Šiame straipsnyje bus analizuojama, kokiais atvejais bei pagrindais atsiranda darbuotojo materialinė atsakomybė, kai jo veiksmų, atliekant darbines funkcijas, rezultate tretieji asmenys patiria žalos, koks yra nuostolių atlyginimo mechanizmas bei kokio dydžio nuostolių atlyginimo iš darbuotojo gali reikalauti darbdavys regreso tvarka.
Darbuotojo materialinės atsakomybės pagrindai bei dydis
Darbuotojo, vykdančio darbo funkcijas, veiksmais trečiajam asmeniui padarytos žalos atlyginimo atvejams yra būdingas ypatumas, pasireiškiantis tuo aspektu, kad žalą trečiajam asmeniui privalo atlyginti ne pats darbuotojas, kurio neteisėtais veiksmais yra padaryta žala, o jo darbdavys, kurio nurodymą vykdė darbuotojas. Taigi, tuo atveju, kai, pavyzdžiui, dėl įmonės darbuotojo veiksmų įmonės klientai patyrė žalos (pavyzdžiui, kurjeris netinkamai transportavo siuntinį, ko rezultate jis buvo apgadintas), pareiga atlyginti trečiųjų asmenų patirtą žalą kyla būtent darbdaviui, bet ne konkrečiam tą žalą sukėlusiam darbuotojui, t.y. žalos atlyginimo santykių subjektai šiuo atveju yra darbdavys ir asmuo, faktiškai patyręs žalą. Tai reiškia, kad jeigu trečiajam asmeniui geruoju nėra atlyginta žala ir yra inicijuojama civilinė byla dėl žalos atlyginimo, atsakovu tokioje byloje bus būtent darbdavys, t.y. įmonė, kurioje dirba žalą padaręs asmuo.
Darbuotojo padarytą žalą atlygina darbdavys
Tačiau toks darbuotojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo ypatumas nereiškia, kad darbuotojas, pirmiau nurodytu būdu pasibaigus jo veiksmais padarytos žalos atlyginimo prievolei, neatsako už savo neteisėtais veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes, t.y. neturi atlyginti savo veiksmais padarytos žalos, kuri buvo atlyginta darbdavio. Darbdavys, atlyginęs darbuotojo veiksmais padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į darbuotoją – tokia darbdavio teisė yra pirmiausia reglamentuota Lietuvos Respublikos darbo kodekse bei išplaukia iš CK 6.280 straipsnio 1 dalies, kuri bendriausia prasme reguliuoja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę.
Atlyginęs žalą, darbdavys įgyja regreso teisę į darbuotoją, tačiau ne daugiau negu trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio
www.pixabay.com
Darbuotojo atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo, Darbo kodekso 153 str. numato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Tačiau yra keli atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, tokie atvejai numatyti DK 154 straipsnyje. Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais, būtent:
- žala padaryta tyčia,
- žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių,
- žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo,
- žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo,
- darbdaviui padaryta neturtinė žala,
- kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje. Taigi, aukščiau aptartais atvejais darbuotojas turi kompensuoti visą darbdavio sumokėta.
Materialinės atsakomybės ypatumai, asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės
Vienas iš aukščiau minėtų visiško žalos atlyginimo pagrindų yra atvejis, kai žala padaroma darbuotojo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad darbuotojo atžvilgiu priimamas teismo nuosprendis (dažniausiai apkaltinamasis), kuriuo darbuotojas nuteisiamas dėl nusikalstamos veikos padarymo.
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju asmeniui kyla pareiga atlyginti visą padarytą žalą
Tačiau kyla klausimas, kokio dydžio žalą turi atlyginti darbuotojas, jeigu jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teisma išaiškino, kad tokiu atveju darbuotojui kyla pareiga atlyginti visą žalą, nepaisant to, kad jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, nes konstatuojama, kad jis padarė nusikalstamą veiką o atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neeliminuoja nusikalstamos veikos padarymo fakto.
Nuostolių dydžio mažinimas
Kalbant apie žalos atlyginimo dydį, yra svarbu pažymėti, kad teismai, nagrinėdami bylas dėl žalos priteisimo iš darbuotojų, gali sumažinti priteistinų nuostolių dydį iš darbuotojų, kuriems kyla visiško nuostolių atlyginimo pareiga. Priteistina nuostolių suma gali būti sumažinta, atsižvelgiant į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į darbuotojo turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Nuostata, suteikianti teismui teisę mažinti darbdaviui priteistiną žalos atlyginimą, taikytina tiek darbuotojo ribotos materialinės atsakomybės atvejais (DK 153 straipsnis), tiek darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės atvejais (DK 154 straipsnis), išskyrus atvejį, kai žala yra padaroma tyčia. Vadinasi, teismas, nors ir egzistuoja pagrindas taikyti darbuotojui visišką materialinę atsakomybę, turi teisę sumažinti darbdaviui priteistiną žalos atlyginimą. Priteistinos žalos dydžio mažinimas yra aktualus, kai darbuotojas dirba srityje, susijusioje su didesnio pavojaus šaltinio valdymu.
Nors darbuotojui kylą pareiga atlyginti visą žalą, teismas gali sumažinti žalos dydį, įvertinęs reikšmingas aplinkybes (turtinė padėtis, kaltės forma, kitos žalos padarymo aplinkybės ir pan.)
Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad siekiant užtikrinti tinkamą abiejų darbo teisinių santykių šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti tam tikrą žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos, galinčios materializuotis per darbuotojo veiksmus, kuriuos jis atlieka, vykdydamas darbo sutartimi pavestas darbo funkcijas, dalį. Tokios rizikos prisiėmimas reiškia, kad darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti (atlyginti) tretiesiems asmenims darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį (be regreso teisės į darbuotoją). Darbdaviui tenkančios prisiimti (atlyginti) žalos dydis nustatytinas, atsižvelgiant į vykdomos veiklos pobūdį, pavojingumą ir atitinkamai potencialios žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos laipsnį, darbuotojui pavestų vykdyti darbo funkcijų pobūdį, darbuotojo veiksmų, kuriais tretiesiems asmenims padaryta žala, atitiktį pavestoms vykdyti darbo funkcijoms ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (2018 m. birželio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-225-690/2018).
Darbdavys, vykdantis didesnio pavojaus veiklą, turi prisiimti tretiesiems asmenims darbuotojo veiksmais padarytos žalos dalį
Šioje byloje teisėjų kolegija konstatavo, kad darbdavio vykdomos veiklos pobūdis (pavojingumas) (logistikos paslaugų teikimas, kai vairuotojai krovininėmis transporto priemonėmis veža krovinius), yra neatsiejamai susijęs su žalos atsiradimo tikimybe, todėl pripažintina, kad darbuotojui darbo sutartimi pavestų darbų funkcijų vykdymas neatsiejamai susijęs su didesnio pavojaus šaltinio naudojimu. Vadovaujantis minėtu, pažymėta, kad nustatant priteistino žalos atlyginimo dydį turi būti įvertintas darbdavio vykdomos veiklos pobūdis, pavojingumas ir žalos padarymo tretiesiems asmenims vykdant šią veiklą rizikos laipsnis. Kai darbdavio veikla yra susijusi su didesnio pavojaus šaltinio naudojimu, visos tretiesiems asmenims padarytos žalos priteisimas iš darbuotojo laikomas visos rizikos, kylančios iš ieškovės vykdomos veiklos, susijusios su didesniu pavoju aplinkiniams, perkėlimu darbuotojui, todėl nagrinėjant žalos, priteistinos iš darbuotojo, dydžio klausimą, būtina įvertinti darbdavio vykdomos veiklos pobūdį, pavojingumą, potencialios žalos padarymo tretiesiems asmenims rizikos laipsnį ir atitinkamai paskirstyti bylos šalims, kaip darbo teisinių santykių dalyviams, žalą, kuri atsirado materializavusis ieškovės veiklos rizikai.
Tad tais atvejais, kai darbdavys reikalauja iš darbuotojo atlyginti visą darbuotojo tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią valdant didesnio pavojaus šaltinį (automobilį, laivą, lėktuvą, motociklą ir pan.), darbuotojas visiškai pagrįstai gali atsisakyti tą padaryti, t.y. atsisakyti atlyginti visą nuostolių sumą, argumentuodamas tuo, kad darbdavys turi prisiimti nuostolių atsiradimo rizikos dalį, atsižvelgiant į darbdavio pasirinktos veiklos pavojingumą.
Visos teisės saugomos. Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją būtina nurodyti informacijos šaltinį.
