagrindžia Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3–4 punktų nuostatos, kurios aiškiai nurodo, kad, sprendžiant statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą įteisinimo klausimus, turi būti patikrinta, ar statyba neprieštarauja, inter alia, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Vadinasi, saugomų teritorijų apsaugos reikalavimų statinio statybos veiklos vykdymo procese pažeidimas kartu reiškia ir statybos reikalavimų pažeidimą.📌Kai kuriais atvejais sprendimas statinį nugriauti gali būti laikomas tinkamu ir proporcingu padarytam teisės pažeidimui. Tokia priemonė ir Europos Žmogaus Teisių Teismo laikoma atitinkančia bendrąjį visuomenės interesą, t. y. turinčia teisėtą tikslą, jei šiomis priemonėmis siekiama atkurti teisės viršenybę (pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį), užtikrinti statybos normų laikymąsi, tvarkingą teritorijų planavimą, aplinkos apsaugą ir jei nepažeidžiamas proporcingumo aspektas. 📌 Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėta, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui bei atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas.📌 Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011).📌 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008; 2009 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009).📌 Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad byloms, kuriose sprendžiami reikalavimai dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo statinių nugriovimo būdu, yra būdingas viešojo intereso elementas. Viešojo intereso elemento buvimas (egzistavimas), inter alia, reiškia, jog teismui, nagrinėjančiam bylą, tenka aktyvesnis (negu įprastas) vaidmuo. Toks vaidmuo įrodinėjimo procese atsiskleidžia tuo aspektu, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, turi teisę (tam tikrais atvejais netgi pareigą) savo iniciatyva rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018).#neteisetastatyba #statybosleidimas #statinys #nugriovimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 4 savaites

Teisė Visiems
Darbdavys, norėdamas suteikti darbuotojams didesnes socialines, ekonomines garantijas (pvz ilgesnes kasmetines atostogas), gali tai numatyti įmonėje sudarytoje kolektyvinėje sutartyje. ✍🧾 Kokios (kurio lokalaus teisės akto) nuostatos darbuotojų atžvilgiu turėtų būti taikomos, jeigu darbdavio vadovas priima individualų teisės aktą (įsakymą), kuriuo taip pat numato tam tikras garantijas visiems darbuotojams, kurios dar labiau pagerina darbuotojų padėtį? Reikia atsakyti į klausimą, ar kolektyvinės sutarties nuostatos yra viršesnės ir turi būti taikomos tam tikros grupės darbuotojų atžvilgiu net tuo atveju, kai darbdavio įsakymu nustatomos didesnės garantijos darbuotojams.☝✔⚖ LAT naujausioje savo nutartyje civilinėje byloje Nr.e3K-3-227-684/2021 , spręsdamas klausimą dėl netiesioginės darbuotojų diskriminacijos dėl darbuotojų priklausymo profesinei sąjungai, kai kolektyvinėje sutartyje buvo numatytas konkretus atostogų dienų skaičius, suteikiamas profesinės sąjungos nariams, o darbdavio vadovo priimtame įsakyme yra numatomas ilgesnis atostogų laikotarpis nediferencijuojant grupių, pažymėjo: 📌 kolektyvinės sutarties normų santykis su lokaliu teisės aktu – įsakymu - spręstinas in favorem principo pagrindu, t. y. taikomos tokios sąlygos, kurios didina darbuotojų darbo teisių garantijas. 📌 Aplinkybė, jog Kolektyvinės sutarties nuostatos yra privalomos, nereiškia, kad darbuotojams – profesinės sąjungos nariams negali būti taikomos nuostatos, įtvirtintos lokaliame darbdavio teisės akte, reglamentuojančiame tiek profesinės sąjungos narių, tiek ir nesančių jos nariais (neišskiriant šių kategorijų) darbuotojų atostogų laiką didėjančia linkme, t. y. gerinančia darbuotojų padėtį. 📌 Situaciją aiškinant priešingai, darbdavys įgytų didelį pranašumą prieš darbuotojus – profesinės sąjungos narius ir pačią profesinę sąjungą, nes leidžiamais lokaliais aktais galėtų darbuotojų dalyvavimą profesinėje sąjungoje daryti jiems nenaudingą, o pačią profesinę sąjungą – neveiksmingą. ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 4 savaites

Teisė Visiems
AUTORIAUS TEISIŲ PAŽEIDIMAS📸📹Neteisėtai fotografo nutrauką paviešinęs ir savo komercinėje veikloje reklaminiais tikslais naudojęs verslininkas gindamasis teigia, kad nežinojo, kad viešinama nuotrauka yra saugomas autorių teisių objektas.🤷‍♂️☝ Kaip sprendžiamas klausimas dėl kaltės ir atsakomybės?🛑‼ATGTĮ 77-83 straipsniais yra įtvirtinta GRIEŽTA pažeidėjo kaltės prezumpcija, o taip pat įtvirtintas autoriaus turtinių teisių pažeidėjo civilinės atsakomybės be kaltės institutas (ATGTĮ 83 straipsnio 5 dalis). ✔ Kaltei paneigti nepakanka, kad pažeidėjas nežinojo pažeidžiąs kieno nors teisę. Suklydimas ir nežinojimas apie autorių teisių apsaugą nepateisina pažeidėjo kalto elgesio. ✔‼✔ Sprendžiant klausimą dėl kaltės atsižvelgiama į kaltės sampratą, t. y. į apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartą. Kitaip tariant, pažeidėjo kaltė - tai asmens elgesio neatitiktis objektyviems elgesio standartams. ⚖ Teismų praktikoje didelę reikšmę kaltei nustatyti turi aplinkybė, kad autoriaus tesių saugomas objektas buvo naudojamass, siekant komercinių tikslų ir turtinės naudos ‼#autoriuteises ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 4 savaites

Teisė Visiems
💥✍ Prekių ženklo savininko teisių apsauga.Kokias teises turi registruoto prekės ženklo savininkas gindamas savo interesus ir kokie trečiojo asmens atliekami veiksmai yra laikomi neteisėtais?📌 Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalis nustato, jog įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra :✅ tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms; ✅ tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ✅ ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu; ✅ tapatus įregistruotam ženklui nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar panašus į jį, ➡ jeigu įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens naudojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai.📌Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 2 dalis nustato, jog ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali ✅uždrausti tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę; ✅ siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, ✅ išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, ✅ taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas; ✅ importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes; ✅ naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje; ✅ gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos nurodytus veiksmus.📌 Prekių ženklų įstatymo 50 straipsnio 1 dalis nurodo, kad pareiškėjas, prekių ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai, gindami savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti: ✅1) pripažinti teises; ✅2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus; ✅3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala; ✅ 4) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas; ✅ 5) taikyti kitus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.#prekiuzenklas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 4 savaites

Teisė Visiems
Autorių teisės į sukurtą kompiuterinę programą.💻💽☝✅ Ar sukurta kompiuterinė programa yra laikoma ją sukūrusio asmens autorių teisės objektu, kai sukurta programa paslaugų teikimo sutarties pagrindu yra pritaikoma pagal užsakovo darbo poreikius bei suteikiama jam naudotis už atlygį?Vienoje iš bylų nustatyta, kad paslaugų sutarties pagrindu šalys susitarė, jog programos kūrėjas pritaikys ją pagal užsakovo poreikius, suteiks teisę naudotis programa, sudarys serverio nuomos sutartį. Po sutarties pasirašymo užsakovui buvo perduotas bazinis programos modulis dviems metams, o užsakovas įsipareigojo mokėti už naudojimąsi juo. ⚖ Teismas pripažino, kad minėtas programinis modulis yra autorinis darbas ir šis statusas nedingsta per visą paslaugos sutarties laikotarpį.✔ Taigi, šalys sudarė paslaugų sutartį – paslaugų teikėjas terminuotam 24 mėnesių laikotarpiui leido naudotis užsakovui priklausančia kompiuterine programa, nustatė apribojimus programą valdyti, disponuoti, sutartimi programos kūrėjas prisiėmė prievolę pritaikyti programą užsakovo darbinei veiklai, verslui, palaikyti programos veiksmingumą, apmokyti atsakovo darbuotojus naudotis programa, ją administruoti, ištaisyti kilusias programos klaidas. Užsakovas teigė, kad minėta programa yra jo nuosavybė, nes sutarties pagrindu ją užsakovas sukūrė ir pritaikė užsakovo veiklai, tačiau teismas pažymėjo, kad pagal šalių sutartį nebuvo kuriama nauja kompiuterinė programa pagal atsakovo užsakymą, ar internetinė svetainė, ar pardavimų portalas, o buvo leista (licencijos pagrindu) naudotis programos kūrėjo autorine nuosavybe už atlygį, ‼ todėl programa išlieka jos kūrėjo autorine nuosavybe, o paslaugų gavėjas gali ja naudotids su autoriaus numatytais apribojimais. #autoriuteises #programa ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teisė Visiems
Asmens duomenų tvarkymo pažeidimas ❗❗⚖2020 m. spalio 14 d. LVAT priėmė sprendimą byloje Nr. eA-3694-968/2020, kurioje buvo nagrinėjamas klusimas dėl asmens duomenų apsaugos pažeidimo, kai notaras Notarų rūmų tinklalapyje (https://notarurumai.lt/info-registras/vekseliai) esančiame Registre paskelbė informaciją apie užprotestuotus dėl neapmokėjimo vekselius registre duomenis asmens, neapmokėjusio vekselio. Po kiek laiko skolininkas apmokėjo vekselį, tačiau jo duomenys kaip apie skolininką iš minėto registro pašalinti nebuvo. ➡➡ Pareiškėjas laišku kreipėsi į notarę prašydamas „<...> nedelsiant pašalinti jo asmens duomenis iš minėto registro, tačiau notarė, atsakydama į pareiškėjo laiške išdėstytą prašymą, nurodė, kad „įstatymai įpareigoja notarą tik paskelbti atitinkamą informaciją Lietuvos notarų rūmų svetainėje. Įstatymuose nėra numatyta galimybė ar teisė notarui ištrinti šią informaciją iš registro. Be to, notaro biuras šio registro neadministruoja ir nėra šio registro tvarkytojas, kad galėtų panaikinti ar ištrinti atitinkamus įrašus“.LVAT priėjo išvados:📌 ĮPVĮ 83 straipsnyje ir Taisyklių 41–44 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant sistemiškai, matyti, kad Registre tvarkomų asmens duomenų tvarkymo tikslas – viešinti duomenis apie „užprotestuotus dėl neapmokėjimo ar neakceptavimo vekselius“. Iš to seka, kad tuo atveju, kai į paminėtą registrą įtraukti vekseliai yra apmokami ar akceptuojami, šis tikslas išnyksta. ❗❗ Tokiais atvejais iš BDAR 17 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo duomenų valdytojui kyla pareiga nepagrįstai nedelsiant tokius asmens duomenis iš Registro ištrinti. Jeigu nustatytas pažeidimas, tai koks subjektas turi jį ištaisyti?❔✍📌 Pasisakydamas dėl to, kas turi duomenis patikslinti, ištaisyti, LVAT pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad turi būti vadovaujamasi BDAR pateiktomis sąvokomis, kas yra asmens duomenų valdytojas, tvarkytojas, asmens duomenų tvarkymas ir t. t., ĮPVĮ 83 straipsnio nuostatomis ir kitais teisės aktais. ✔ Teisinis reguliavimas dėl asmens duomenų valdytojo yra minimalus, todėl turi būti nustatyta faktinė situacija: kas, kokius veiksmus, susijusius su asmens duomenų tvarkymu, atliko, kokius veiksmus atliko notarė, Notarų rūmai. Tai turi būti padaryta ne tik formaliai (ką nustato teisės aktai, nes jų nuostatos minimalios, neaiškios), o realiai konkrečioje praktinėje situacijoje pagal surinktus duomenis turi būti sprendžiama, kuris subjektas yra asmens duomenų valdytojas ir/ar tvarkytojas.☝✅Turi būti vertinama faktinė situacija, gilinamasi, kaip šis Registras funkcionuoja praktikoje. Asmens duomenų tvarkymas apima ne tik įrašymą į Registrą (ką analizavo Inspekcija), bet ir paviešinimą interneto svetainėje, saugojimą ir t. t. Visi šie veiksmai turi būti detaliai išanalizuoti ir įvertinti. LVAT perdavė skundą nagrinėti iš naujo ADAĮ, siekiant išsiaiškinti, kuris subjektas yra duomenų tvarkytojas, ir, atitinkamai, kuriam kyla pareiga duomenis ištaisyti.#BDAR #vekselis #skolininkas #registars ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teisė Visiems
✅ Ar turi būti mokamas atlyginimas muzikos kūrinių autoriams/atlikėjams už viešai spektaklyje panaudotus muzikos kūrinių nežymius fragmentus (nepilnus kūrinius)? 📌Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.e2-2364-1097/2020 pažymėjo, kad nustačius, jog spektaklio metu buvo naudojami muzikos kūrinių fragmentai (priedainiai), neturint sutarties, licencijos, gretutinių teisių subjektai turi teisę reikalauti autorinio atlyginimo.📌 Spektaklio kūrėjas teigė, kad buvo panaudoti labai trumpi muzikos kūrinių fragmentai, tačiau teismas išaiškino, kad atsakovas neįrodė praktikos neskaičiuoti autorinio atlyginimo už 12 taktų muzikos (CPK 178 straipsnis) bei pažymėjo, kad ☝‼ teisės aktuose nėra išlygų dėl muzikos kūrinių naudojimo trukmės įtakos teisei į autorinį atlyginimą. ➡ ATGTĮ 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovės organizuotame renginyje skambėjo autorių muzikiniai kūriniai, jų autoriai turi teisę į autorinį atlyginimą. Spektaklio autorė, nesilaikydama ATGTĮ 15, 7212 straipsnių reikalavimų, pažeidė autorių teises, todėl yra pagrindas kreiptis į teismą dėl atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi kūriniais išieškojimo iš atsakovės ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Koks autorinis atlyginimas gali būti priteistas?💲⚖ Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodžio 1 d. nutarime konstatavo, kad teisės norma, įtvirtinta ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalies nuostatose, aiškintina taip, kad teismas, spręsdamas dėl atlyginimo už neteisėtą naudojimąsi kūriniais ar gretutinių teisių objektais išieškojimo pagal kolektyvinio administravimo asociacijų ieškinius, paprastai turi priimti sprendimą išieškoti iš naudotojo du kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. KT17-N8/2017). Teismai atsižvelgia į pažeidėjo elgesį, į tai, ar jis buvo informuotas apie pareigą sudaryti licencinę sutartį ir mokėti autoriams atlyginimą, ar suvokė prievolę mokėti autoriams atlyginimą, tačiau vengė ją vykdyti ir pan. #autoriausteises #autorinisatlyginimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teisė Visiems
Įmonei pažeidus ADTĮ/BDAR, gali būti atlyginamos fizinio asmens patirtos išlaidos psichologo konsultacijai. ☝2020 m. lapkričio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-28446-925/2020, kurioje nustatė, kad juridinis asmuo neteisėtai tvarkė fizinio asmens duomenis (siųsdamas jam reklaminius pasiūlymus elektroniniu paštu, kai fizinis asmuo tam nebuvo davęs sutikimo). Teismas ne tik konstatavo BDAR pažeidimo faktą, bet ir priteisė iš įmonės fizinio asmens naudai išlaidas teisininkui, kurį samdėsi dviems pretenzijoms parengti, bei patirtas išlaidas psichologo konsultacijai (75 Eur), pas kurį lankėsi dėl patirto streso, įmonei neteisėtai siuntus jam tiesioginės rinkodaros pasiūlymus bei įmonės darbuotojams nepagbiai bendravus su juo.Ši formuojama teismų praktika (tiesa, šiuo atveju, tik pirmosios instancijos teismo) leidžia daryti išvadą, kad dėl asmens duomenų neteisėto tvarkymo patirta turtinė žala turi būti atlyginta. Kas žino, gal ateityje teismų bus atlyginama ir dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo patirta neturtinė žala.#asmensduomenys #BDAR ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teisė Visiems
