Civilinė teisė

Ieškinio senaties taikymo ypatumai

13 vasario, 2021

Asmuo, kuris mano, jog jo teisės ar interesai pažeisti, turi teisę kreiptis į teismą dėl jų ginimo, reikšdamas ieškinį civilinėje byloje. Civiliniame kodekse yra įtvirtintas ieškinio senaties institutas, numatantis, per kokį terminą ieškovas gali pareikšti reikalavimą teisme ir tikėtis jo patenkinimo. Nors įstatymas numato ieškinio senaties terminus, jie taikomi tik kitai šaliai paprašius civilinėje byloje, o praleisti dėl svarbios priežasties, gali būti teismo atnaujinti tik ieškovo motyvuotu prašymu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. numatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, o atskirų rūšių reikalavimams civilinis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus.

Ieškinio senatis negali būti taikoma teismo iniciatyva

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas, o pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Taigi, jeigu ginčo šalis (atsakovas) reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma teismo iniciatyva.  Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, t.y. atsakovas, bet ne trečiasis asmuo, institucija, teikianti išvadą ir kt. proceso dalyviai.  Jeigu prašymas taikyti ieškinio senatį nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva, o išnagrinėjęs bylą negali ieškinio atmesti, vadovaudamasis ieškinio senaties termino suėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 36 punktas).

www.pixabay.com

Potencialiam ieškovui sprendžiant dėl kreipimosi į teismą, pirma patartina įsivertinti, ar nėra praleistas ieškinio senaties terminas, kuriam esant praleistam bei kitai šaliai prašant jį taikyti, teismas gali atmesti ieškinį, formaliai vadovaudamasis ieškinio termino praleidimo faktu. Byloje paaiškėjus, kad ieškinio senaties terminas praleistas, jį praleidęs asmuo turi teisę prašyti teismo jį atnaujinti, tačiau tokiu atveju pastarajam reikia pateikti įrodymus, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties.

Ieškinio senaties termino atnaujinimas

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kiekvienas ieškinio senaties termino atnaujinimo atvejis yra individualus

www.pixabay.com

Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir panašiai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė teisės aiškinimą, kad teismui, sprendžiančiam dėl termino atnaujinimo, reikia nustatyti, kurį iš kelių viešųjų interesų reikėtų ginti prioritetiškai konkrečiu atveju – teisinių santykių stabilumą (ieškinio senaties termino paskirtis) ar būtinybę pašalinti teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, nors asmuo ir pavėluotai pareiškė tokį reikalavimą (ginčo santykio specifika), t. y. vertinti teisės kreiptis į teismą ribojimo terminu atitiktį teisėtam tikslui apginti pažeistą teisę. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009, 2020 m. gegužės 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  nutartis byloje Nr. e3K-3-142-916/2020).

Kada turi būti pareikštas reikalavimas taikyti ieškinio senatį

Kalbant apie šalies teise remtis ieškinio senaties termino pasibaigimu, svarbu pažymėti, kad reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip ir bet kuris kitas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Taigi, jau rašant atsiliepimą į ieškinį atsakovas turi nurodyti ieškinio atmetimo motyvą – ieškinio senaties termino praleidimą.

Reikalaivimas taikyti ieškinio senatį – iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos

www.pixabay.com

 Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada darytina įvertinus CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014; 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015; 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020, 26 punktas). Taigi, atsakovui teisminio nagrinėjimo metu nepareiškus prašymo atmesti ieškinį, vadovaujantis senaties termino praleidimu, baigus bylos nagrinėjimą, toks reikalavimas pareikštas nebegali būti nei baigiamųjų kalbų metu, nei apeliaciniame skunde.

Ieškinio senaties taikymas, esant keliems atsakovams

Kasacinis teismas išaiškino, kad ieškinio senatis taikoma tik dėl tų reikalavimų, kuriems ieškinio senatį taikyti yra prašoma ir kurie nukreipti prieš prašančios taikyti ieškinio senatį ginčo šalies interesus. Vienos iš byloje dalyvaujančių ginčo materialiojo teisinio santykio šalių pareikštas reikalavimas taikyti ieškinio senatį paprastai negalioja kitoms turinčioms teisę prašyti taikyti senatį ginčo šalims. Jeigu viena iš dalyvaujančių byloje ginčo materialinio teisinio santykio šalių ieškinio senatį taikyti prašo, o kita – ne, ieškinys, pareikštas šiai šaliai, paprastai negali būti atmetamas taikant ieškinio senatį.

Visos teisės saugomos. Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją būtina nurodyti informacijos šaltinį

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.