prieš 20 valandas

Teise Visiems
Subrangovas netinkamai atliko rangos darbus. Ar gali užsakovas reikšti reikalavimus tiesiai subrangovui? Ar už subrangovo darbo broką turi atsakyti rangovas (generalinis rangovas)? 🏠⚒⚙ CK 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Ši įprasta rangos sutartiniuose santykiuose tarpusavio atsiskaitymo prievolių schema reiškia, kad generalinis rangovas tuo pat metu yra kreditorius ir skolininkas, kaip su užsakovu, lygiai taip pat ir su subrangovu. 💯☝ Dėl šios priežasties jis atsako subrangovui už užsakovo veiksmus (praktikoje dažniausiai tai pavėluotų atsiskaitymų atvejai) ir kartu užsakovui – už subrangovo veiksmus, t. y. už netinkamą prievolių įvykdymą ar jų neįvykdymą. ⚖‼Teismų praktikoje, sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido.❗📌 CK 6.650 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, atspindi sutarties uždarumo principą.✔ Šis principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019).📌Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad generalinis rangovas, sudaręs subrangos sutartį, tampa dviejų savarankiškų sutarčių subjektu, ir nuo to, kaip tinkamai subrangovas įvykdys sutartinius įsipareigojimus, priklauso ir generalinio rangovo įsipareigojimų tinkamas įvykdymas užsakovui, todėl generalinis rangovas turi poreikį gauti tinkamą darbų rezultatą. ✔ Subrangos santykiams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir rangos santykiams, nes subrangovas iš esmės turi tas pačias pareigas kaip ir rangovas, tik skiriasi šių pareigų apimtis. ☝ Tai reiškia, kad subrangovui, sudariusiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui – darbus atlikti kokybiškai, laiku bei laikantis norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Taigi, sudarydamas subrangos sutartis, rangovas tampa užsakovu. #ranga #rangovas #uzsakovas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 3 dienas

Teise Visiems
🧾❗ Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos nesąžiningumas.Ar automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga: „Perkama naudota transporto priemonė, kuri turi įvairių nusidėvėjimo žymių, kėbulo, variklio, pavarų dėžės, važiuoklės, kitų techninių mazgų, elektros ir elektronikos, saugumo ir kitų sistemų įvairaus lygio ir pobūdžio gedimų ir trūkumų. Transporto priemonei netaikoma jokia pardavėjo garantija, ir jokios pretenzijos dėl automobilio techninės būklės, gedimų, po įsigijimo pastebėtų trūkumų ir pan., pardavėjui negali būti reiškiamos“ yra sąžininga? 🤷‍♂️Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs teismas kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-118-883/2021 pažymėjo, kad nurodyta sąlyga iš esmės apima ❗❗ visus transporto priemonės techninius mazgus ir aiškinant šią nuostatą tiesiogiai, reikštų, kad šia nuostata yra apribojama automobilio pirkėjo teisė reikšti pretenzijas dėl bet kokio automobilio gedimo ar po įsigijimo pastebėtų trūkumų, net jei tokie automobilio trūkumai nebuvo aptarti. ✔Teismas pripažino, kad ši abstrakti ginčo sutarties sąlyga tik dėl vienos iš sutarties šalių atsakomybės ribojimo bet kokiu sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju, pripažintina nesąžininga, todėl negaliojančia.☝ Dėl garantijosTeismas papildomai pažymėjo, kad pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. ✔ Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. ✔ Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti.✔ Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. ☝ Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. ✔ Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą.📌Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. ✅Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus, o pardavėjas turi įrodyti aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas. ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 4 dienas

Teise Visiems
Kokia atsakomybė gresia asmeniui, išrašiusiam PVM sąskaitą-faktūrą, tačiau neteikusiam jos pagrindu jokių prekių/paslaugų (siekiant pagerinti įmonės finansinę padėtį)? 📌PVM sąskaita faktūra – Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. ✔ PVM apmokestinamasis asmuo PVM sąskaita faktūra privalo įforminti įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą arba šis asmuo privalo užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo. 📌 Pagal šį teisinį reguliavimą PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo PVM mokėtojas įformina savo ūkines operacijas – įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą. 📌 Jeigu subjektas jokių prekių/paslaugų neparduoda, tačiau išrašo PVM sąskaitą-faktūrą, tokie veiksmai kvalifikuotini kaip netikro dokumento pagaminimas pagal BK 300 str., nes į sąskaitas faktūras įrašyti melagingi duomenys apie neįvykusias operacijas. 💲❓ Ar turi būti nustatyta žala BK 300 straipsnio prasme bei kokia forma ji gali pasireikšti?BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta veika kėsinamasi į dokumentų teisinės apyvartos patikimumą ir funkcionalumą Teismų praktikoje laikomasi nuomones, jog baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu pasiekia tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-573/2012). 📌 Asmuo, suklastodamas PVM sąskaitas faktūras, nurodydamas jose tikrovės neatitinkančius teisinę reikšmę turinčius faktus, kad pardavė prekes arba suteikė paslaugas, kurių realiai neatliko, ir šiuos dokumentus perduodamas, kad jie būtų įtraukti į buhalterinę apskaitą, tokiais veiksmais sudaro prielaidas PVM mokėtojai įgyti teisę į PVM permokos ir už atitinkamą mokestinį laikotarpį susidariusio PVM skirtumo įskaitymą (grąžinimą). ❗💯☝ Taigi tokia veika daroma įtaka Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo reguliuojamiems mokesčių santykiams, todėl tokie veiksmai vertinami kaip sukėlę teisines pasekmes, kas sudaro pagrindą juos kvalifikuoti pagal BK 300 str. #suklastojimas #baudziamojiatsakomybe ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 savaitę

Teise Visiems
❓Kada laikoma, kad yra sudaryta vartojimo sutartis?Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: 📌 pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; 📌 antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 📌 trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) ✔ Teismui sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.✔ Tam, kad asmuo būtų laikomas vartotoju, turi būti įvykdytos abi kumuliatyvios sąlygos, t. y. ❎ vartotojas turi būti fizinis asmuo ❎ir jis turi veikti siekdamas tikslo, nesusijusio su jo verslu, prekyba ar profesija. ✔ Visais atvejais kartu su vartotoju būtina identifikuoti ir kitą sutarties šalį – verslininką (prekių ar paslaugų pardavėją (tiekėją). Teisės aktuose nėra įtvirtintos vienodos sąvokos, skirtos kitai (priešingai vartotojui) vartojimo sutarties šaliai apibūdinti. ✔ESTT praktikoje išaiškinta, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas prekybininko (verslininko) sąvoką apibrėžė ypač plačiai; ji apima bet kurį fizinį arba juridinį asmenį, jeigu jis vykdo atlygintiną veiklą. Verslo tikslai yra nustatomi kiekvieno konkretaus sandorio atžvilgiu, dėl to kiekvienu konkrečiu atveju bylą nagrinėjantis teismas turėtų įsitikinti, ar fizinis asmuo veikia siekdamas verslo tikslų ir todėl gali būti laikomas verslininku. Minėtų aplinkybių nustatymas ir vertinimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. 💯 Vienoje iš apeliacine tvarka nagrinėtų bylų Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius santykius, konstatavo, kad atsakovas, būdamas skulptorius, veikė kaip verslininkas, nes jis veikė verslo siekiais (siekė konkrečių pajamų gavimo) ir pageidavo už kiekvieną užsakytą darbą iš ieškovo konkretaus ir ženklaus atlygio, ne tik faktiškai patirtų išlaidų atlyginimo, ir jam tai buvo viena iš esminių sąlygų. #vartotojas #vartojimosutartis #verslininkas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 savaitę

Teise Visiems
Ką naudinga žinoti vartotojui apie įsigytos prekės garantiją. ☝💯📌 Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad ✔ pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, ✔ arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ✔ ar nenugalimos jėgos. 📌 Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.📌 Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai ✔ daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi ✔arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. 📌 Įrodinėjimo pareigos paskirstymas bylose dėl netinkamos daikto kokybės. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikomas CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. ✔Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekių ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, - įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016); įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog nupirkti daiktai (-as) yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus.✔ Pirkėjui (vartotojui) įrodžius šias aplinkybes, pardavėjui tektų pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytus trūkumus, kurie atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą. 📌 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.📌 TAČIAU Atkreiptinas dėmesys, kad nors vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju, o vartojimo sutarties institutas grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, tačiau teismas negali labiau tikėti ieškovo pozicija, negu atsakovės pozicija, vien išimtinai dėl aplinkybių, jog ieškovas yra vartotojas.#garantija #vartotojas #pirkejas #prekeskokybe ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 2 savaites

Teise Visiems
Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo įrodomoji reikšmė byloje. 📄⚖❓Remiantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, o aplinkybės nurodytos juose – visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Taigi, teisme siekiant įrodyti tam tikras aplinkybes, tai gali būti daroma faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pagalba. ✔☝Tačiau pažymėtina tai, kad ne visos aplinkybės gali būti pripažintos antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir/ar ne visų jų įrodomoji galia bus didesnė byloje kitų įrodymų kontekste. ‼Pažymėtina, kad antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoja tam tikrą faktinę padėtį, esančią fiksavimo metu tokiu būdu, kuris nesusijęs su specialių žinių panaudojimu. ✅ 📌Tai gali būti daiktų, asmenų, pėdsakų, kitokių faktų buvimo, išsidėstymo, tvarkos ar kitokių su jais susijusių aplinkybių nustatymas. Šios veiklos metu gaunami faktiniai duomenys, informacija, žinios, nenaudojant tyrimo būdų, kuriems taikyti būtų reikalingos specialios žinios. 📌 Jeigu aplinkybei ištirti ir išvadoms daryti reikia specialių žinių, nors jos ir faktinio pobūdžio, turi būti skiriama ekspertizė. ✔Priešingu atveju, antstolis, darydamas išvadas dėl tokių aplinkybių arba konstatuodamas defektų susidarymo mechanizmą be tyrimo, kuriam reikalingas specialių žinių pritaikymas, faktiškai vadovautųsi spėjimais, faktine informacija nepagrįstais vertinimais ar tam tikromis prielaidomis. Kadangi antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo metu surinkti faktiniai duomenys paprastai patvirtina arba paneigia faktus, ši informacija ne visada gali patvirtinti ar paneigti visas reikalingas nustatyti byloje aplinkybes. 💯➡ Neatliekant tyrimo, surinkta informacija apie tam tikrą reiškinį nėra visapusiška ir paprastai nebūna informacijos apie fiksuotų faktinių duomenų atsiradimo aplinkybes ar priežastis.Taigi, antstolis negali konstatuoti aplinkybių, kai jų konstatavimas reikalauja tam tikrų specialių žinių (pvz. netinkamai atlikti rangos darbai, įsigytas daiktas neatitinka jam keliamų kokybės reikalavimų ir pan.), tad teisme siekiant įrodyti tam tikras aplinkybes, kai tai reikalauja specialistų/ekspertų žinių, rekomenduotina prašyti teismo skirti ekspertizę tam tikroms aplinkybėms nustatyti. Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas šiuo atveju nebus laikomas didesnę įrodomąją galią turinčiu įrodymu ir bus vertinamas sistemiškai kartu su kitais į bylą pateiktais įrodymais.#antstolis #elspertize #faktiniuaplinkybiukonstatavimoprotokolas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 3 savaites

Teise Visiems
Sutarties, sudarytos viešųjų pirkimų būdu, nutraukimas dėl esminio jos pažeidimo.📄🚫 Vienoje iš naujausių šiais metais nagrinėtų viešųjų pirkimų bylų apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija teisėtai bei pagrįstai nutraukė šilumos energijos tiekimo sutartį, sudarytą viešųjų pirkimų būdu, dėl tiekėjo esminio sutarties pažeidimo, pastarajam perskaičiavus bei padidinus šilumos energijos kainą, kai tuo tarpu pasiūlyme buvo nurodyta kita, žemėsnė kaina. ⏬💲Ieškovė (šilumos energijos tiekėjas) pagal viešųjų pirkimų būdu sudarytą sutartį dėl šilumos energijos pirkimo–pardavimo tiekė šilumos energiją atsakovei už sutartyje numatytą kainą, kuri ilgainiui buvo perskaičiuota bei padidinta ⬆. Atsakovė nutraukė šilumos energijos tiekimo sutartį, nurodžiusi, kad tiekėjas pažeidė sutarties sąlygas, nes perskaičiavus šilumos energijos kainą pagal pasikeitusius tarifus, tiekiamos šilumos energijos kaina tapo didesnė, nei buvo nurodyta pasiūlyme bei pirkimo sutartyje. ✅Atsakovė tuo tarpu reikalavo taikyti fiksuotą sutartyse nurodytą įkainį, o ne ieškovės faktiškai taikomą sutarčių nustatyta tvarka perskaičiuotą šilumos kainą. Ieškovės teigimu, atsakovei taikytinas šilumos tarifas buvo nurodytas sutarties II skyriuje. Prie nurodyto tarifo, galiojusio sutarčių sudarymo metu, yra sąlyga, kad, vadovaujantis galiojančia Valstybinės kainų ir energetikos komisijos patvirtinta šilumos kainų nustatymo metodika, šilumos ūkį reglamentuojančiais teisės aktais, šilumos kaina, susidedanti iš kintamos ir pastovios kainos dedamųjų, yra perskaičiuojama kas mėnesį. Ieškovė vienašališkai perskaičiavo šilumos energijos kainą, atsižvelgusi į pastoviosios bei kintamosios dalies pasikeitusius tarifus. 🔝⚖ Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad:📌 svarbi yra viešojo pirkimo sutarties sąlyga, kurios pakeitimas sutarties galiojimo metu, jei tam nėra aiškaus leidimo pirminės sutarties sąlygose, reikštų skaidrumo ir vienodo požiūrio į dalyvius principų pažeidimą. 📌 Kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį (ratione materia (materialusis) kriterijus), inter alia (be kita ko), tiek dėl tarptautinių ir supaprastintų, tiek dėl klasikinio ir komunalinio sektorių viešųjų pirkimų visų procedūrų nuostatų, taip pat ne tik pirkimo metu, bet ir sudarius bei vykdant viešojo pirkimo sutartį (ratione temporis (atsižvelgiant į laiką) kriterijus). 📌 Viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).💯❗ Pagal sutarties sąlygas ieškovė įsipareigojo sutarties laikotarpiu nepertraukiamai tiekti šilumos energiją, laikydamasi viešojo pirkimo dokumentuose ir sutartyse nustatytų sąlygų, paslaugą teikti už viešajam pirkimui pateiktą pasiūlymo įkainį. Taigi, sutarto įkainio už patiektą šilumos energiją taikymas taip pat buvo viena iš ieškovės pareigų vykdant ginčo sutartį.☝Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovei atsisakius taikyti sutartyse nustatytą kainą, laikytina, jog ieškovė netinkamai vykdo savo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nesilaiko viešųjų pirkimų principų ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. ‼✔ Teismas akcentavo, kad sutartys buvo sudarytos viešųjų pirkimų būdu, pirkimas buvo vykdomas pagal mažiausios kainos kriterijų, taigi atsakovės lūkestis ir tikslas buvo ne tik įsigyti šilumos energiją, bet ir šią paslaugą įsigyti kuo mažesne kaina, todėl ieškovei vienašališkai padidinus sutartyse aptartą kainą, atsakovė negavo iš sutarties to, ko tikėjosi. Kadangi sutartis sudaryta viešųjų pirkimų būdu, griežtas sąlygų, susijusių su kainos apskaičiavimu, laikymasis turi esminės reikšmės (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. e2A-503-381/2021).#viesiejipirkimai #sutartiespazeidimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 4 savaites

Teise Visiems
Sėdai už vairo apsvaigęs – sulauksi ne tik baudos, bet ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo nuo vienerių metų iki pusantrų. 🥃🚚❌📛 Taip numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 422 str. 5 ir 6 dalyse. Tačiau neretai iš Klientų sulaukiame klausimo, ar teismai gali sumažinti teisės vairuoti atėmimo terminą, skirdami nuobaudą? ❔👀Gali, ir tą daro, tačiau tokiu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi pateikti įtikinančius švelnesnės nei numatytos nuobaudos skyrimo motyvus bei juos patvirtinančius įrodymus. ⚖☝Vienoje iš naujausių administracinių nusižengimo bylų teismas skyrė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (nustatyta 1,44 promilės su leistina ± 1,7 % paklaida) švelnesnę nuobaudą, t.y. nustatė trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonė atėmimo terminą – 6 mėnesius, atsižvelgdamas į tam tikras nuobaudos švelninimo pagrindą sudarančias aplinkybes, kurias teisme sugebėjo įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei jo advokatas. Teismas, vertindamas apsvaigusio asmens vairavimu keliamą pavojų kitiems eismo dalyviams, pažymėjo, kad ✅ tikimybė kitiems eismo dalyviams kelti realų pavojų buvo minimali, nes asmuo vairavo miško keliuku, visiškai negyvenamoje vietoje, naktį. 🚗🏕🌙Taigi, 📌 nusižengimo pavojingumo laipsnis priklauso nuo to, kur asmuo vairuoja – ar keliu, greitkeliu, t.y. ten, kur yra kitų eismo dalyvių bei kur jiems kyla potenciali grėsmė, ar keliu/keliuku, kur nėra kitų eismo dalyvių (lauke, miške), todėl apsvaigusio vairuotojo keliamas pavojus kitiems eismo dalyviams yra minimalus.📌 Antra teismo įvertinta aplinkybė, kuri kartu su pirmąja sudarė pagrindą trumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą, yra ta, kad asmuo tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, taigi, pripažinimas savo kaltės, gailėjimasis gali būti ne tik atsakomybę švelninanti aplinkybė, bet ir kartu su kitom aplinkybėm sudaryti nuobaudos švelninimo pagrindą. 💯☝Šioje byloje teismas pažymėjo, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į nuobaudos tikslus, į visuomeninį interesą bei į bylos nagrinėjimo metu nustatytas reikšmingas aplinkybes, nutarė, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams laikytinas proporcinga bausme padarytam administraciniam nusižengimui ir ji yra būtina bei pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai (2021 m. vasario 9 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-53-417/2021). #vairavimasapsvaigus #teisesvairuotiatemimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 4 savaites

Teise Visiems
💯✔Teisė į privalomąją palikimo dalį – kas ją turi bei kokios yra sąlygos?Teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymą reglamentuojanti CK 5.20 straipsnio 1 dalis numato, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, ❗ pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. ☝ Taigi, matome, kad įstatymo leidėjas numatė įrankius, kaip užtikrinti išlaikymo poreikį turinčio asmens teises, jeigu po palikėjo mirties jis nepaveldi jo turto. Į privalomąją palikimo dalį gali pretenduoti palikėjo:✔ vaikai (įvaikiai), ✔ sutuoktinis, ✔ tėvai (įtėviai) bei ❗tik tada, jeigu jiems reikalingas išlaikymas. ❔ Kaip teismai vertina bei aiškina sąlygą dėl išlaikymo reikalingumo?Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. ☑ Tuo tikslu teismas turi nustatyti: 📌 kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; 📌 kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ☑ ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; 📌 kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Svarbu pažymėti, kad asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu. ❗ Būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas. 💲Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 5.20 straipsnio 1 d. nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti ☝💯 objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Taigi, sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, nevertintina kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę asmuo galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis. ❌❗💯Kitaip sakant, jeigu įpėdinio finansinė padėtis yra bloga, bet jis nieko nedaro tam, kad ją pagerintų, neieško darbo ir pan., tai jo turtinė padėtis, nors ir sunki, nebus pagrindu jam pretenduoti į privalomąją palikimo dalį.#palikimas #paveldejimas #privalomojidalis #sunkiturtinepadetis ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 4 savaites

Teise Visiems
Tėvo valdžios apribojimo panaikinimas ❌Į mūsų teisininkus kreipėsi Klientas, prašydamas patarti, kokius veiksmus jam atlikti, siekiant panaikinti jam pritaikytą tėvo valdžios apribojimą. Jo, kaip tėvo, valdžia buvo apribota pagal vaiko motinos reikalavimą, nes tėvas piktnaudžiavo alkoholiu, darė žalingą įtaką vaikams.🤛🥃🤷‍♂️Tėvo valdžios apribojimo panaikinimas, kaip ir pritaikymas yra nustatomas teismo sprendimu. ⚖ Taigi, tėvas/motina, kurio valdžia buvo apribota, turi kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvo/motinos valdžios apribojimo panaikinimo, ieškinyje pateikdamas tėvo valdžios apribojimo panaikinimo motyvus. 📄Įstatymas numato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). CK 3.181 straipsnio 2 dalyje nustatytos tėvų valdžios ribojimo panaikinimo sąlygos : 📌 tėvai (ar vienas iš jų) pakeitė savo elgesį; 📌 tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 📌 tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios apribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina įrodyti esant visas tris sąlygas. 💯Teismai yra išaiškinę, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvai, siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvų pareigas ir rūpintis vaiku. 📌✔ Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tėvai, siekiantys, kad laikinas tėvų valdžios ribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės (tėvų pastangos išlaikyti ryšius su vaikais, domėtis jų reikmėmis, ugdymu, vystymusi, tinkamos gyventi aplinkos sukūrimas ir išlaikymas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Šiuo konkrečiu atveju tėvas turės teismui įrodyti, kad nevartoja alkoholio, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, galbūt lankė tėvystės įgūdžių kursus, savo vaiką lanko, juo domisi, pasiima pasisvečiuoti pas save į namus, materialiai jį aprūpina, moka išlaikymą, bendradarbiauja su valstybės institucijomis, dirbančiomis su šeima. Šias aplinkybes įvertinęs teismas nuspręs, ar tėvas padarė žymią pažangą ir jam gali būti panaikintas tėvo valdžios apribojimas.#tevovaldziosapribojimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teise Visiems
📌 Ilgalaikio darbo išmoka 💲Konsultuojant klientą dėl pastarajam priklausančių išmokų, nutraukus su juo darbo sutartį be darbuotojo kaltės (darbo funkcijas pripažinus perteklinėmis), pastebėjome, kad dažnas nežino apie darbuotojams suteikiamas garantijas darbo sutarties nutraukimo atveju. 🤷‍♂️ Dėl įstatymų nežinojimo darbuotojai nepasinaudoja jiems suteikiamomis teisėmis bei praranda galimybę gauti kompensaciją už ilgalaikį darbą darbovietėje, kurioje išdirbo daugiau negu 5 metus, kitaip vadinamą ilgalaikio darbo išmoką.Nutraukus darbo sutartį pagal LR Darbo kodekso 57 str., t.y. be darbuotojo kaltės, darbuotojui turi būti išmokėta ✅ dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio straipsnio 9 d. numatyta, kad atleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ✅ ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje.Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalis numato, kad teisę į ilgalaikio darbo išmoką turi asmuo, kurio darbo santykiai pagal nutraukiamą darbo sutartį su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu ☝penkerius metus ir kuris yra atleistas iš darbo (toliau - DK) 57 straipsnyje nurodytu pagrindu. 📌 Taigi, darbuotojas, išdirbęs ilgiau negu penkeris metus turi teisę ir į papildomą išmoką – ilgalaikio darbo išmoką, kuri yra mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo, o iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko atleistiems asmenims šią išmoką išmoka buvę darbdaviai. ✔Tokios išmokos gavimo pagrindinė sąlyga – per tris mėnesius nuo darbo sutarties nutraukimo darbuotojas negali įsidarbinti pas tą patį darbdavį. ❗ Todėl minėta išmoka išmokama ne anksčiau negu praėjus trims mėnesiams nuo darbo sutarties nutraukimo, o darbuotojas prašymą dėl tokios išmokos išmokėjimo gali pateikti nutraukus darbo sutartį, bet ne vėliau negu per šešis mėnesiu nuo darbo sutarties nutraukimo. Toks prašymas teikiamas SODRAI arba biudžetinei įstaigai (jeigu joje asmuo dirbo). Minėta išmoka sudaro:📌 77,58 procento darbuotojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo penkerių iki dešimt metų; 📌 77,58 procento dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo dešimt iki dvidešimt metų;📌 77,58 procento trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dvidešimt ir daugiau metų.Detalesnė informacija apie išmokos skyrimo bei mokėjimo techninius dalykus - https://www.sodra.lt/lt/situacijos/noriu-gauti-ilgalaikio-darbo-ismoka #konsultacija #ilgalaikiodarboismoka #darbuotojogarantijos #darbosutartiesnutraukimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teise Visiems
Dėl antstolio be pagrindo nurašytų lėšų vykdymo procesegrąžinimo skolininkui 💲‼Vykdomojoje byloje antstoliui neteisėtai nurašius pinigines lėšas iš skolininko sąskaitos ir pervedus jas pirma į antstolio depozitinę sąskaitą, o vėliau - išieškotojui, ✔ kai išieškotojo reikalavimas turėjo būti tenkinamas iš jo naudai įkeistos turtinės teisės🤷‍♂️ (įkeitimo objektas realizuojamas, perleidžiant kreditoriui iš įkeistos turtinės teisės atsirandančius įkaito davėjo reikalavimus ar jų dalį, atitinkančią skolinio įsipareigojimo dydį, arba perduodant kreditoriui teisę administruoti turtines teises ir iš gautų lėšų tenkinti savo reikalavimą), kyla klausimas dėl neteisėtai nurašytų skolininko lėšų grąžinimo.Skundą dėl neteisėtų antstolio veiksmų nagrinėję pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai nusprendė, kad 📌antstolis pažeidė CPK 747 straipsnio 1 dalį, pagal kurią, išieškodamas iš įkeisto skolininko turto, raštu nesikreipė į įkeitimo kreditorių (pareiškėją), siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš įkeisto skolininko turto. 📌 Antstolio patvarkymus pripažinus neteisėtais, antstolis buvo įpareigotas grąžinti skolininkui neteisėtai išieškotojui pervestas pinigines lėšas (15 146,48 Eur), kurie jau tuo metu buvo pervesti kreditoriui.✅ Kasacinį skundą nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausias Teismas šių metų sausio mėnesį priimtoje nutartyje išaiškino, kad 📌 kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2010). Taigi, nuo to momento, kai pinigines lėšas antstolis perveda išieškotojui, būtent pastarasis tampa jų savininkui ir jam, bet ne antstoliui, atsiranda pareiga tokias lėšas grąžinti skolininkui, nustačius, kad piniginės lėšos pervestos išieškotojui neteisėtai (panaikinus antstolio patvarkymą dėl lėšų išieškojimo). Taigi, pirma,✅ ginčijant išieškotojo nuosavybės teisę ir pervestų lėšų valdymo teisėtumą, skolininko teisės turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka išieškotojui ❗✅ Antras variantas - reikšti ieškinį dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, nes pagal Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalį antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (2021 m. sausio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021).#antstolis #skundasdelantstolioveiksmu #skolininkas #vykdomojibyla ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teise Visiems
Teismų praktikos įdomybės ⚖🤷‍♂️Ieškant teismų praktikos vienai sukčiavimo bylai, aptikau vieną įdomų sprendimą civilinėje byloje, kuriuo negaliu nepasidalinti. Šio sprendimo išviešinimo tikslas – perspėti, kad neatsakingai pasielgus su savo elektroninės bankinikystės duomenimis, gali tekti prisiimti atsakomybę už neteisėtus kitų asmenų veiksmus. ☝❗💲Taigi, situacija gan paprasta: viena iš greitųjų kreditų bendrovių kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės suteikto greitojo kredito sumą, palūkanas bei delspinigius. Atsakovė nurodė, kad ji dėl greitojo kredito suteikimo niekada kreipusis nebuvo, kredito negavo, o jos vardu, prisijungus per jos el. bankininkystę kažkas kreipėsi dėl kredito išdavimo bei greitąjį kreditą gavo. ✅ Atsakovė inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, pasinaudojant jos el. bankininkystės duomenimis. 📌Įdomu yra tai, kad, nors civilinėje byloje ir buvo nustatyta, kad ne atsakovė sudarė greitojo kredito sutartį (sutartis jos atžvilgiu laikoma nesudaryta), ji negavo pinigų, tačiau teismas sprendimu priteisė iš atsakovės suteikto kredito dydį, konstatavęs, kad atsakovė, ‼🔊 būdama nepakankami atidi ir rūpestinga, perdavė tretiesiems asmenims identifikavimo duomenis, o kredito bendrovė į atsakovės sąskaitą pervedė pinigus. ❎ Nors gautu kreditu atsakovė nepasinaudojo, atsakovės elgesys, atskleidžiant tapatybės patvirtinimo duomenis tretiesiems asmenims, lėmė tai, kad ieškovas suteikė kreditą, pervesdamas pinigus į atsakovės sąskaitą, taip patyrė nuostolių. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, suteikdama tretiesiems asmenims slaptus savo prisijungimo prie interneto banko duomenis, neįvykdė Mokėjimų įstatymo 25 str. numatytų pareigų. Atsakovės pareiga saugoti banko išduotus atpažinimo ir apsaugos priemones įtvirtinta ir tarp SEB banko ir atsakovės sudarytoje Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje (sutarties 6.4 p.). Dėl to, vadovaujantis Mokėjimų įstatymo 30 str. 3 d., CK 6.246 str. 1 d., būtent atsakovei, tenka visa su mokėjimo operacijomis sąskaitoje bei kredito sutarčių sudarymu susijusi rizika (2016.08.22 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimas byloje Nr.E2-197-514/2016).☝‼Taigi, vadovaujantis teismo išvada, asmuo, kuris yra nepakankamai rūpestingas, dėl ko suteikia prieigą prie savo el. bankininkystės duomenų tretiesiems asmenims, prisiima tokių veiksmų rezultate atsiradusią riziką)👀. P.S. žinoma, nustačius kaltąjį asmenį baudžiamajame procese, atsakovė galės reikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese arba inicijuoti atskirąją civilinę bylą, teikdama ieškinį dėl sumos, sumokėtos kredito bendrovei, priteisimo iš jos el. bankininkystės duomenimis neteisėtai pasinaudojusio asmens.⚖#teismupraktika #greitiejikreditai #sukciavimas #kreditograzinimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 1 mėnesį

Teise Visiems
❓🎰🎲 Ar sutuoktinio priklausomybė azartiniams lošimams, dėl kurios iširo santuoka, visada pripažįstama tik vieno iš sutuoktinių kalte?⚖Vadovaujantis teismų praktika skyrybų bylose, nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. ☝Vienoje skyrybų byloje, kurioje sutuoktinė teigė, kad dėl santuokos iširimo kaltas vien vyras (atsakovas), nes jis turėjo priklausomybę azartiniams lošimams, teismas nebuvo toks kategoriškas ir nurodė, kad apie atsakovo polinkį azartiniams žaidimams ieškovė žinojo iki santuokos sudarymo, kol šalys gyveno kartu toleravo atsakovo gyvenimo būdą, neprieštaravo lošimams, turėdama aukštąjį išsilavinimą beveik visą santuokos laikotarpį nedirbo, prie šeimos išlaikymo prisidėjo tik socialine pašalpa, kartu su sutuoktiniu vykdavo į kazino, pripažino faktišką atsiskyrimą nuo sutuoktinio gimus dukrai. ✅Teismas šias aplinkybes vertino, kad ieškovės nurodytos santuokos iširimo priežastys ilgą laiką jai buvo priimtinos ir toleruojamos, todėl teismas nusprendė, jog jų šeima iširo dėl abiejų šalių kaltės. 💯❗✅Apeliacinės instancijos teismas papildė, kad ieškovė ne tik toleravo savo sutuoktinio gyvenimo būdą, bet ir prie jo prisidėjo, todėl privalo prisiimti ir atsakomybę dėl tokios gyvensenos pasekmių šeimos likimui. 📌 Nuo šios atsakomybės neatleidžia nei faktas, kad ieškovė galimai inicijavo atsakovo gydymąsi pas psichiatrą, nei tai, kad, pastebėjusi atsakovo pomėgio virtimą priklausomybe, ji liovėsi lankytis kazino. ✅Teisėjų kolegija konstatavo, jog atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra ženklesnė, tačiau tai neturi reikšmės išvadai, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. ☝ Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas, 2020 06 01 Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. E2A-524-324/2020).✔Taigi, nustatant sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, svarbu yra tai, kad jeigu vienam iš sutuoktinių yra žinomi kito sutuoktinio žalingi įpročiai iki santuokos/santuokos metu, jis juos toleruoja, pritaria arba net prisideda prie jų (kartu vartoja alkoholinius gėrimus, žino apie neištikimybę ir ją toleruoja ir pan.) tokiu atveju yra didelė tikimybė, kad ❗ teismas konstatuos abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, nenustatydamas kaltės laipsnio. #santuokosnutraukimas #sutuoktiniokaltė ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 2 mėnesius

Teise Visiems
Ar onkologinė liga, kuria sirgo dovanotojas, yra pakankamas pagrindas dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia?📛 📄Asmens, sergančio psichine ar kitokia liga, kaip pavyzdžiui, alkoholizmas, šizofrenija, dėl kurios asmuo negali suprasti savo veiksmų ir/ar jų valdyti, sudarytos sutartys, testamentai gali būti pripažinti negaliojančiais dėl asmens valios trūkumo. Tokio ieškinio dėl sutarties pripažinimo negaliojančia tenkinimo pagrindas – teismo konstatavimas, kad asmuo galimai dėl jam daromo spaudimo ir/ar dėl psichinės ligos nesugeba suvokti ką daro, bei tokios būsenos sudaro juridinę reikšmę turinčius dokumentus, kurių pagrindu jo turtas atitinka kitam asmeniui, kuris gali ir nežinoti, kad egzistuoja tikrosios valios trūkumai.❗💯✅Tokios sutartys gali ir turi būti nuginčytos, jeigu yra rimtas pagrindas teigti, kad sutartį sudaręs asmuo tokios sutarties nebūtų sudaręs tuo atveju, jeigu nesirgtų bei visapusiškai suvoktų savo veiksmus. ❓Ar asmens, sergančio onkologine liga, prieš mirtį sudarytos sutartys gali būti nuginčytos, konstatavus, kad asmuo nesugebėjo suvokti ką daro? 📌 Lietuvos apeliacinis teismas savo naujausioje savo praktikoje išaiškino, kad sirgimas onkologine liga savaime nesudaro sutarties panaikinimo pagrindo, tad siekiant įrodyti, kad tokio asmens sudaryta dovanojimo sutartis/testamentas ar kt. sandoris yra negaliojantis, būtina įrodyti asmens nesugebėjimo suvokti ką daro faktą, o vien sunkios ligos ir vartojamų stiprių medikamentų faktas savaime negali būti laikomas pagrindu konstatuoti, jog asmuo nesuvokė savo veiksmų. Teismas pažymėjo, kad „asmuo, kuris serga sunkia liga ir galimai jaučia artėjančią mirtį, gali būti prastos emocinės būklės, liūdėti, nerimauti, tačiau tai savaime nėra pagrindu teigti, kad toks asmuo nekontroliuoja savo valinių veiksmų ir negali priimti sprendimo dėl sandorių sudarymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo su savo turtu turi teisę elgtis savo nuožiūra, jei nenustatyta, kad toks jo elgesys neatitinka jo tikrosios valios ir prieštarauja jo interesams“ (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 2A-23-943/2020).#sandorionegaliojimas #dovanojimas #testamentas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 2 mėnesius

Teise Visiems
Už nuosavame žemės sklype nukirstą medį gali būti ne tik taikoma administracinė atsakomybė, bet ir gali tekti sumokėti kelis šimtus eurų, atlyginant aplinkai padarytą žalą.Išsamiau -https://www.teisevisiems.lt/administracine-teise/atsakomybe-uz-savo-zemes-sklype-nukirsta-medi/ ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 2 mėnesius

Teise Visiems
Ar pandemija yra pagrindas praleisto palikimo priėmimo termino atnaujinimui?❓😷Pandemijos metu padaugėjus mirčių, aktualus tapo ir palikimo priėmimo klausimas, kai dėl šalyje įvesto karantino bei su juo susijusių apribojimų nespėjama per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Taigi, kokiais būdais įpėdinis gali siekti praleisto termino atnaujinimo bei kokios termino atnaujinimo perspektyvos?📛 Paskelbto karantino metu asmenys gali susidurti su kliūtimi per tris mėnesius kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Tai gali būti atvykimo Lietuvos valstybę ribojimai, notaro darbo laiko apribojimas, saviizoliacijos reikalavimas, galima liga ir panašios aplinkybės, sukeltos karantino apribojimų. Ar tuo atveju, jeigu paskelbtos pandemijos metu įpėdinis nespėjo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimo, šis terminas gali būti atnaujintas?✔ Civilinis kodeksas numato, kad tuo atveju, jeigu įpėdinis nespėjo per tris mėnesius nuo palikėjo mirties kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, jis gali teikti prašymą palikimo atsiradimo teismui šį terminą atnaujinti, nurodęs palikimo priėmimo termino praleidimo priežastis. Teismui konstatavus, kad nurodytos priežastys yra svarbios bei jos objektyviai įtakojo termino palikimui priimti praleidimą, terminas palikimo priėmimui atnaujintinas. Tuomet asmuo vėl turi tris mėnesius palikimui priimti. 📌Atsižvelgiant į naujausią pandemijos metu formuojamą teismų praktiką, teismai pripažįsta, kad terminas palikimui priimti, kuris buvo praleistas dėl pandemijos sukeltų neigiamų pasekmių bei visame pasaulyje įvestų ribojimų, praleistas dėl svarbios priežasties, todėl atnaujintinas. Svarbu pažymėti, kad kuo ilgiau praleistas terminas, tuo svarbesnių priežasčių dėl jo praleidimo įpėdinis turi pateikti.❗Taigi, šiai dienai praktika yra tokia, kad teismai įprastai atnaujina terminą palikimui priimti, kuris buvo praleistas pandemijos metu, nors kiekvienas atvejis yra individualus. Reikia pabrėžti, kad tokiais prašymais neturi būti piktnaudžiaujama, nes teismas kiekvienu atveju individualiai įvertina, ar visgi visas termino praleidimo laikas gali būti pateisinamas karantino sukeltų apribojimų. #palikimas #palikimopriemimas #terminoatnaujinimas #pandemija #Covid19 ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 2 mėnesius

Teise Visiems
Vieša konsultacija ❗🔊Į „Teisė visiems“ teisininkus kreipėsi Klientė, prašydama suteikti jai teisinę konsultaciją klausimu, kuris gali būti aktualus dažnam, todėl teikiame viešą konsultaciją 🔊 ir tikimės, kad ji bus naudinga ne tik Klientei, bet ir kitiems asmenims, susidūrinantiems su panašia situacija.Klientė nurodė, kad ji su sužadėtiniu, kuris yra išsiskyręs ir turi vaiką iš pirmos santuokos, planuoja vestuves. Klientės tėvai planuoja padovanoti jai nekilnojamąjį turtą – butą. 🗝 🏤Tad Klientė klausia:❔ ar tuo atveju, jeigu butas bus padovanotas jau po santuokos, ar jis priklausys jai ir jos naujajam sutuoktiniui kaip bendroji jungtinė nuosavybė, o skyrybų atveju pusė jo atitieks vyrui? 🤷‍♂️❔ O kaip sutuoktinių mirties atveju – ar vyro sūnus iš pirmosios santuokos turės teisę paveldėti buto dalį kartu su būsimais klientės ir jos sutuoktinio vaikais?📌 Pažymime, kad turtas, tiek dovanotas iki santuokos, tiek ir po santuokos (dovanojimo sutartyje numatant, kad dovanojamas vienam iš sutuoktinių), priklausys asmeninės nuosavybės teise tam asmeniui, kuriam yra padovanotas. Taigi, net ir po santuokos sudarymo klientei padovanotas turtas liks jos asmenine nuosavybe (nebent dovanojimo sutartyje bus nurodoma, kad dovanojama abiem sutuoktiniams). ❗❌ Tokiu atveju Klientės vyras neįgis nuosavybės teisių į Klientės butą, o Klientės mirties atveju šį turtą paveldės jos įpėdiniai -vaikai, jei tokių bus tam momentui bei sutuoktinis. Tačiau dutuoktinio (pergyvenusio klientę) mirties atveju, jo dalį buto paveldės jo įpėdiniai, t.y. bendri su Kliente vaikai bei jo vaikas iš pirmosios santuokos, tačiau tokiu atveji vaiko iš pirmosios santuokos dalis sudarys tik tam tikrą buto dalį, priklausomai nuo to, kiek bus įpėdinių.Svarbu pažymėti, kad nors sutuoktinis neturės nuosavybės teisių į butą, esant nepilnamečių vaikų, įsijungia kiti įstatyminiai saugikliai, norint pavyzdžiui tokį butą parduoti. 🛑❌❗Jeigu šis butas būtų vienintelis šeimos valdomas nekilnojamasis turtas, kuriame gyvena nepilnametis vaikas, šiam turtui būtų taikomas šeimos turto teisinis režimas.✔ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.84 straipsnio 2 dalimi, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra, šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena. ⚖ Teismų praktikoje pripažįstama, kad šeimos gyvenamąja patalpa reikėtų laikyti tokią patalpą, kurioje šeima iš tikrųjų gyvena, faktiškai naudojasi kaip savo būstu. 🏤Šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą.📄Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas.⚖🧾#asmeninenuosavybe #seimosturtas #dovanojimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 2 mėnesius

Teise Visiems
📛 Draudimas artintis prie nukentėjusiojo - kada ir kas gali paskirti?Neretai pasitaiko atvejų, kai moterys ir/ar vaikai/nepilnamečiai nukenčia nuo neteisėtų kitų šeimos narių veiksmų, kurie gali pasireikšti grasinamais, patyčiomis, bandymais privesti prie savižudybės, fizinio ir/ ar psichologinio smurto naudojimu, fizinio skausmo sukėlimu 🤛 😓 Vis aktualesnė tampa smurto artimoje aplinkoje tema šiuolaikinėje visuomenėje.❔ Kokių priemonių gali imtis nukentėjusioji šalis, siekdama apginti savo teises, išsaugoti savo fizinę/psichinę sveikatą ar gyvybę? Ar galima įpareigoti smurtą naudojantį sugyventinį/sutuoktinį ar kitą šeimos narį gyventi kitoje patalpoje ir/ar nesiartinti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja šalimi bei kokios tam egzistuoja sąlygos?✅‼ Įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo ir/ar nesiartinti prie jo yra kardomoji priemonė, skiriama pagal baudžiamojo proceso kodeksą pradėtame ikiteisminiame tyrime prokuroro prašymu ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, o bylai esant teisme - teismo nutartimi iki bylos galutinio išnagrinėjimo. ➡ Taigi, šios kardomosios priemonės skyrimo būtinoji sąlyga yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl pirmiausia nukentėjęs asmuo turi kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 📄 ✔Tai gali būti pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tokių nusikalstamų veikų kaip sveikatos sutrikdymas, pasikėsinimas nužudyti, išžaginimas, seksualinis prievartavimas, fizinio skausmo sukėlimas, terorizavimas, grasinimas nužudyti ir kt.Pradėjus ikiteisminį tyrimą atskirai turi būti reiškiamas prašymas skirti įtariamajam kardomąją priemonė - įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo, nesiartinti prie jo, neieškoti ryšių su juo. ❗💯 Prašymas turi būti motyvuotas, t.y. jame tyri būti nurodyta, kodėl būtina skirti šią kardomąją priemonę, kokia egzistuoja grėsmė nukentėjusiojo sveikatai, kokius veiksmus įtariamasis atliko ir gali atlikti ateityje, kaip jis gali paveikti nukentėjusįjį, kokią žalą jam padaryti. Prokuroras, nustatęs, kad prašymas yra pagrįstas, kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl šios kardomosios priemonės paskyrimo.✅ Tiesa, atliekant ikiteisminius tyrimus dėl smurtinių nusikalstamų veikų, ypač kai smurtas naudojamas artimoje aplinkoje, prokurorai dažnai savo iniciatyva kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl šios kardomosios priemonės paskyrimo, tokiu būdu siekdami apsaugoti nukentėjusiųjų teises bei interesus. #smurtas #smurtasartimojeaplinkoje #ipareigojimas #gyventiskyriumi ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 3 mėnesius

Teise Visiems
Artėja Šv. Kalėdos, ar jau pradėjote rūpintis dovanomis?🎁Pastaruoju metu vis daugiau žmonių renkasi dovanoti artimiesiems dovanų kuponus 🧧 - tai yra labai patogu bei paprasta, nes kuponas gaunamas el. paštu.📩📌❓ Ką reikia turėti omenyje tiek dovanojant, tiek gavus dovanų kuponą? Į ką pirmiausia reikia atkreipti dėmesį?✔ Reikia pažymėti, kad dovanų kuponas – tai tam tikro pobūdžio sutartis, įpareigojanti įsigyti tam tikras prekes ar paslaugas, laikantis dovanų kupone nurodytų sąlygų. Taigi, pirmiausia reikia susipažinti su dovanų kupono sąlygose ar interneto svetainėje pateikta informacija apie kupono galiojimą ir realizavimą, ❗ ypač atkreipiant dėmesį į nurodomą dovanų kupono galiojimo terminą. 🕐✅ Svarbu turėti omenyje tai, kad dovanų kupone paprastai yra numatytas terminas, per kurį reikia pasinaudoti paslaugomis. Praleidus šį terminą, jeigu jis aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas (t. y. ne dėl pardavėjo kaltės), kupone nurodytas verslininkas nebeprivalo vykdyti vartotojo reikalavimo. Taigi, pasibaigus dovanų kupono galiojimo terminui, dovanų kupono galiojimo laikas nepratęsiamas ir pinigai už nepanaudotą kuponą negrąžinami, ❌💲, nebent pardavėjas geranoriškai arba už papildomą mokestį sutiktų tai padaryti. Tai priklauso nuo konkretaus pardavėjo. ‼ Taigi gavus dovanų kuponą, būtinai atkreipkite dėmesį į jo galiojimo laiką, nes jį praleidus pardavėjas atleidžiamas nuo pareigos suteikti jame numatytas paslaugas bei neturi grąžinti už jį sumokėtų pinigų.🤷‍♂️📌SVARBU pažymėti, kad Jeigu pardavėjas netinkamai informuoja apie dovanų kupono realizavimo sąlygas, pavyzdžiui, paslaugos neatitinka kupone nurodyto aprašymo, nurodytas kupono galiojimo terminas neatitinka realiai suteikiamų sąlygų pasinaudoti paslaugomis ir pan., Jūs turite teisę reikalauti atlyginti patirtus nuostolius.✔ Tokiu atveju pirmiausia reikėtų raštu kreiptis į pardavėją, kuris nurodytas dovanų kupone, bei nurodyti savo reikalavimą. Jei pardavėjas nepateikia atsakymo per 14 dienų, arba atsisako tenkinti Jūsų reikalavimą, Jūs turite teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba į teismą.#dovanukuponas #dovana #kuponas #galiojimoterminas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 4 mėnesius

Teise Visiems
🛒 Artėjant išpardavimų, taip vadinamajam "Black friday", savaitgaliui, po kurio seka „Cyber Monday“, t.y. kibernetinis (mėlynasis) pirmadienis, daugelis planuoja didesnius ar mažesnius pirkinius su akcijomis, nuolaidomis. 💲⌛Didžioji dauguma šiuos pirkimus atliks internetu. 👖👜👠🛍💻Teikiame šias rekomendacijas bei patarimus, kaip apsipirkti atsakingai 🕵️‍♂️🧾:📌 Patikrinkite akcijų sąlygas, išimtis bei laikotarpį (gali būti papildomų sąlygų, pavyzdžiui, kad nuolaida taikoma, apsiperkant virš kažkokios tai sumos, akcija netaikoma tam tikrai prekių kategorijai, pvz. elektronikai, nuolaida taikoma tik 24 valandas ir pan.). Ši informacija turi būti patalpinta tinklapio, el. parduotuvės matomoje vietoje, turi būti aiški, suprantama bei gerai matoma vartotojui.📌Esant galimybei, palyginkite, kokia tos prekės kaina buvo pas tą patį pardavėją iki taip vadinamos "akcijos". Palyginkite kitų pardavėjų analogiškos prekės kainas. Tokiu būdu įsitikinsite, ar nuolaida yra tikra, ar ji taikoma pirma padidinus, "išpūtus" prekės pradinę kainą 🔝. 📌Patikrinkite, kokia suma realiai yra nuskaityta nuo jūsų mokėjimo kortelės💶 . Jeigu nuolaida nepritaikyta, apie tai kuo greičiau RAŠTU praneškite pardavėjui, pareikalaudami pritaikyti žadėtą nuolaidą arba atsisakykite sutarties.❌🧾❗Jeigu pasiūlymo sąlygos klaidina, yra nesąžiningos, apie tai informuokite✍ Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT).📌 Saugokite pirkimo kvitą, čekį 🗝 Tai ypač aktualu, jeigu pirkta buvo iš fizinės parduotuvės, nes perkant internetu pirkimo dokumentai bei užsakymo faktas patvirtinamas el. paštu ar kitomis el. priemonėmis. ✔🧾 Prisiminkite, kad pirkimo kvitas yra pagrindinis dokumentas, kuriuo įrodinėsite tiek pirkimo faktą, norėdami grąžinti prekę tiek pirkimo sąlygas, įrodinėdami prekės nekokybiškumą, sutarties nesąžiningumą, bei reikalausite teisių ginimo (prekės pakeitimo, kainos sumažinimo, pinigų grąžinimo).📌 Turėkite omenyje, kad ne visos prekės yra grąžinamos, tarp negrąžinamų prekių yra šios populiariausios prekės:✅ kokybiška elektronika, kompiuteriai, telefonai 💻📳✅ kosmetikos priemonės💄 ;✅ apatinis trikotažas 👙,✅ žaislai, ✅ knygos 📚; ✅ eglutės, girliandos;✅ kvepalai ;✅ papuošalai iš tauriųjų metalų 💍.💯 Visas sąrašas negrąžinamų prekių yra numatytas Lietuvos Respublikos Mažmeninės prekybos taisyklėse. 💻✔ Perkant internetu, prekių grąžinimo išimtys numatytos Civilinio kodekso 6.228 (10) str. Pavyzdžiui, negrąžinamos yra pagal specialius vartotojo nurodymus pagamintos prekės, greitai gendančios prekės, netinkamos grąžinti dėl sveikatos apsaugos ir higienos priežasčių, jei buvo išpakuotos, alkoholiniai gėrimai ir kt.📌 Jeigu nenumatytas konkretus prekės pristatymo laikas, ji privalo būti pristatyta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo užsakymo apmokėjimo 🚚. Prekės pristatymo terminas gali būti pratęstas, bet tuo atveju, jeigu jis turėjo esminės reikšmės vartotojui, pastarasis gali atsisakyti sutarties ❌.📌 Kurjeriui pristačius prekę, būtinai ją apžiūrėkite ir pastebėjus trūkumus, tą pažymėkite pristatymo dokumentuose ir nedelsiant informuokite apie tai pardavėją RAŠTU✍. Pardavėjui neatsakius per keturiolika dienų, turite teisę kreiptis į VVTAT arba teismą dėl nuostolių atlyginimo.📌 Nuotolinę sutartį sudaręs vartotojas per keturiolika dienų nuo dienos, kada gavo prekę, turi teisę atsisakyti sutarties, t.y. grąžinti prekę ir atgauti sumokėtus pinigus. Pažymėtina, kad pardavėjas gali numatyti ilgesnį terminą, per kurį vartotojas gali grąžinti prekę ir atgauti sumokėtus pinigus (pavyzdžiui, trisdešimt dienų).#blackfriday #cybermonday #ispardavimas #nuolaidos #internetineprekyba #vartotojas #vartojimosutartis #prekiugrazinimas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 4 mėnesius

Teise Visiems
😷 Nors per pastaruosius mėnesius galima sakyti "susigyvenome" su COVID-19 infekcija, o naujų susirgimų nustatymas jau nebekelia tokios didelės panikos ir nuostabos, kaip buvo pandemijos pradžioje, greitai nebeliks darbovietės, kurios nebūtų palietęs virusas. 📌 Visgi dažnam darbdaviui, ypač neturinčiam teisės specialistų arba specialistų, atsakingų už COVID-19 valdymą, iki šiol kyla klausimų, ką daryti, įmonės/įstaigos darbuotojui nustačius COVID-19 infekciją bei kokių priemonių imtis siekiant vykdyti teisės aktų reikalavimus, jų nepažeidžiant. Darbdavio veiksmai sužinojus apie darbuotojui nustatytą COVID-19 ligą:✅ nedelsiant sustabdyti vykdomus darbus įmonėje ar padalinyje, kuriame dirbo susirgęs darbuotojas;✅ užtikrinti sąlygas visų galimai kontaktavusių su sergančiuoju asmeniu darbuotojų saviizoliacijai:✅ sudaryti galimybę dirbti nuotoliniu būdu;✅ informuoti, kad nesant galimybės dirbti nuotoliniu būdu, privalo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu išduoti nedarbingumo pažymėjimą;✅ informuoti darbuotojus, kad jiems privalu paskambinti ir vykdyti koronoviruso karštosios linijos 1808 nurodymus.✅ atitinkamai pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraštį;✅ organizuoti darbo patalpų dezinfekciją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis „Dėl aplinkos valymo ir dezinfekcijos, esantnepalankiai COVID-19 situacijai“;✅ darbo patalpų dezinfekavimo metu darbuotojams, neturėjusiems kontakto su asmeniu, kuriam nustatyta COVID-19 liga, skelbti prastovą, vadovaujantis Darbo kodekso 47 ir 49straipsnių nuostatomis;✅ darbus atnaujinti, vadovaujantis darbo aplinkos valymą ir dezinfekciją atlikusios įmonės rekomendacijomis. Darbai atnaujinami praėjus privalomam minimaliam dezinfekcijainaudotų medžiagų veikimo ir pasišalinimo iš aplinkos laikui;✅ leisti, įgyvendinus organizacines, įdiegus kolektyvines bei aprūpinus asmeninėmis apsaugos priemonėmis į darbo vietas sugrįžti bei darbus atnaujinti tik darbuotojams, neturėjusiems kontakto su darbuotoju, kuriam nustatyta COVID-19 liga.‼Darbdaviui nevykdant šių reikalavimų, ne tik rizikuojama, kad virusas išplis darbovietėje, bet ir darbdaviui gali ir turi būti taikoma atsakomybė už nurodytų reikalavimų nesilaikymą. ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook

prieš 4 mėnesius

Teise Visiems
❓✍ Ar gali darbdavys versti darbuotoją imti atostogas ar rašyti prašymą atleisti iš darbo karantino metu?Pastaruoju metu sulaukiame nemažai prašymų pakonsultuoti, kaip elgtis darbuotojui, jeigu darbdavys verčia jį imti atostogas dėl nepakankamo darbo krūvio arba net išeiti iš darbo savo noru. ✔❓ Kokias teises turi darbuotojas šiais atvejais bei kokiais teisiniais instrumentais gali pasinaudoti, gindamas savo teises?📌Pirma, darbdavys negali versti darbuotojo be jo sutikimo pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis ar nemokamomis atostogomis – tokią priemonę galima naudoti tik darbuotojui sutikus. Darbdavys gali primygtinai siūlyti darbuotojui eiti kasmetinių apmokamų atostogų tik tokiu atveju, jeigu jis yra sukaupęs jų daugiau nei už metus.‼📌Antra, darbdavys taip pat negali versti darbuotojo išeiti iš darbo savo noru. Net ir parašęs tokį prašymą, darbuotojas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pareiškimo padavimo dienos gali atšaukti savo prašymą atleisti jį iš darbo. ❌Taigi, darbutojas gali grąsiai atsisakyti tiek eiti kasmetinių atostogų, tiek ir, juo labiau, rašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo. Darbdavys, versdamas darbuotoją atlikti minėtus veiksmus, pažeidžia darbuotojo teises, tad pastarasis gali kreiptis ✅ tiek į Valstybinę darbo insekciją, tiek ir į ✅ Darbo ginčų komisiją ar ✅teismą, jeigu atsisakymas atlikti minėtus veiksmus buvo panaudotas darbuotojo nenaudai (jis buvo atleistas darbdavio iniciatyva ir pan.)#atostogos #atleidimasisdarbo #pandemija #covid #koronavirusas ... Rodyti daugiauRodyti mažiau
Pažiūrėti Facebook