Administracinė teisė | Civilinė teisė

Regresinio reikalavimo dėl draudimo išmokos grąžinimo (pasišalinus iš įvykio vietos) ypatumai

19 rugpjūčio, 2021

Kiekvienas turintis automobilį asmuo žino apie savo pareigą apdrausti savo civilinę atsakomybę. Įvykus draudiminiam įvykiui, draudimo bendrovė (draudikas) išmoka nukentėjusiajam draudimo išmoką, apskaičiuota, įvertinus padarytą žalą. Tam tikrais atvejais draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką trečiajam asmeniui gali reikalauti iš vairuotojo grąžinti sumokėtą draudimo išmoka. Vienas iš tokių atvejų yra situacija, kai eismo įvykio kaltininkas pasišalina iš įvykio vietos. Toliau analizuosime neeilinę situaciją, ar draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, kai administracinio nusižengimo teisena dėl pasišalinimo iš įvykio vietos buvo nutraukta, nenustačius šio nusižengimo sudėties.

Atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu yra regresas.

Pradėkime nuo to, kad draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu yra regresas. Teismas pažymėjo, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu, išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai.

Atsakingas už autoįvykį asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos, turi grąžinti draudikui nukentėjusiajam išmokėtą draudimo išmoką

Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. IŠIMTYS, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje, ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis.

www.pixabay.com

Viena iš tokių išimčių – atsakingo asmens pasišalinimas iš įvykio vietos (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai reiškia, kad atsakingam už autoįvykį asmeniui pasišalinus iš įvykio vietos, draudimas, išmokėjęs nukentėjusiajam išmoką, turi teisę reikalauti ją grąžinti iš pasišalinusio iš autoįvykio vietos asmens.

Kodėl numatytas toks reikalavimas, pasišalinus iš įvykio vietos?

Teisės aktais įtvirtinto įpareigojimo nepalikti eismo įvykio tikslas – kvalifikuotai užfiksuoti draudžiamojo įvykio faktą ir aplinkybes. Pažeidus šį įpareigojimą transporto priemonės valdytojo veiksmais draudikui užkertamos galimybės objektyviai ir neabejotinai įsitikinti tikrosiomis įvykio aplinkybėmis, nustatyti tikrąjį transporto priemonę įvykio metu vairavusį asmenį bei tuo pačiu tai, ar šis asmuo galėjo vairuoti transporto priemonę įvykio metu (ar buvo blaivus, ar turėjo teisę vairuoti transporto priemonę ir pan.) ir atitinkamai nustatyti, ar transporto priemonės sugadinimo aplinkybės laikytinos draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju įvykiu draudimo sutarties prasme. Šie reikalavimai yra svarbūs tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai (be kita ko, asmenų blaivumas), asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2007). Būtent minėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą reikalavimui grąžinti draudimo išmoką.

Ar asmuo, kurio atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, taip pat turi grąžinti draudimo išmoką draudikui?

Kai asmens, kuris pasišalino iš įvykio vietos, veikoje nustatoma administracinio nusižengimo, numatyto 426 str. (pasišalinimas iš įvykio vietos), sudėtis, nekyla klausimų dėl draudiko reikalavimo grąžinti draudimo išmoką pagrįstumo. Tačiau kaip turi būti sprendžiamas šis klausimas, kai neįrodyta asmens, pasišalinusio iš eismo įvykio vietos, administracinė atsakomybė, t.y. administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, nenustačius asmens kaltės? Tai gali būti atvejis, kai asmuo, vairuodamas automobilį dėl garsiai salone grojusios muzikos neišgirdo smūgio, todėl išvažiavo iš įvykio vietos, nežinodamas, kad pasišalina.

www.pixabay.com

Sprendžiant asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą

Atsakymas yra pateiktas teismų praktikoje. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas, todėl sprendžiant asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015). Vadovaujantis NAUJAUSIA TEISMŲ PRAKTIKA, draudikas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka iš atsakingo asmens, jei atsakingas už žalos padarymą asmuo pasišalino iš įvykio vietos, jei nustatyta, kad pastarasis nebuvo pakankamai rūpestingas bei atidus.

Administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį (dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos) nutraukimas nėra pakankamas argumentas netaikyti kaltininkui civilinės atsakomybės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019). Administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį (dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos) nutraukimas nėra pakankamas argumentas netaikyti kaltininkui civilinės atsakomybės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, nes administracinių nusižengimų byloje priimtas nutarimas teismui neturi tiesioginės prejudicinės galios, todėl administracinių nusižengimų bylos medžiaga turi būti vertintinama kartu su kitais įrodymais.

Taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu.

Šiuo atveju svarbus yra asmens pripažinimas atsakingu dėl eismo įvykio sukėlimo, bet ne dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Tad net ir nutraukus administracinio nusižengimo teiseną dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, tai neatleidžia atsakingo asmens nuo civilinės atsakomybės, kuri pasireiškia įpareigojimu grąžinti draudiko nukentėjusiajam išmokėtą sumą. Pavyzdžiui, asmuo gali būti įpareigotas grąžinti draudimo išmoką, kai kontaktas tarp automobilių yra nedidelis, todėl vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį, galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti sukėlęs eismo įvykį – apgadinęs savo vairuotą ir kitą automobilį. Tačiau taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu.

Visos teisės saugomos. Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją būtina nurodyti informacijos šaltinį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *