Vaiko išlaikymas – II dalis. Išlaikymo dydis

Tęsiant vaiko išlaikymo temą, atskirai pasisakytina dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, akivaizdu, kad vaiko išlaikymo dydis iš esmės priklauso nuo dviejų pagrindinių dalykų, į kuriuos teismas atsižvelgia, priteisdamas išlaikymą,- vaiko poreikių bei vaiko tėvų turtinės padėties. Šiuos kriterijus aptarkime atskirai.

Vaiko poreikiai

vaikas-zaislai-parduotuve-poreikiai.jpg
www.pixabay.com

Vaiko poreikiai – visa tai, kas vaikui reikalinga, gyvenant pilnavertį gyvenimą ir vystantis, atsižvelgiant į jo individualias savybes. Taigi, visi supranta kad vaiko poreikiai yra tokie, kaip, pavyzdžiui, poreikis pavalgyti, apsirengti, gydytis, pailsėti, mokytis, lavinti savo gebėjimus, bendrauti su draugais ir pan. Kadangi poreikių iš tiesų yra daug ir jie yra skirtingi, jie skirstomi į dvi grupes,- į bendruosius poreikius, kurie yra būdingi absoliučiais visiems vaikams, ir individualiuosius, t.y. specifinius poreikius, kurie būdingi tik tam tikram konkrečiam vaikui, atsižvelgiant į jo asmenines savybes.
Bendrieji poreikiai yra fundamentalūs, reikalingi visiems ir kiekvienam. Tai yra poreikiai valgyti, gydytis, pailsėti, apsirengti, mokytis, bendrauti su draugais, t.y. būtent tai, kas yra reikalinga vaikui kasdieniniame gyvenime.
Individualieji poreikiai – tai specifiniai poreikiai, būdingi atskiram vaikui, atsižvelgiant į jo asmenines savybes, gebėjimus, sveikatos būklę ir pan. Pavyzdžiui, jeigu vaikas alergiškas, jam gali reikėti specialių vaistų arba net specialių gyvenimo sąlygų; jeigu vaikas yra neįgalus, savaime suprantama, kad jam nuolat reikės vaistų, galimai specialios technikos, priežiūros; jeigu vaikas gabus sportui, pavyzdžiui, jam puikiai sekasi žaisti krepšinį, jis bus leidžiamas į specialų krepšinio būrelį, jam bus reikalinga speciali apranga, avalynė; jeigu vaikas gabus muzikai, jis lankys muzikos mokyklą, jam gali tekti pirkti muzikinį instrumentą ir t.t. Vaiko individualios savybės, gebėjimai arba sveikatos problemos sąlygoja papildomų išlaidų atsiradimą.
Išlaikymo dydis turi būti pakankamas, kad būtų patenkinti tiek bendrieji, tiek specialieji vaiko poreikiai.

Tėvų turtinė padėtis

Kaip minėta, vaiko išlaikymo dydis priklauso ne tik nuo vaiko poreikių dydžio ir specifikos, bet ir nuo vaiko tėvų turtinės padėties. Jeigu tėvų turtinė padėtis yra pakankamai gera, t.y. jie abudu dirba, gauna gerą algą, teismo priteisto išlaikymo dydis užtikrins vaiko poreikių, tiek bendrųjų, tiek individualiųjų, patenkinimą. Tačiau jeigu vienas iš tėvų, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, gauna mažą algą, teismui nors ir priteisus iš jo prašomą išlaikymo sumą, gali kilti sunkumų vykdant teismo sprendimą. Todėl, priteisiant išlaikymą, būtina įvertinti tėvų turtinę padėtį ir nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų realus, o teismo sprendimas – vykdytinas.
Pavyzdžiui, vaiko poreikiams kas mėnesį išleidžiama 500 eurų dydžio suma. Ši suma apima išlaidas maistui, rūbams, būreliams, kelionių į mokyklą iš mokyklos, žaislams, dienpinigiams, sporto aprangai, pasilinksminimams, vasaros stovyklai, dovanoms ir pan. Ši išlaidų suma paskirstytina tarp abiejų tėvų ir gaunasi, kad teoriškai kiekvienas iš tėvų skiria vaiko išlaikymui kas mėnesį 250 eurų. Vaiko tėvas, iš kurio yra reikalaujama išlaikymo, gauna, pavyzdžiui, 1000 eurų, todėl priteisus iš jo 250 eurų dydžio sumos vaiko išlaikymui, jis realiai galės tokią sumą mokėti, o vaiko interesai bus pilnai užtikrinti.
Tačiau jeigu vaiko tėvo alga yra maža, pavyzdžiui, 450 eurų, priteisti iš jo 250 eurų alimentų būtų neprotinga, nes akivaizdu, kad tokios sumos jis objektyviai negalės mokėti. Tokiu atveju reikia nustatyti pusiausvyrą tarp vaiko poreikių ir tėvų gaunamų pajamų, įvertinti, kokią pinigų sumą galės mokėti tėvas (motina), kuo mažiau apribojant vaiko poreikius.
Kalbant apie materialinę tėvų padėtį, omenyje turima ne tik gaunama alga, bet ir kiti asmens pajamų šaltiniai, asmens turimas turtas. Pavyzdžiui, vaiko tėvas, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, gauna mažą algą, tačiau jis turi akcijų, už kurias kasmet gauna dividendus. Turi būti visapusiškai vertinama jo turtinė padėtis, atsižvelgiant į gaunamus dividendus. Turi būti vertinama ir turimo nekilnojamojo turto vertė.

pinigine-pinigai-islaikymas.jpg
www.pixabay.com

Aplinkybė, jog asmuo, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, yra nemokus, nedirbantis, neturintis pajamų, jeigu tokią padėtį jis susikūrė savo kaltais ar nerūpestingais veiksmais (pavyzdžiui, piktnaudžiavo alkoholiu ir dėl to buvo atleistas iš darbo, arba savo turtą pralošė žaisdamas azartinius žaidimus ir pan.), turi būti įvertinta asmens nenaudai, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio nustatymo. Tokia situacija nėra pateisinama, todėl teismas turėtų priteisti išlaikymą iš tokio asmens, kuris, savo ruožtu, turėtų įdėti pastangas tam, kad alimentai būtų mokami, t.y. susirasti darbą, nustoti vartoti alkoholinius gėrimus, žaisti azartinius žaidimus, pakeisti gyvenimo būdą, atsisakant žalingų įpročių, įstoti į darbo biržą ir panašiai.
Kaip turi būti elgiamasi situacijoje, kada oficialiai asmuo niekur nedirba, tačiau faktiškai jis gauna pajamų „juodais“ arba „vokelyje“? Tokiu atveju, ginčui esant teisme, ieškovas gali įrodinėti atsakovo neoficialių pajamų buvimą bet kokiais teisėtais būdais, pateikti bet kokius įrodymus. Teismas tokio pobūdžio bylose turėtų būti aktyvus – savo aktyviais veiksmais rinkti įrodymus, įpareigoti atsakovą pateikti tam tikrus įrodymus, siekiant nustatyti realią situaciją. Nustačius faktines atsakovo pajamas, nustatyti išlaikymo dydį, o surinktą informaciją, jeigu yra pagrindas, perduoti atitinkamoms institucijoms (darbo inspekcijai, policijai ir pan.).

Išlaikymo dydis

Kalbant apie konkretų išlaikymo dydį, pažymėtina, kad teismų praktikoje numatyta, jog orientacinis vaiko išlaikymo dydis yra lygus minimaliai mėnesinei algai. Taigi, orientacinis vaiko išlaikymo dydis yra lygus 400 eurų, tad kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis yra lygi 200 eurų. Galima sakyti, kad tokią sumą teismas priteistų daugumoje atvejų, tačiau tais atvejais, kai, kaip minėta, vaiko poreikiai yra pakankamai dideli, o tėvų materialinė padėtis leidžia jiems mokėti didesnias sumas, teismas gali priteisti ir didesnį išlaikymo dydį, jei tėvai dėl to sutaria.
Akcentuotina tai, kad 200 eurų išlaikymo dydis yra orientacinis, tam tikras rodiklis nuo kurio galima „atsispirti“, priklausomai nuo realių vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties. Akivaizdu, kad jeigu vaikas turi didelius specialiuosius poreikius, pavyzdžiui, yra neįgalus arba serga ir jam nuolat reikia vaistų, reabilitacijos, medicininių paslaugų, slaugos ir pan., išlaikymo dydis gali gerokai viršyti nurodytą orientacinį dydį.

du-vaikai-islaikymo-dydis.jpg
www.pixabay.com

Iki šiol kalba ėjo apie išlaikymo priteisimą vienam vaikui, tačiau reikėtų panagrinėti, kaip ir koks yra priteisiamas išlaikymas, kai šeimoje yra du ar daugiau nepilnamečių vaikų. Tokiu atveju kiekvienam priteisus po 200 eurų dydžio išlaikymą, tokio teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, jeigu tėvų materialinė padėtis neleistų vykdyti tokio teismo sprendimo pilna apimtimi.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.198 str. 1 d. numatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Taigi, tokiu atveju, jeigu tėvų materialinė padėtis nėra labai gera, jų gaunamos pajamos nėra didelės, priteistinas išlaikymas, kuris užtikrintų bent jau minimalių vaikų poreikių tenkinimą.
Tai reiškia, kad būtų tenkinami tokie vaiko poreikiai, kurių tenkinimas yra gyvybiškai svarbus, neišvengiamas, siekiant užtikrinti normalų vaiko egzistavimą ir vystymąsi.

Procesiniai aspektai

Kalbant apie procesinę išlaikymo priteisimo pusę, reikėtų pažymėti, kad teisme yra būtina pagrįsti ir įrodyti kiekvieną iš kriterijų – tiek vaiko poreikių dydį, tiek ir tėvų materialinę padėtį. Tėvų materialinę padėtį galėtų pagrįsti tokie dokumentai, kaip darbdavio buhalterijos pažymos apie gaunamą algą, SODRos pažymos, VMI pažymos, išrašai iš Nekilnojamojo turto registro apie turimą turtą, išrašai iš Juridinių asmenų registro apie turimas akcijas įmonėse, išrašai iš VĮ „Regitra“ ir pan. Tuo atveju, jeigu pajamos yra slepiamos arba mokama „juodais“, įrodymų šaltiniais galėtų būti liudytojų parodymai, susirašinėjimai, garso įrašai ir pan., kurie įrodytų, kad yra gaunamos pajamos ir jų dydį.
Vaiko poreikių dydis taip pat turi būti įrodytas. Nėra būtina grįsti minimalių vaiko poreikių, tokių kaip maistas, rūbai, komunalinės paslaugos, vaistai. Išlaidos šiems poreikiams tenkinti yra akivaizdžios ir savaime suprantamos, tad nereikia pateikti kiekvieno čekio, pagrindžiančio vaikui perkamo maisto, rūbų, kanceliarinių prekių ir pan. Tačiau individualieji poreikiai, jeigu prašoma tenkinti ir juos, turėtų būti įrodomi, o jų dydis – pagrindžiamas. Todėl, jeigu yra specifinių išlaidų (vaiko sveikatai/jis lanko tam tikrus būrelius/tam tikrus užsiėmimus ir pan.), šios išlaidos turi būti grindžiamos medicininiais, mokėjimo, kitais rašytiniais dokumentais.

pinigine-islaidos-maistui-islaikymas.jpg
www.pixabay.com

Gyvenimas nestovi vietoje, keičiasi, įvyksta pokyčiai, kurie gali įtakoti galimybę mokėti alimentus. Gali su laiku pasikeisti tiek tėvų turtinė padėtis, tiek ir vaiko poreikių dydis ar struktūra.
Pavyzdžiui, tėvas, kuris moka alimentus, netenka darbo arba pereina į mažiau apmokamą darbą ir neišgali mokėti visos priteistos alimentų sumos. Arba pasikeičia vaiko poreikių apimtis – vaikas suserga, o gydymui reikalingi vaistai, medicininės procedūros ir kt. išlaidos. Tokiu atveju vaiko tėvas, motyvuodamas darbo užmokesčio dydžio pasikeitimu, gali kreiptis į teismą su prašymu sumažinti mokamo išlaikymo dydį. Arba vaiko motina gali kreiptis į teismą su prašymu padidinti priteisto išlaikymo sumą, atsižvelgiant į padidėjusias išlaidas medicininei pagalbai.
Aukščiau nurodytais atvejais rengiamas teismo posėdis, teismas vertina išlaikymo dydžio pasikeitimą ir sprendžia, ar tenkinti prašymą dėl išlaikymo dydžio pasikeitimo, atsižvelgdamas į aukščiau jau aptartus kriterijus – vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį.

Visos teisės saugomos. Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašau nurodyti informacijos šaltinį.

Panašūs įrašai

33 Komentarai
  1. Simas

    Perskaitęs straipsnį turiu keletą klausimų (imkim situaciją kai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina ir tėvas moka alimentus):
    1. Ar motina privalo kažkaip atsiskaityti/pateisinti išlaidas? T.y. ar gali tėvas reikalauti kažkokio pagrindimo/ataskaitos, kad tie mokami alimentai tikrai išleidžiami vaiko reikmėms, o ne motinos asmeniniams poreikiams tenkinti?
    2. Ar ką nors keičia situacija, jei pvz., motina yra linkusi piktnaundžiauti alkoholiu? t.y. ar tokiu atveju yra pagrindo reikalauti išlaidų pagrindimo?
    3. Ar galima alimentus sumokėti tiesiogiai padengiant vaiko išlaidas (pvz., sumokama už vaiko būrelius, darželį, mokyklą, drabužius ir pan. ir ta suma įskaitoma kaip alimentai), kad pinigai neitų per motiną?
    4. klausimas iš kitos srities – pagal įstatymus alimentai priskiriami atsižvelgiant į tėvų turtinę padėti. Ar tai reiškia, kad viršutinės ribos alimentams nėra? T.y. jei tėvas uždirba labai daug (sakykim, 4000 EUR/mėn), ar gali būti alimentai nustatyti 1000 EUR? Kaip tada su motinos išlaidų pagrindimu (1 klausimas)? Ar tai ką nors tokiu atveju keičia 2 klausime?
    5. Jeigu vyras uždirba „labai daug”, o motina – minimumą, priteisus didelius alimentus gautųsi kad vaiko išlaikymo finansinė našta tenka tik vienam iš tėvų, kas aiškiai prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams. Kaip teismai sprendžia tokias bylas? Aišku, tokiu atveju logiškiausia būtų jei teismas pačioje pradžioje nustatytų vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, tačiau mes gi žinome kad Lietuvos teismų praktikoje ginčuose dėl vaikų priežiūros 99% atvejų vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina, o tik po to žiūrimi kiti kriterijai. Čia žinoma turėtų lygių galimybių kontrolieriai žiūrėti ir kelti klausimą, bet manau mūsų visuomenė tam nepribrendo, tad mano užduotas klausimas dėl proporcingumo išlaikant vaiką aktualus.

    1. Rita

      Laba diena, dėkojame už komentarą.
      1. Lietuvos Respublikos CK 3.186 str. 1 d. ir 3.203 str. 1 d. nuostatos įtvirtina asmens, pas kurį gyvena vaikas (tėvų, globėjų ar rūpintojų), pareigą vaiko turtą ar jam išlaikyti skiriamas lėšas naudoti išimtinai vaiko interesams ir jo poreikiams. Už netinkamą disponavimą išlaikymu minėtiems asmenims yra nustatyta ir civilinė atsakomybė – pareiga atlyginti nuostolius (CK 3.203 str. 2 d.). Tai reiškia, kad vaikų turtas ir lėšos turi būti panaudojamos pačių vaikų turtiniams ir dvasiniams poreikiams užtikrinti, pirmiausia tenkinant būtiniausius – vaiko maitinimą, rengimą, mokymąsi, ugdymą, sveikatos palaikymą, jam tenkančių komunalinių paslaugų išlaidų dalies apmokėjimą, po to – laisvalaikio ir poilsio organizavimą, kitus vaiko interesus, vaikui duodamus kišenpinigius, jeigu vaikas dėl savo amžiaus gali savarankiškai disponuoti nedidelėmis pinigų sumomis. Tuo atveju, jeigu išlaikymui skiriamos lėšos nesunaudojamos kasdienių poreikių tenkinimui, jos gali ir turi būti taupomos būsimiems vaiko poreikiams, sukuriant tam tikrą materialinį pagrindą savarankiško gyvenimo pradžiai ar ateityje atsirasiantiems naujiems jo poreikiams (susimokėti už mokslą ir pragyvenimą, jeigu mokymosi procesas vyksta ne vaiko gyvenamojoje vietoje ir pan.).
      Taigi, įstatymas nenumato pareigos pateikti lėšų naudojimo ataskaitų. Tačiau kadangi įstatymas numato pareigą išlaikymui skirtas lėšas naudoti išimtinai vaiko interesų patenkinimui, esant pagrįstiems įtarimams, kad mokamos lėšos naudojamos ne tik vaiko interesams, galima kreiptis į teismą, prašant įpareigoti teikti lėšų panaudojimo ataskaitas.
      2. Piktnaudžiavimas alkoholiu gali būti ta aplinkybė, kuri pagrindžia išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą ne pagal paskirtį, tačiau tokiu atveju reikia pateikti piktnaudžiavimą alkoholiu ir dėl to patiriamas išlaidas pagrindžiančius įrodomus.
      3. Teoriškai galima, bet praktiškai ne visada įmanoma. PVZ išlaidos maistui patiriamos kasdien, perkant maistą ne tik vaikui, bet bendrai ir kitiems šeimos nariams, todėl atskirti, kur maisto ar komunalinės išlaidos vaikui, o kur kitiems šeimos nariams, būtų sudėtinga. Taip pat nelabai įsivaizduojama, kaip praktiškai vyktų apmokėjimas tokiu atveju iš vyro lėšų. Tačiau tam tikrų išlaidų tiesioginis padengimas tėvo lėšomis yra įmanomas, pvz. mokestis už būrelis, darželį, užsiėmimus, sezoninių rūbų pirkimas, t.y. nekasdieniniai pirkiniai ir išlaidos.
      4. Alimentų dydis nustatomas, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, tačiau tai neturi būti aiškinama kaip aiškus disbalansas tarp tėvų teikiamo išlaikymo dydžio. Iš tėvo gali būti priteista daugiau, tačiau tai neturi sukelti aiškaus disbalanso vertinant su motinos išlaikymui skiriamomis lėšomis. Tokiu atveju vėl gi pareigos teikti ataskaitų nėra, tačiau jeigu priteistas išlaikymo dydis viršija vaiko kasdieninius poreikius, likutis turi būti kaupiamas vaiko sąskaitoje. Motinai savanoriškai neteikiant paaiškinimo dėl perteklinių lėšų panaudojimo, tą ją gali įpareigoti padaryti teismas pagal tėvo ieškinį.
      5. Žr 4 p. Kaip sakyta teismas siekia vengti akivaizdžios disproporcijos tarp tėvų teikiamo išlaikymo dydžio. Vaiko gyvenamoji vieta realiai gali būti nustatyta ir su tėvu, jeigu jis to prašo, tiesiog iš teismų praktikos matyti, kad tėvai nedažnai prašo vaiko gyvenamąją vaiko vietą nustatyti su jais. Tačiau jeigu tėvas to prašo ir jo gyvenimo sąlygos tą leidžia, materialinė gerovė tai užtikrina, teismas vertina vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kiek tu tėvu, tiek ir su motina galimybes.

  2. Petras

    Kai esi alimentininkas, tavo teisų nelabai lieka, tik prievolės. Visą kitą privalai įrodinėti teisme.

    Dažniausiai išlaikymas dalinamas per pusę, t.y. kiekvienas tėvas moka vaikui savo dalį. Realiai, jei motina daug neuždirba, vargu ar ji savo dalį skirs tik vaiko poreikiams, kaip ir gautus alimentus. Tarkim gauna 500 EUR į rankas, yra 2 vaikai, ji turėtų skirti vaikams po 200 EUR iš viso 400 EUR. Jai asmeniškai lieka 100 EUR. Tėvas tarkim sumoka irgi 400 EUR. Turim motinai 100 EUR, kiekvienam vaikui po 400 EUR. Valgį, transportą, numą, komunalinius viską dalinam į 3 dalis, ir gausim, kad motina numirs iš bado, jei sažiningai pinigus duos tik vaikams. Todėl gyvenime taip ir nebus, ir formaliai teismo nutartis pažeista, nes motina nesumoka vaikams savo dalies.

    Paimim tėvą, uždirba 650 EUR į rankas. 400 EUR alimentams, lieka 250 EUR. Už tokią suma reikia sumokėti nuomą, komunalinius, maistą, transportą, drabužius ir t. t. ir vėl matom, kad viskas prasilenkia su realybe. Nu negali žmogus už tiek išgyventi, nebent už kažką sumoka kas nors kitas, tarkim priima gyventi.

    Apie kokį nors laisvalaikį, kultūrinį gyvenimą, keliones iš vis kalba net neina. Tiesiog žmonės yra vergai. Konstitucija pažeista (neužtikrinta socialinės garantijos, ir teisė į orų gyvenimą).

    Pažeidžiamos asmens teisės pagal konstituciją, bet teismams tai nė motais, vaikas turi teises, alimentų mokėtojas ne. Kad nustatytų mažesnį nei 200 EUR vaikui (vienam asmeniui), turi kometa į žemę nukristi.

    Jei gyventų kartu bendras biudžetas būtų 650+500=1150 EUR. Pasispaudus galima išgyventi, nes nebėra teismo įpareigojimo skirti fiksuotą sumą vien vaikams. O kai yra alimentų mokėjimo atvejis, teismo sprendimo negali įvykdyti iš principo nei viena pusė, nei tėvas, nei motina. Jei galvojat, kad tokių atlyginmų lietuvoj nebėra, nueikit į darbo biržos kelbimų skyrių, ir pažiūrėkit, eiliniam žmogui prieinamų darbų atlyginimus.

    Čia tik vienas gana tipinis atvejis. Kitas gali būti, kai tėvas gana daug uždirba, o motina net nebando dirbti, vis prisiteisia didesnių alimentų, ir gyvena iš jų. Ir vėl gi, tėvas turį įrodyti, kad yra ne kupranugaris, o motina vėjais leidžia pinigus, o pats teismas ar kitos institucijos tau nepadės to įrodyti.

    Dėl visos sistemos kreivumo turim tai ką turim, stiprų socialinį išsisluoksniavimą, teisinius absurdus (su alimentais pvz. pateikiau, bet pilną ir kitų (pensininkai, arba tarkim didelio mąsto grobstyojai atsiperka tik baudelėmis, o žmogus paėmes iš bado maisto iš parduotuvės, tasomas po policijas, ar net teismus), visi, kad tik gali išvažiuoja į užsienius, notrobanda, ir t.t. ir pan.

    Sėkmės visiems!

  3. Algis

    Ar yra kokios nors alimentų „grindys”? Tėvas gyvena užsienyje, su nauja šeima ir mūsų dviem vaikais. Uždirba vidutiniškai, šiek tiek daugiau nei ten yra minimali alga. Motina gyvena Lietuvoje ir uždirba apie 400 eurų į rankas. Tvarkinga, negerianti. Gyvena vieno kambario bendrabučio tipo bute. Papildomai užsidirbti neturi galimybių dėl nepastovaus darbo grafiko fabrike. Net minimaliai atskaičius dviem vaikam po 100 eurų alimentų, nebelieka iš ko gyventi.

    1. Rita

      Laba diena,
      LR įstatymuose numatytų alimentų žemutinių ribų nėra. Alimentų dydis nustatomas vadovaujantis dviem kriterijais – vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Jeigu motinos pajamos yra nedidelės, sprendžiant klausimą dėl alimentų, ji gali vadovautis šiomis aplinkybėmis, prašydama nustatyti mažesnio nei teismų praktikoje priimta dydžio alimentus. Tokiu atveju teismas turi įsitikinti, kad vaikų bent jau pagrindiniai, minimalūs, gyvybiškai svarbūs poreikai bus tenkinti. Alimentų dydžio nustatytamas yra vertinimo dalykas, kuris nustatomas atsižvelgiant tiek į vaikų poreikius, tiek į tėvų galimybes mokėti išlaikymą.

    1. Rita

      Sveiki,
      Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
      Taigi, pirmoji sąlyga: pilnametis vaikas, reikalaujantis išlaikymo, turi mokytis vidurinėje ar profesinėje mokykloje arba studijuoti kolegijoje ar universitete (dieniniame skyriuje). Antra – tai turi būti pirmas aukštasis išsilavinimas. Trečia, vaikas turi būti ne vyresnis nei 24 metų. Esant visoms šioms sąlygoms, išlaikymas yra teiktinas, kuris gali pasireikšti ir alimentų forma.

  4. Dainius

    Laba diena, man priteista 200 eurų alimentų, šiuo metu gaunu grupę 55% darbingumas, už grupę gaunu 151 eurą, šiuo metu gaunu nedarbingumą dėl pablogėjusios sveikatos. Gydytojai rekomenduoja atsisakyti darbo… kaip elgtis ir kaip dėl tų alimentų? Ačiū

    1. Rita

      Laba diena,
      pasikeitus aplinkybėmis, reikia kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo bei pateikti įrodymus, kodėl yra būtinas išlaikymo dydžio mažinimas, įrodyti, kad jūsų turtinė padėtis pablogėjo.

  5. Aurelijus

    Parvirtinkite prašau ar teisingai suprantu 3.192 formuluotę „Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai „. Aš suprantu, kad pirmiausia (nepriklausomai nuo turtinės padėties) sutariama, kiek lėšų reikia vaiko išlaikymui, tuomet ta suma pasidalinama pusiau, ir tuomet žiūrima, ar kuriai nors iš pusių mokėtina suma gaunasi nepriporcinga tos pusės turtinei padėčiai. Ar teisingai suprantu?

    Nes yra ir kita traktavimo alternatyva – kad vaiko poreikiams reikalingą sumą iš karto padalinti tėvams pagal jų turtinę padėtį. Pvz., jei tėvas uždirba 4000 Eur, o motina – 1000 Eur, tai tėvui automatiškai turi tekti 80%, o motinai 20% išlaikymo sumos. Kaip galėtumėte pakomentuoti tokį traktavimą? Ką apie tai sako teismų praktika?

    Ir paskutinis klausimas. Jei pora, kuri turi vaiką, kartu jau nebegyvena pvz. metus laiko, per kuriuos pas abu galėjo pakisti ir turtinė padėtis, ir dabar nori išsiskirti taikiai, pasirašant sutartį, tai kokiu pagrindu viena iš pusių gali reikalauti pateikti oficialius duomenis apie dabartinį kitos pusės atlyginimą?

    Ačiū!

    1. Rita

      Laba diena, Aurelijau,Taip, pirmiausiai įvertinami vaiko poreikiai ir nustatoma suma (pagal teismų  praktiką tai dažniausiai gali būti apie 500-550 Eur, bet gali būti ir daugiau, priklauso nuo vaiko   tiek bendrųjų, tiek individualių poreikių (sveikata, būreliai, užsiėmimai, kursai, mokslai ir pan), pagal praktiką, kuo vaikas vyresnis, tuo poreikiai jo didesni. Tada  iš gautos sumos atimami 70 Eur skiriami valstybės (vaiko pinigai) ir gauta suma dalinama po LYGIAI abiems  tėvams.  Bendra taisyklė yra ta, kad tėvai turi po lygiai prisidėti prie vaiko išlaikymo, bent yra YPATINGOS aplinkybės, kaip pavyzdžiui, vieno iš tėvų  sunki turtinė padėtis, kitų  vaikų išlaikymas, neturėjimas darbo ir pan. Bet iš praktikos tai net darbo neturėjimas vertinamas kaip pateisinanti aplinkybė, nes  vienam iš tėvų kyla pareiga rūpintis savo turtine padėtimi taip, kad galėtų vykdyti išlaikymo pareigą vaikams, Taigi jūsų nurodytas modelis 80-20 procentų nebūtų šiuo atveju taikomas. Dėl išsamesnės konsultacijos galite kreiptis rita@teisevisiems.lt

  6. Kristina

    Sveiki ar reikia kreiptis į teismą vaiko išlaikymo padidinimui, nes praėjo jau 5 metai kaip priteisė 190€, o minimali alga kyla?

    1. Rita

      Laba diena, tikrai taip, galite prašyti išlaikymo padidinimo iki 250-300 eur priklausomai nuo vaiko poreikių

        1. Rita

          Laba diena,
          jeigu vaiko tėvas nesutinka didinti išlaikymą, pirma reikia pasinaudoti mediacija, paskui – į teismą su ieškiniu dėl išlaidymo dydžio padidinimo. Visas šias paslaugas teikiame, prašome kreiptis el.paštu

  7. Sveiki, šiuo metu gaunu 800eur algos i rankas, turiu busto paskola. Vaikui moku 200eur alimentu, siuo metu paskutinius 3mien moku 250eur nes prisidejau prie vaiko poreikiu tokiu kaip burelis. Bet buvusioj zmona nori priteisti daugiau alimentu is manes. Kiek daugiau gi priteisti teismas.?

    1. Rita

      Laba diena, standartiškai išlaikymo priteisia apie 250 Eur, bet reikia žiūrėti į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Buv. sutuoktinė, besikreipdama į teismą dėl išlaikymo padidinimo turi įrodyti, kad vaiko poreikiai išaugo ir/ar Jūsų turtinė padėtis pagerėjo.
      Galiu suruošti dokumentus teismui, parašykite el.paštu

  8. Jurgita

    Sveiki,
    Oficialiai vaikas turetu po skyrybu gyventi su mama, bet realiai jau ne pirmi metai gyvena puse laiko pas teti. Alimentai vistiek mokami. Ar yra praktikoje atveju, kad abieju susitarimu elementai nebutu mokami? Nes siuo atveju tetis ir drabuzius perka ir puse to laiko pas ji pilnai tenkina vaiko poreikius. Motina grubiai tariant skiria lasa juroje-didzioji dalis drabuziu yra ne perkami, o kazkieno atiduoti. Islaidos pas ja minimalios, o alimentai gaunami.

    1. Rita

      Laba diena, tokiu atveju tėvai gali geranoriškai susitarti dėl alimentų dydžio/mokėjimo tvarkos.
      Tuo atveju jei yra ginčas, reikėtų tėčiui kreiptis į teismą (pirma į mediatorių) ir prašyti keisti išlaikymo dydį arba šiuo atveju sakyčiau netgi nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo ir nustatyti bendravimo tvarką su mama bei iš motinos reikalauti išlaikymo vaikui priteisimo.
      Plačiau konsultuojame per kontaktų formą arba rita@teisevisiems.lt

  9. Laba diena,2vaikams priteistas išlaikymas ir gyvenamoji vieta su motina.Butas įgytas banko paskola,hipotekos sutartis 1/2dalis santuoka sudaryta nebuvo.Bute gyvenu aš, jos sūnus 18metis ir 2 mano vaikai,kuriems mokamas išlaikymas,išviso 5asmenys.Naudojamosi tvarka būtų nenustatyta.Moteris issisukineja mokėti komunalinius mokesčius.Klausimas? Kokią dalį komunalinių mokesčių turėčiau mokėti?Ačiū!

    1. Rita

      Laba diena, CK 4.76 straipsnis nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.“ Tokią pačią pareigą įtvirtina ir CK 4.82 straipsnio 3 dalis: „Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas“.

  10. Zivile

    Sveiki, vyras moka alimentus, tačiau kartais nusiveža vaiką papramogauti,per šventes padovanoja vaikui pinigų, vasarą vaikas mėnesį gyveno pas jį (alimentus už tą mėn. sumokejo). Ar šios jo patiriamos išlaidos gali būti priskiriamos vaiko išlaikymui?

    1. Rita

      Laba diena,
      tėvo papildomai patiriamos išlaidos vaikui yra jo gera valia patirtos išlaidos, kurios priteistos išlaikymo sumos neįtakoja.
      Jeigu reikia išsamesnės konsultacijos, kreipkitės el. paštu, nurodytu kontaktuose, užpildant užklausos formą.

    2. Rita

      Laba diena, papildomos išlaidos vaikui iš tėvo pusės yra geranoriškai papildomai vaikui skirtos lėšos ir iš priteisto išlaikymo sumos neatimamos.

  11. Bozena

    Sveiki. Su buvusiu vyru turime du vaikus 16 metu ir 12metu. Jis moka uz abu 500€ ir puse paskolos uz buta kuriame gyvenu as su vaikais. Bet jis turi dar 2 vaikus su esama jo zmona ir pablogejusius finansus. Ar yra galimybe prisiteisti daugiau pinigu is jo?

    1. Rita

      Laba diena, vaiko išlaikymo dydis priklauso nuo dviejų dalykų: vaikų poreikių bei tėvų finansinės padėties. Jūsų situacijoje vaikams paskirta po 250 Eur išlaikymo, ši suma
      beveik atitinka teismų praktikoje esančias sumas. Atsižvelgiant į tai, kad tėtis turi dar du vaikus, moka kreditą bei pablogėjusią finansinę padėtį, vertinu, kad ieškinys dėl išlaikymo dydžio padidinimo yra labiau neperspektyvus nei perspektyvus.

  12. Wilius

    Sveiki
    Man teismas yra priteisęs už vaiką mokėti 100€ į mėnesį alimentų. Aš gyvenu šiuo metu užsienyje ir ji reikalauja kad mokėčiau daugiau.Nors aš dar moku už vaiką kaupemajį draudimą atsižvelgdamas į jo tolimesnį gyvenimą.Už mokymosi,bei ekskursijos taip pat prisidedu,bet ji šito neskaičiuoja.Ar į alimentų sumą įsiskaičiuoja vaiko kaupimasis draudimas.Bei ar gali man perteisti mokėti daugiau ir ar kiekvienais metais indeksuoja vaiko išlaikymą?

    1. Rita

      Laba diena, iš Jūsų priteista išlaikymo suma nebeatitinka teismų praktikos ir yra per maža, šiuo metu mažiausia išlaikymo suma yra bent 250 Eur. Jūsų mokamas kaupiamasis draudimas neįsiskaičiuoja į vaiko išlaikymą, nes šie pinigai nėra naudojami vaiko poreikių tenkinimui, tad taip, vaiko motina turi perspektyvas teisme pasididinti išlaikymo sumą. Išlaikymo suma indeksuojama pagal įstatymą kiekvienais metais.

  13. Tomas

    Sveiki, mes su žmona išsikyrėme ir dabar moku 250 eur į mėn. Klausimas būtų toks, šiaip su vaiku būname 50%-50%m, 7dienas – aš, 7 dienas – ji. Ir taip keičiamies. Ar privalau mokėti tuos nustatytus alimentus?

    1. Rita

      Laba diena,
      bendravimo tvarkos pobūdis neatleidžia nuo pareigos mokėti išlaikymą tam vienam iš tėvų, su kuriuo vaiko gyv. vieta nenustatyta. Tačiau vadovaujantis naujausia LAT praktika, jeigu vaikas praleidžia po pusę laiko su kiekvienu iš tėvu ir tai byloje bus nustatyta ir įrodyta, tuomet tai yra pagrindas nustatyti mažesnį išlaikymą tam vienam iš tėvų, su kuriuo nenustatyta vaiko gyv. vieta.
      Šios aplinkybės galėtų būti ir išlaikymo dydžio mažinimo pagrindu.
      Galite kreiptis tiesiogiai el. paštu labas@teisevisiems.lt,-suteiksime Jums išsamesnę konsultaciją.

  14. Dovilė

    Sveiki,

    Skyrybos. Vyras nori ir reikalauja vaiko priežiūros 50%/50% ir teigia, kad jis tokiu atveju neprivalės mokėti alimentų. Ar tai tiesa?

    1. Rita

      Laba diena, net ir nustačius bendravimo modelį 50/50, jeigu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama, tėvas išlaikymą turi pareigą mokėti.

Rašyti komentarą

Naujausi straipsniai

Žurnalistų atsakomybė už tikrovės neatitinkančios informacijos skelbimą
2024-02-20
Vaiko gyvenamosios vietos keitimas
2024-01-12
Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsisakymo pagrįstumas, pateisinant jos sudarymo termino pabaiga
2023-11-25