AKTUALU PRIVAČIŲ NAMŲ SAVININKAMS DĖL VAIZDO KAMERŲ FILMAVIMO PLOTO🏠📡Ar teisėtas yra savo teritorijos filmavimas, kai į filmavino akiratį patenka dalis kito asmens privačios nuosavybės?🤷‍♂️☝Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pažymi, kad vaizdo stebėjimas, kiek jis vykdomas ne asmeniui priklausančioje teritorijoje ir bendro naudojimo kelyje, yra neteisėtas ir tokiu būdu jis pažeidžia BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintą teisėtumo principą. ✔✅ Asmenys privačioje aptvertoje teritorijoje turi teisėtą lūkestį nebūti stebimi vaizdo kameromis, o kaimunų siekis užfiksuoti galimai daromus pažeidimus, nėra už jį viršesnis. Europos Sąjungos Teisingumo teismas 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo bylos F. Ryneš (C-212/13) 31 punkte yra konstatavęs, kad asmens duomenų tvarkymas patenka į Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antros įtraukos taikymo sritį, tik jei jį duomenų tvarkytojas atlieka išimtinai asmeninėje ar namų ūkio sferoje. Šią išimtį reikia aiškinti kaip numatančią tik tokią veiklą, kuria privatūs asmenys užsiima neperžengdami privataus ar šeimos gyvenimo ribų. Teisingumo Teismo 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo bylos F. Ryneš (C-212/13) 33 punkte nurodyta, kad tiek, kiek vaizdo stebėjimas <...> apima, net jei tik iš dalies, viešąją erdvę ir todėl yra nukreiptas į tokiu būdu duomenis tvarkančio asmens privačios sferos išorę, jis negali būti laikomas išimtinai „asmenine ar namų ūkio veikla“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką. 📌 Kaip matyti iš minėto Teisingumo Teismo sprendimo 33 punkto, vien aplinkybė, kad vaizdo kameromis stebima (iš dalies stebima) ne vien tik asmeniui priklausanti teritorija, reiškia, jog toks stebėjimas jau yra nukreiptas į tokiu būdu duomenis tvarkančio asmens privačios sferos išorę, t. y. nustačius, jog stebėjimas peržengia fizinio asmens (duomenų tvarkytojo) privačios teritorijos ribas, turi būti taikoma tiek Direktyva 95/46 3, tiek ADTAĮ.#vaizdostebejimas #kameros #asmensduomenys ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teisė Visiems
TEISMŲ PRAKTIKA🔊⚖ Neretai gauname iš klientų klausimų, ar verta kreiptis į teismą dėl NETURTINĖS žalos atlyginimo, kai darbuotojas suserga profesine liga darba arba darbo vietoje nukenčia dėl nelimingo atsitikimo. Siekiant pateikti klientams motyvuotą atsakymą, atliekame teismų praktikos analizę, kurios pagrindu ir pateikiame klientui rekomendaciją dėl kreipimosi į teismą perspektyvų bei nurodome, kokių sumų rėmuose galima reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Pavyzdžiui, teismų priteisiami neturtinės žalos dydžiai, kai sunkiai sužalota asmens sveikata, nustatyta profesinė liga ar įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, sudaro nuo 11 000 Eur iki 25 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 nurodoma kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018). ☝ Naujausioje kasacinio teismo praktikoje priteistos neturtinės žalos dydžiai sveikatos sutrikdymo dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinio susirgimo atvejais yra tokie: 25 000 Eur priteista ieškovui, patyrusiam sunkų sveikatos sužalojimą, dėl kurio jis visam gyvenimui tapo neįgalus, prarado 45 proc. darbingumo, jam buvo atlikta pirštų ir dalinė plaštakos amputacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018)#profesineliga #nelaimingasatsitikimasdarbe #žalosatlyginimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teisė Visiems
Neretai sprendžiant ginčus tarp darbdavio ir darbuotojo, iš darbdavio darbuotojo naudai priteisiamos pinigų sumos, lygios vidutinio darbo užmokesčio dydžiams. ☝ Tačiau dažnai darbdaviams kyla klausimas, kaip turi būti skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis, iš kokių sumų jis susideda? ✅ Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 5.1 papunktyje nurodyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų – skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. ✅ Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas aprašo 3.1–3.5 papunkčiuose.✅ Aprašo 3 punkte nustatyta, kad į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma: ✔ bazinis (tarifinis) darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: mėnesines algas ir pareigines algas (toliau – mėnesinės algos) bei valandinius atlygius ir dieninius atlygius (3.1 papunktis); ✔ didesnis apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį,✔ kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, ✔ kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais darbo ar tarnybos santykius reglamentuojančiuose įstatymuose (toliau – įstatymai), ✔ kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais (3.2 papunktis); ✔papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu arba mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (3.3 papunktis); ✔ priedai ir priemokos prie valandinių atlygių, dieninių atlygių ir mėnesinių algų, mėnesinės premijos, mokamos už mėnesio darbo rezultatus, kiti mokėjimai už atliktą darbą, numatyti darbo teisės normose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse (3.4 papunktis).#vidutinealga ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teisė Visiems
Krovinys vežimo metu buvo sugadintas dėl netinkamo jo pritvirtinimo. Kieno atsakomybė : siuntėjo ar vežėjo?🚚📦 📌CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. 📌 Pagal to paties straipsnio 4 dalies c punktą, vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas, jei krovinį pakrovė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu.📌 CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę.⚖☝ Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytas CMR konvencijos normas, yra nurodęs, kad, nesant šalių susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. ✔💥 Nesant šalių susitarimo dėl krovinio pakrovimo, vežėjas nėra įpareigotas tikrinti bei prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai, ir todėl gali remtis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktyje įtvirtinta atsakomybę ribojančia taisykle. ➡ Krovinio sudėjimas CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio prasme yra krovinio sutvirtinimas ar jo saugus sudėjimas taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir stabilumas vežimo metu. 📌 Kad vežėjas būtų atleistas nuo atsakomybės už krovinio praradimą ar sugadinimą pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį, turi būti įrodytos visos trys privalomos aplinkybės: ✅1) krovinį pakrovė siuntėjas, gavėjas ar trečiasis asmuo, veikiantis siuntėjo ar gavėjo vardu, ✅ 2) dėl to susidarė ypatinga rizika ir ✅ 3) tai tiesiogiai ar netiesiogiai lėmė krovinio praradimą ar sugadinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2019, 27, 30 ir 32 punktai). ✅📌Situacijoje, kai siuntėjas tik pakrauna krovinį į transporto priemonę, o vežėjas jį tvirtina (arba matydamas, kad krovinys nepritvirtintas, jį veža, tokiu būdu prisiimdamas jo sugadinimo riziką), būtent vežėjui kyla atsakomybė dėl krovinio sugadinimo, jo tinkamai nepritvirtinus. #vezimas #kroviniosugadinimas #atsakomybe #nuostoliai ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teisė Visiems
📌Reikalavimų atlyginti išmokėtą draudimo išmoką, KET pažeidimą padariusiam asmeniui PASIŠALINUS iš įvykio vietos, tenkinimo ypatumai.🚗💥🚗➡💲 📌 Draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. 📌 ⚖ Kasacinis teismas pažymėjo, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 d. numatytus atvejus, kai atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo.➡➡🚗 Vienas iš tokių atvejų - atsakingo asmens pasišalinimas iš įvykio vietos (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). ✅ Pažymėtina, kad teisės aktais įtvirtinto įpareigojimo nepalikti eismo įvykio tikslas - kvalifikuotai užfiksuoti draudžiamojo įvykio faktą ir aplinkybes. Pažeidus šį įpareigojimą transporto priemonės valdytojo veiksmais draudikui užkertamos galimybės objektyviai ir neabejotinai įsitikinti tikrosiomis įvykio aplinkybėmis, nustatyti tikrąjį transporto priemonę įvykio metu vairavusį asmenį bei tuo pačiu tai, ar šis asmuo galėjo vairuoti transporto priemonę įvykio metu (ar buvo blaivus, ar turėjo teisę vairuoti transporto priemonę ir pan.) ir atitinkamai nustatyti, ar transporto priemonės sugadinimo aplinkybės laikytinos draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju įvykiu draudimo sutarties prasme. Šie reikalavimai yra svarbūs tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai (be kita ko, asmenų blaivumas), asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007).❔❔ Ką daryti tokiu atveju, kai neįrodyta asmens, pasišalinusio iš eismo įvykio vietos, administracinė atsakomybė, t.y. administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, nenustačius asmens kaltės (PVZ. asmuo, vairuodamas automobilį dėl garsiai grojusios muzikos neišgirdo smūgio, todėl išvažiavo iš įvykio vietos, nežinodamas, kad pasišalina.)?📌 SVARBU PAŽYMĖTI tai, kad TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas, todėl sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).✅Vadovaujantis NAUJAUSIA TEISMŲ PRAKTIKA, draudikas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka iš atsakingo asmens, jei atsakingas už žalos padarymą asmuo pasišalino iš įvykio vietos, jei nustatyta, kad pastarasis nebuvo pakankamai rūpestingas bei atidus. ✅ Naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019). ☝💥 Administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį (dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos) nutraukimas nėra pakankamas argumentas netaikyti kaltininkui civilinės atsakomybės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, nes administracinių nusižengimų byloje priimtas nutarimas teismui neturi tiesioginės prejudicinės galios, todėl administracinių nusižengimų bylos medžiaga turi būti vertintinama kartu su kitais įrodymais. 📌🔊 Šiuo atveju svarbus yra asmens pripažinimas atsakingu dėl eismo įvykio sukėlimo, bet ne dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Taigi, net ir nutraukus administracinio nusižengimo teiseną dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, tai neatleidžia atsakingo asmens nuo civilinės atsakomybės, kuri pasireiškia įpareigojimu grąžinti draudiko nukentėjusiajam išmokėtą sumą.#civilinesatsakomybesdraudimas #eismoivykis #pasisalinimasisivykiovietos ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teisė Visiems
