Civilinė teisė

Servituto pabaiga, dingus jo būtinumui

16 sausio, 2021

Nekelia abejonių faktas, kad žemės sklypui nustatytas kelio servitutas tarnaujančio žemės sklypo savininkui kelia nemažai nepatogumų, nes per nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą važiuoja transporto priemonės/vaikšto žmonės, žemės sklypo savininkas nėra laisvas valdyti bei disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu savo nuožiūra, pavyzdžiui, negali įrengti vartų norimoje vietoje ar pastatyti statinio ar priestato, sodinti augalų toje vietoje, kur nustatytas servitutas, nes tai trukdys asmenims, kurių naudai nustatytas kelio servitutas, pažeis jų teises. Ne paslaptis, kad parduoti žemės sklypą, kuriam nustatytas servitutas,  taip pat yra sunkiau, negu žemės sklypą, nesuvaržytą servitutu. Tokio žemės sklypo vertė gali būti mažesnė nei žemės sklypų, neapsunkintų servitutu. Deja, servitutas yra daiktinė teisė, susijusi būtent su daiktu, tad disponuojant daiktu, kuriam nustatytas servitutas (tarnaujantis daiktas), jį parduodant, nuomojant, perkant, servitutas seka paskui tą daiktą ir galioja naujiems daikto įgijėjams, kas ne visada yra teigiamas dalykas.

Ar yra galimybės žemės sklypo savininkui panaikinti per jo žemės sklypo einantį servitutą ir tokiu būdu palengvinti savo padėtį? Tokios galimybės tikrai yra. Viena iš jų – servituto panaikinimas, dingus jo būtinumui.

www.pixabay.com

Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nustatyto kelio servituto panaikinimas negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).

www.pixabay.com

Taigi, servituto būtinumo pabaiga gali būti, pavyzdžiui, siejama su aplinkybėmis, kad į viešpataujantį daiktą (daiktą, kurio naudai nustatytas servitutas) galima patekti per kitą vietą – naujai suprojektuotu keliu. Tačiau vadovaujantis teismų praktika, asmuo, siekiantis servituto pabaigos, negali servituto būtinumo pabaigos sieti su kitokių veiksmų atlikimo būtinumu, siekiant užtikrinti tinkamą viešpataujančio daikto naudojimą (pavyzdžiui, kad galima inicijuoti kelio projektavimo darbus arba kreiptis į kito sklypo savininką su prašymu nustatyti servitutą jo žemės sklypui). Tad, vadovaujantis teismų praktika, aplinkybės turi pasikeisti IŠ ESMĖS, ko rezultate servitutas tampa nebereikalingas, o tarnaujančiu daiktu galima tinkamai naudotis ir be servituto.

Only registered users can comment.

  1. Laba diena, kokiu mažiausiu atstumu galiu statyti 2 grupės nesudėtingą statinį
    šalia servitutinio kelio?

  2. Labas vakaras be ispėjimo buvo atlikti geodeziniai matavimai, mums nepateikus ispėjimo rašto. Esame trys zemės paveldėtojai, matininkai reikalauja dalyvauti tų kurei yra emigrcijoje.

    1. Laba diena,
      atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, turi dalyvauti jo visi savininkai. Tačiau jeigu kažkuris asmuo dalyvauti negali, jis gali įgalioti tai padaryti kitą asmenį (bendrasavininką). Tokiu atveju galima surašyti įgaliojimą, patvirtinti jį ambasadoje ir pateikti matininkui. Arba galima samdyti įgaliotą atstovą (advokatą arba advokato padėjėją), kuris pagal pavedimo arba teisinių paslaugų teikimo sutartį galės atstovauti asmens interesams, atliekant kadastrinius matavimus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *