Vaikai – ne tik džiaugsmas, laimė, gyvenimo šviesa, bet ir didžiulė tėvų atsakomybė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tai yra ne tik įstatyme įtvirtintos tėvų pareigos, už kurių nevykdymą gresia atsakomybė, bet ir visuomenėje priimti, savaime suprantami tėvų įsipareigojimai savo vaikams.
Šių dienų realybė yra tokia, kad teisminiu keliu tenka spręsti ne tik išlaikymo, bet ir kitų tėvų savo vaikams turimų pareigų, tokių kaip, pareigos auklėti vaikus, juos prižiūrėti, rūpintis jais, dorai vystyti ir kt., nevykdymo klausimus. Tėvai gali ne tik nevykdyti aukščiau nurodytų pareigų, bet ir aktyviais veiksmais jas pažeisti, piktnaudžiauti tėvų valdžia, žiauriai elgtis su savo vaikais, daryti jiems žalingą įtaką amoraliu elgesiu, vesti amoralų gyvenimo būdą, kenkiantį vaikų visapusiškam vystymuisi ir pan. Tokiais atvejais reikia skubiai imtis priemonių, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, kuris pats savimi pasirūpinti negali, o įstatyminiais jo atstovai (šiuo atveju – tėvai), turintys pareigą visokeriopai ginti vaiko interesus ir suteikti jam geriausias gyvenimo sąlygas, užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje, saugioje aplinkoje, tokių sąlygų jam neužtikrina, ir būtent dėl tokio tėvų nerūpestingumo arba net tyčios, vaikui padaroma žala (fizinė, turtinė, moralinė).
seima_rupestis_tevai.jpg
Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos nuostatai ir Lietuvos Respublikos įstatymai apsaugo nepilnamečių vaikų interesus, kai vaiko tėvai piktnaudžiauja savo teisėmis arba kitaip savo veiksmais arba neveikimu daro vaikui žalą.
CK 3.180 straipsnyje numatyta procesinė galimybė teismui laikinai arba nuolat apriboti tėvų (vieno iš tėvų) teises savo nepilnamečiams vaikams, kai tėvai (tėvas ar motina arba abu) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Paaiškėjus aplinkybėms, kad tėvai (vienas iš tėvų) nurodytais būdais pažeidinėja nepilnamečio vaiko interesus, vienas iš tėvų, vaiko artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, prokuroras ar vaiko globėjas (rūpintojas) gali teismui pateikti ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Imtis priemonių apriboti tėvų valdžią yra būtina, kai, pavyzdžiui, vaiko tėvas, gyvenantis kartu su savo sutuoktine ir jų bendru nepilnamečiu vaiku, piktnaudžiauja alkoholiu, ko rezultate naudoja fizinį smurtą tiek prieš sutuoktinę, tiek prieš vaiką. Tokiu atveju yra pažeidžiami vaiko interesai į saugias gyvenimo sąlygas, į teisę tinkamai vystytis, yra kenkiama vaiko sveikatai. Šiuo atveju nevykdomos ne tik civilinės pareigos, bet ir daromas kriminalinio pobūdžio nusikaltimas, už kurį numatyta tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė.

Nustačius veiksmus, kuriais yra piktnaudžiajama tėvų valdžia ir pažeidžiami vaikų interesai, Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, atlikę aplinkybių įvertinimą, įspėja tėvus apie jiems gresiantį tėvų valdžios apribojimą (įspėjimas nėra būtinas), nepradėjus rūpintis vaiku ir nepakeitus savo gyvenimo būdo. Tėvams nepakeitus savo gyvenimo būdo ir vaiko interesams žalingo elgesio, atsiranda pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvų/vieno iš jų valdžios apribojimo. Tokiu atveju kitas vienas iš tėvų, artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, prokuroras turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant apriboti tėvų valdžią, siekiant apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus.

Tėvų valdžios apribojimo būdai

CK 3.180 str. 1 d. įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina jais. Civlinis kodeksas numato du tėvų valdžios apribojimo būdus – laikinąjį ir nuolatinį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, esminis dalykas – nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Įvertinus tėvų atliekamų veiksmų pobūdį, specifiką ir jų sukeltus padarinius, sprendžiama, kokį tėvų valdžios apribojimą – nuolatinį ar laikinąjį – taikyti.

Nuolatinis tėvų valdžios apribojimas

Nuolatinis tėvų valdžios apribojimas taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai/tėvas/motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Žemiau pateikiamas pavyzdys, kokie veiksmai pagal teismų praktiką yra pripažįstami sudarančiais pagrindą taikyti nuolatinį tėvų valdžios apribojimą.

mergaite_issigandusi_smurtas.jpgLietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą dėl nuolatinio motinos valdžios apribojimo, pažymėjo, kad motinai nepavyko užmegzti kontakto su dukterimi, ji taikė netinkamas auklėjimo priemones, retai su ja bendravo, nesinaudojo jai teikiamomis socialinėmis paslaugomis, kurios turėjo padėti jai geriau suprasti savo, kaip motinos, vaidmenį vaiko gyvenime, išsiaiškinti dukters poreikius ir galimybes juos tinkamai tenkinti, net esant ir ne visai palankioms objektyvioms sąlygoms (mergaitės sveikatos sutrikimai ir gyvenimas kitame nei motina mieste). Byloje nustatyta, kad mergaitė nei motinos namuose, nei bendraudama su motina nesijaučia saugi. Be to, pati mergaitė, būdama 14 metų amžiaus, išreiškė pakankamai kategorišką nuomonę, atsisakydama bendrauti su motina.
LAT šioje byloje aiškiai nurodė, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius.

Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius v. S. K., V. K., bylos Nr. 3K-3-92/2014).

Laikinasis tėvų valdžios apribojimas

Kitais atvejais, teismui nustačius, kad vaiko interesams yra daroma žala, tačiau ji nėra tokio pobūdžio, kuris sudarytų pagrindą taikyti nuolatinį tėvų valdžios apribojimą, taikomas laikinasis tėvų valdžios apribojimas.
Vienoje savo bylų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tėvų valdžia laikinai buvo apribota pagrįstai, nustačius tokias aplinkybes: šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl vaikų nepriežiūros ir tėvų girtavimo; atliktų buities tyrimų aktų duomenimis, patekti į tėvų namus neįmanoma, jie vengia bendrauti ir bendradarbiauti, atsisako bet kokios siūlomos pagalbos, nepriima siunčiamos korespondencijos, neatvyksta kviečiami į Vaiko teisių apsaugos skyrių, nepilnamečiai vaikai nelanko mokyklos, tėvai jų ugdymu nesirūpina, nesitvarko namų, atsisako pasinaudoti psichologų ir narkologų pagalba. Šios aplinkybės buvo pripažintos atitinkančiomis keturis iš penkių CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimo pagrindus: tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais.

Procesiniai aspektai

Kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo turi teisę vienas iš vaiko tėvų, vaiko artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba, prokuroras, vaiko globėjas (rūpintojas).

Kreipiantis į teismą su ieškiniu, reikia argumentuoti bei motyvuoti teikiamą reikalavimą, jį pagrįsti įrodymais, patvirtinančiais ieškinyje nurodomas aplinkybes. Tai gali būti įvairūs duomenys, padėsiantys teismui tinkamai ištirti nagrinėjamas aplinkybe, t.y. šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, daiktiniai, įrodymai, rašytiniai įrodymai, susirašinėjimas telekomunikacijų priemonėmis, oficialūs institucijų raštai. Pavyzdžiui, jeigu prieš vaiką naudojamas fizinis smurtas, tai galėtų įrodyti medicininiai dokumentai apie sužalojimus, pažymos iš policijos, liudytojų parodymai, Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvados ir bet kurie kiti duomenys, turintys ryšį su nurodomomis aplinkybėmis. Jeigu, pavyzdžiui, vaiko motina nesirūpina vaiku, girtauja, tai galėtų patvirtinti liudytojai, socialiniai darbuotojai, rašytiniai dokumentai, tokie kaip raštai iš mokyklos apie jos nelankymą, gydytojų išvados, Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados, paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo mintis ir jas išreikšti, parodymai. Nagrinėjant bylas dėl tėvų valdžios apribojimo, yra išklausoma vaiko nuomonė, jeigu jis sugeba formuluoti mintis, t.y. nėra per mažas, ir į ją atsižvelgiama, jei tai nekenkia vaiko interesams. Europos Žmogaus Teisingumo Teismas pažymėjo, kad kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnės reikšmės teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų.
vaikas_bijo_smurtas.jpgSpręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, teismas vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris numatytas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą savo bylose pažymėjo, kad paisant prioritetinės vaiko tesių apsaugos principo, spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius, nes šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (byla Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį, ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus.

Apribojus tėvų valdžią, vaikui turi būti nustatoma globa arba rūpyba.

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato ir vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Gyvenamoji vieta gali būti nustatyta kartu su kitu vienu iš tėvų, kuris savo valdžia nepiktnaudžiauja, arba, pavyzdžiui, su giminaičiais (seneliais, su pilnamečiais broliais/seserimis) ar kitais asmenimis, kurie tam neprieštarauja. Šis nustatymas yra laikinas, kadangi tokiam vaikui turi būti ateityje nustatyta globa/rūpyba, t.y. jam paskiriamas globėjas/rūpintojas arba jis gali būti apgyvendintas šeimynoje arba globos/rūpybos įstaigoje, priklausomai nuo nustatytos globos, rūpybos rūšies.
Svarbu pažymėti, kad sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo priimamas įvertinus visas aplinkybes ir įvykius, buvusius iki teismo sprendimo priėmimo. Tačiau, jei po teismo sprendimo įsiteisėjimo, tėvai ar vienas iš tėvų pakeičia savo elgesį, imasi rūpintis vaiku, gailėdamiesi dėl teismo priimto sprendimo, jie/vienas iš jų gali kreiptis į teismą, prašydami panaikinti pritaikytą tėvų valdžios apribojimą. Teismui įvertinus pasikeitusį elgesį, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, išklausius liudytojus, paties vaiko, galinčio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę, ir nustačius, kad aplinkybės, sudariusios valdžios apribojimo pagrindą, išnyko, gali būti priimtas sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

Teisinės tėvų valdžios apribojimo pasekmės

smurtas_pries_vaikus.jpgTeismui apribojus tėvų valdžią, tėvams/vienam iš tėvų atsiranda atitinkamos teisinės pasekmės. Laikinai ar neterminuotai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Taigi, yra sustabdomos tėvų teisės, bet ne pareigos. Pavyzdžiui, sustabdoma tėvų neturtinė teisė reikalauti grąžinti jiems nepilnamečius vaikus iš kiekvieno asmens, laikančio juos pas save ne pagal įstatymą ar teismo sprendimą, arba tėvų turtinė teisė valdyti vaiko turtą uzufrukto teise. Turtinės ir neturtinės tėvų pareigos savo vaikams išlieka. Tai yra, pavyzdžiui, pareiga išlaikyti savo vaikus arba neturtinė pareiga dorai auklėti savo vaikus (kiek tai nepažeidžia vaiko interesų). Beje, svarbu pažymėti, kad nors tėvai išsaugo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, jie netenka teisės reikalauti išlaikymo iš pilnamečių vaikų, jei tėvų valdžia buvo apribota.

Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, atsiranda teisiškai reikšminga pasekmė - be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas. Ši teisinė pasekmė yra labai reikšminga, nes vaiką įvaikinus, tarp jo ir jo biologinių tėvų yra nutraukiami bet kokie teisiniai ryšiai.

Pabaigai pažymėsiu, kad tėvų pareigų pažeidimas, jų nevykdymas, netinkamas vykdymas arba piktnaudžiavimas savo valdžia iš esmės pažeidžia vaiko interesus, gali padaryti negrįžtamą žalingą poveikį, nepataisomą žalą vaiko asmenybei, sveikatai. Todėl visuomenė turi išlikti budri, o aplinkiniai, žinantys arba pastebėję nurodytus tėvų daromus pažeidimus, turėtų įgyvendinti savo pilietinę pareigą kreiptis į atitinkamas valstybines institucijas, tokias kaip policija, prokuratūra, Vaiko teisių apsaugos tarnyba, kurioms įstatymas numato atitinkamus įgaliojimus bei teisę kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo.

Visos teisės saugomos. Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašau nurodyti informacijos šaltinį.

Dalintis: