Teismai, nagrindėdami bylas dėl fizinio asmens garbės ir orumo, juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimų, yra suformulavę taisyklę, kad civilinė atsakomybė galima pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str. (Asmens garbės ir orumo gynimas), kai paskleidžiama žinia, faktas, tačiau ne subjektyvi, asmens vertinimu paremta nuomonė, pažeidžianti asmens garbę bei orumą. Teismui nustačius, kad paskleista informacija atitinka […]
Žyma: ieškinys
Asmuo, kuris mano, jog jo teisės ar interesai pažeisti, turi teisę kreiptis į teismą dėl jų ginimo, reikšdamas ieškinį civilinėje byloje. Civiliniame kodekse yra įtvirtintas ieškinio senaties institutas, numatantis, per kokį terminą ieškovas gali pareikšti reikalavimą teisme ir tikėtis jo patenkinimo. Nors įstatymas numato ieškinio senaties terminus, jie taikomi tik kitai šaliai paprašius civilinėje byloje, […]
Šiame straipsnyje apie tai, kokiu pagrindu galima kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio vaikui padidinimo. Į kokias aplinkybes teismas atsižvelgia, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo pagrįstumo, bei koks yra minimalus išlaikymo dydis 2021 metais.
Nedažnas žino, kad nėra laisvas kirsti savo žemės sklype esančius medžius, kitus želdinius bei želdynus, bei kad už neteisėtą medžių bei kitų želdinių kirtimą savo žemės sklype savininkui gali būti taikoma tiek administracinė, tiek civilinė atsakomybė. Šios teisinės žinios gali būti ne tik naudingos, bet ir būtinos tam, kad nebūtų pažeisti teisės aktai. Atskirai panagrinėkime […]
Vaikai – ne tik džiaugsmas, laimė, gyvenimo šviesa, bet ir didžiulė tėvų atsakomybė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso […]
Lietuvos įstatymai numato, kad tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga yra prigimtinė, neginčijama ir savaime suprantama. Kai vaikai gyvena pilnavertėje šeimoje, t.y šeimoje, kurioje yra ir tėvas, ir mama, vaiko išlaikymo klausimai yra sprendžiami abipusiu tėvų sutarimu. Abu tėvai sprendžia, kokie yra vaiko poreikiai ir kaip jie turi būti patenkinti. Pvz. tėvai […]
Nėra retas atvejis, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo ikiteisminio tyrimo metu ir/arba teisme laikosi pozicijos, jog jis yra nekaltas bei sako, kad jį melagingai įskundė. Dažnai tai būna nusikaltėlių gynybinė pozicija, kuriai nepasitvirtinus, jie yra nuteisiami. Tačiau pasitaiko ir atvejų, kai asmuo dėl tam tikrų motyvų (keršto, pavydo, pykčio ir pan.) yra iš tikrųjų […]
Straipsnyje „Fotografų autorinės teisės ir jų pažeidimai (I dalis)“ išanalizavau fotografų turimas autorines teises bei galimus jų pažeidimus. Toliau pravartu būtų pakalbėti apie pažeistų autorinių teisių gynybą bei autoriui padarytos žalos atlyginimą. Procesiniai autorių teisių gynimo aspektai Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymo (toliau – ATGTĮ) 73 str. numatyta, kad autorių teisių pažeidimu laikomi […]
Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan. Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios […]
Toli gražu ne visada sutuoktiniai gali „geruoju“ susitarti dėl santuokos nutraukimo sąlygų. Vienas ar kitas sutuoktinis gali būti įskaudintas, įžeistas kito sutuoktinio dėl tam tikrų pastarojo poelgių, veiksmų, dėl ko nebemato šeimyninio gyvenimo kartu ir nusprendžia skirtis. Jeigu kitas sutuoktinis yra nusiteikęs prieš skyrybas arba sutuoktiniams nepavyksta susitarti dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutarimu , galima […]