Ar įmanoma atsakomybė už nuomonę?🤷‍♂️🔊Jeigu civilinė atsakomybė pagal CK 2.24 str. yra taikoma už tikrovės neatitinkančios infomacijos (žinios) paskleidimą, ar tai reiškia, kad atsakomybė už žeidžiančią nuomonę negali būti taikoma ir įžeistas asmuo negali apginti savo garbės ir orumo? 💥 Nedaugeliui žinoma, kad visgi pagal naujai formuojamą teismų praktiką, yra galima civilinė atsakomybė už NUOMONĖS SKLEIDIMĄ, tačiau ji taikoma pagal kitą straipsnį.⚖ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. ✔ Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. ➡➡ Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).❗ Taigi, asmens reiškiama nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, būti reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja neturi būti siekiama įžeisti, pažeisti dalykinę reputaciją, nuslėpti ir iškraipyti faktus ir duomenis. ✔ Tais atvejais, kai paskleidžiama pirmiau nurodytų kriterijų neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). ‼ Tam tikrais atvejais tokios nuomonės paskleidimas, kai ji reiškiama tokiu būdu, forma ar priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina, menkina kitą asmenį, ir paskleidžiama tik turint tokį tikslą, gali reikšti ir ją skleidžiančio asmens piktnaudžiavimą teise reikšti nuomonę bei CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatos pažeidimą, pagal kurią draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.✔📌 Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo.☝ Deliktinės civilinės atsakomybės tikslas – grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 92 punktas).📌Šios teisės normos taikytinos ir tuo atveju, kai paskleidžiama asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, nes asmens, apie kurį nuomonė paskleidžiama, neturtinių teisių ir interesų, kaip ir turtinių teisių bei interesų, pažeidimas dėl tokios nuomonės paskleidimo atsiranda iš delikto, šis asmuo, teigiantis, kad buvo pažeista jo garbė ir orumas ar dalykinė reputacija, siekia atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, t. y., pavyzdžiui, siekia pripažinimo, kad paskleista atsakovo nuomonė yra nepagrįsta, kad šis ją paskleidė nesąžiningai, taip grąžinant ieškovą (jo viešą moralinį vertinimą) į padėtį, buvusią iki tokios nuomonės paskelbimo, ir turtinės bei neturtinės žalos, patirtos dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų, kompensavimo.Taigi, LAT išaiškino, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją). (2020m. lapkričio 20 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).SVARBU YRA TAI, KAD įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taip pat, kaip ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žinios paskleidimo, t. y. taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis).‼‼🔊#nuomonė #įžeidimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teisė Visiems
Neteisėto darbo sutarties nutraukimo pasekmės (negrąžinant į darbą) 📌✔‼✅ Teismui konstatavus, kad darbuotojo atleidimas iš darbo pagal DK 58 str. 2 d. yra neteisėtas, kyla atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, pasekmės, numatytos DK 218 str.✅ DK 218 str. 4 dalyje numatyta, kad nustačius, jog darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą 📌 pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, 📌 priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ➕ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. 📌 Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.#neteisetasatleidimasisdarbo ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teisė Visiems
(Ne)apmokėjimas už darbo poilsio dienomis ➕⏱💲Tuo atveju, jeigu darbovietėje yra sutarta dėl savarankiško darbo laiko paskirstymo, t.y. sulygta, kad darbuotojas pats sprendžia, kada jam atlikti darbą, (nors ir poilsio dieną), tačiau nėra darbdavio nurodymo atlikti darbą būtent poilsio dieną, tuomet darbuotojo prašymas apmokėti jam už darbą poilsio dieną padidintu tarifu (dvigubai) negali būti tenkinamas (Klaipėdos apygatrdos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-798-253/2021).#darbaspoilsiodienomis ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teisė Visiems
Kam kyla pareiga apdrausti transporto priemonę?🚗💲✔ Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 📌Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo). 📌 Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (toliau – lizingo sutartis), už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo. 📌 Jeigu transporto priemonė priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, už draudimo sutarties sudarymą šie asmenys atsako solidariai, jeigu jie nėra susitarę kitaip. ☝💥 To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.#automobiliodraudimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teisė Visiems
Autoriaus teisių gynimas - kompensacija ☝💲✍📌💥 Vietoj dėl ATGTĮ saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo, kuri ne visada gali būti įrodyta, šio įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (autorių teisių subjektai) gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į ✅ pažeidėjo kaltę, ✅ jo turtinę padėtį, ✅ neteisėtų veiksmų priežastis ✅ ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, ✅ taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.⚖ Kasacinisteismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad kompensacijos instituto paskirtis – apginti autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektų pažeistas teises, teisingai jiems atlyginant jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobūdžio praradimus ir taip užtikrinant teisingą autorių ir gretutinių teisių subjektų pažeistų teisių gynimą, kai dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo neįmanoma nustatyti padarytos žalos. ✔ Ginant intelektinės nuosavybės teises, svarbūs ne tik kompensaciniai, bet ir prevenciniai tikslai. Įstatyme nustatytas kompensacijos dydžio ribų intervalas, o kompensacijos, priteistinos konkrečioje situacijoje, dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ‼📌 Kasacinis teismas yra nurodęs, jog visų pirma labiausiai kompensacijos (nuostolių pagal įstatymą) dydį lemia pažeidėjo kaltė. Nuo skolininko kaltės formos, laipsnio ir kitų su skolininko kalte susijusių svarbių bylos aplinkybių priklauso kompensacijos dydis. ✅ Sprendžiant klausimą dėl kaltės, atsižvelgiama į kaltės sampratą, t. y. į apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartą. Kitaip tariant, pažeidėjo kaltė – tai asmens elgesio neatitiktis objektyviems elgesio standartams. ➡ Atsakomybės dydžiui turi įtakos kaltės laipsnis: tyčia ar didelis neatsargumas. #autoriausteises #kompensacija ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 2 mėnesius

Teisė Visiems
KONFIDENCIALUMO PAŽEIDIMAS ‼🗝⚖💥 Konfidencialios informacijos persiuntimas sau į asmeninį elektroninį paštą, net nenustačius neteisėto konfidencialios informacijos perdavimo kitiems asmenims, pripažįstamas konfidencialumo pažeidimu, nes konstatuotina, kad tokia informacija toliau bus naudojama savo reikmėms (2020 m. sausio 9 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1315-1099/2020).#konfidencialumopazeidimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 2 mėnesius

Teisė Visiems
Vedybų sutarties pripažinimas negaliojančia 💑📛🧾 ✅ Įstatymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija).✅ Įstatymų leidėjas įstatyme įtvirtino galimybę bei nustatė sąlygas, kurioms esant, vedybų sutartis gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia.➡ Vedybų sutartis gali būti pripažinta visiškai ar iš dalies negaliojančia, jeigu yra CK 3.105 straipsnyje išvardyti vedybų sutarties sąlygų negaliojimo pagrindai arba nustatomi CK 3.108 straipsnio 1 d. 📌Be to, CK 3.108 straipsnio 2 dalyje nurodytas dar vienas specialus vedybų sutarties ar jos dalies negaliojimo pagrindas: negalioja vedybų sutartis, kuri iš esmės pažeidžia sutuoktinių lygiateisiškumo principą ir vienam iš sutuoktinių yra labai nepalanki.‼ ☝ Todėl šalis, siekdamas vedybų sutarties pripažinimo negaliojančia šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad vedybų sutartis yra išimtinai nepalanki būtent ją ginčijančiai šaliai. #vedybusutartis #sutartiesnegaliojimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 2 mėnesius

Teisė Visiems
❓↪💰 Ar darbdavys yra laisvas atlikti išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio darbovietei padarytiems nuostoliams atlyginti (baudos už vairuotojo greičio viršijima)?💥🚗 Išlaidos baudoms už KET pažeidimus sumokėti atitinka žalos sąvoką, kaip ji apibrėžiama DK 152 straipsnio 1 dalyje (tiesioginiai nuostoliai). 📌 DK 156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad darbdavys žalos atlyginimo iš darbuotojo gali reikalauti darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka, t. y. kreipdamasis į darbo ginčų komisiją, o nesutikdamas su komisijos sprendimu – į teismą (DK 220 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 1 dalis). ☝ Ši norma vertintina kaip paneigianti darbdavio teisę santykiuose su darbuotoju taikyti civilinei teisei būdingą įskaitymo institutą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsnis). 📌 Ribojimas įtvirtintas siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti, vienašališkai įskaitant darbuotojui mokėtinas sumas. Darbdavys privalo vykdyti savo finansines prievoles darbuotojui, o žalos atlyginimo reikalauti įrodinėdamas visų iš darbo santykių kylančios atsakomybės taikymo sąlygų egzistavimą. ✅ Visgi imperatyvus darbdavio teisių ribojimas turi dvi išimtis:✔Viena iš jų numato galimybę darbuotojui žalą atlyginti gera valia šalių susitarimu.✔ Antroji ribojimų atlikti išskaitas iš darbuotojui mokėtinų sumų išimtis, taip pat įtvirtinta DK 156 straipsnio 1 dalyje, numato darbdavio teisę per tris mėnesius nuo paaiškėjimo apie žalos atsiradimą dienos priimti vienašališką sprendimą (rašytinį nurodymą) dėl išskaitų iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio, tačiau išskaitų dydis negali viršyti darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.#isskaitosisdarbouzmokescio #nuostoliai #zala #darbuotojoatsakomybe ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 2 mėnesius

Teisė Visiems
Kokių mokymo išlaidų atlyginimo negali reikalauti darbdavys iš darbuotojo?↪❓📌 Vadovaujantis DK 29 straipsnio 1 dalimi, darbdavys privalo apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai būtina jo darbo funkcijai atlikti. 📌 DK 37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad susitarimas dėl mokymosi išlaidų atlyginimo tarp darbdavio ir darbuotojo gali būti sudaromas tik dėl tų išlaidų, kurios susijusios su darbuotojo žiniomis ir gebėjimais, viršijančiais darbo veiklai keliamus reikalavimus. 📌 Teisė reikalauti išlaidų atlyginimo įstatyme siejama su darbo santykių nutraukimo tam tikrais pagrindais momentu (DK 37 straipsnio 1 dalis). ➡➡ Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad darbdavys negali reikalauti iš darbuotojo išlaidų, skirtų mokymams, susijusiems su darbo funkcijoms vykdyti privalomos kvalifikacijos įgijimu, atlyginimo, ir, juo labiau, negali reikalauti iš darbuotojo tokių išlaidų atlyginimą apmokėti iš karto po jų atsiradimo, kai darbo santykiai dar tęsiasi ir neaiški nei būsima jų trukmė, nei nutraukimo pagrindas.‼✅ Darbdavys negali reikalauti darbuotojo atlyginti išlaidas, skirtas įgyti vairuotojo profesinę kompetenciją patvirtinantį dokumentą (E95 kodą), nes šio kodo gavimas yra būtinas vairuotojo darbinėje veikloje ir tiesiogiai susiję su jo darbo funkcijomis. ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 2 mėnesius

Teisė Visiems
Kaip iškelti asmenį iš patalpų, kuriose gyvenama panaudos pagrindu?🏤❓☝ Gali pasitaikyti situacijų, kai asmuo gyvenamojoje patalpoje gyvena ne nuomos, o panaudos pagrindu, t.y. nemokėdamas jokio mokesčio dėl tam tikros santykių specifikos su patalpų savininku. Tokiu atveju patalpų savininkas, taip pat kaip ir nuomos atveju, turi teisę nutraukti panaudos teisinius santykius ir reikalauti panaudos gavėją išsikelti, o jam nesutinkant - jį iškeldinti. ❓ Kokios gi yra panaudos nutraukimo teisinės sąlygos?📌 Asmuo iš naudojamų patalpų gali būti iškeldinamas tik nutraukus panaudos sutartį įstatymo nustatyta tvarka. 📌 CK 6.642 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kiekviena daikto neatlygintino naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. 📌 Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį šalis privalo išreikšti savo valią, apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. ☝❗ Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. ⚖ Teismų praktikoje išaiškinta, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį.✅ Nors įstatymas nenumato nei tokio įspėjimo formos, nei detalizuoja reikalavimus įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Tokio įspėjimo esmė yra tame, kad kita šalis galėtų tinkamai pasiruošti ir grąžinti tai, ką yra gavusi pagal panaudos sutartį, daikto perdavimui, susirandant kitą lygiavertį daiktą. ✔ Pasibaigus įspėjimo trijų mėnesių terminui, panaudos sutartis yra pasibaigusi ir dėl to šalys nuo šio momento yra nebesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, t. y. panaudos gavėjas netenka teisių naudotis turtu, todėl panaudos davėjas įgyja teisę reikalauti, kad panaudos gavėjas būtų iškeldintas. ☑Šiuo atveju yra svarbi teisė į būsto neliečiamybę, kuri ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str. Tačiau bendriausia prasme šis straipsnis neįtvirtina asmens teisės įgyti nuomos ar nuosavybės teisę į konkretų būstą (nesuteikia teisės būti aprūpintam būstu (namais) ( Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Chapman prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. sprendimo byloje J. S. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106, ir kt.). ‼☝ Taigi teisė į būstą nepaneigia pareigos vykdyti prisiimtus įsipareigojimus kitiems asmenims arba varžyti nekilnojamojo daikto savininko teises.#iskeldinimas #bustopanauda #nuoma ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 2 mėnesius

Teisė Visiems
Tinkamo atsiskaitymo su darbuotoju fakto įrodinėjimo našta 📌 ⚖ Teismų praktikoje pripažįstama, kad Vadovaujantis DK 214 straipsnio 3 dalimi, kai darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu šie įrodymai jam yra lengviau prieinami. ❗Toks reglamentavimas vertinamas kaip bendros CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės išimtis. Nors darbo ginčą ir inicijuoja darbuotojas, akcentuodamas netinkamo atsiskaitymo faktą, būtent darbdaviui, kuris, vesdamas buhalterinę apskaitą, disponuoja visais finansiniais dokumentais, tenka pareiga įrodyti tinkamo atsiskaitymo su darbuotoju faktą.☝‼ #atsiskaitymas #irodinejimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook