Baudžiamoji teisė

Atsakomybė už šmeižiančius komentarus socialinėje žiniasklaidoje

12 vasario, 2018
socialiniai-tinklai-telefonas-aplikacija-komentaras

Tikriausiai niekas nesiginčys, kad šiandien gyvenimas yra neįsivaizduojamas be socialinės žiniasklaidos, komunikacijos priemonių, socialinių tinklų, kurių kiekis, o taip pat jais besinaudojančių žmonių skaičius auga kasdien. Socialiniuose tinkluose šiuolaikinis žmogus galima sakyti „gyvena“, t.y. įkelia nuotraukas (Instagram, Facebook, Snapchat), talpina asmeninę bei profesinę informaciją apie save bei savo veiklą (Twitter, Facebook, Linked in), dalyvauja įvairių teminių grupių veikloje, diskusijose, forumuose, kur tiek talpina, tiek skaito informaciją bei ją komentuoja.
Asmuo iš esmės yra laisvas informacijos talpinimo bei savo nuomonės reiškimo socialinėje žiniasklaidoje (socialiniuose tinkluose) formaliuoju aspektu – nėra atliekamas joks išankstinis skelbiamų faktų ar duomenų, komentarų patikrinimas tiek teisingumo, tiek teisėtumo ar moralumo aspektu. Taigi, žmogus šiandien ne tik laisvai talpina savo, bet ir komentuoja socialinės žiniasklaidos, socialinių tinklų naudotojų pateikiamą informaciją, reiškia savo nuomonę, kuri ne visada būna etiška ir atitinkanti gerosios moralės reikalavimus.
Taigi, ten, kur yra laisvė reikšti savo nuomonę, egzistuoja žmogaus teisių pažeidimo rizika, galimybė asmenį įžeisti ar netgi jį apšmeižti dėl tam tikrų asmeninių motyvų. Nėra tokia jau reta situacija, kad komentaruose po straipsniais socialinėje žiniasklaidoje (www.delfi.lt., www.alfa.lt, www.15min.lt, www.lrytas.lt ir t.t.) arba socialiniuose tinkluose (Facebook, Instagram, Linked In ir kt.) apie žmogų kokia nors forma (komentaro, atskiru pranešimu ir pan.) parašomas komentaras, kurį sudaro melaginga informacija, šmeižianti asmenį bei jį žeminanti. Dėl tokios informacijos paskelbimo paskyros/anketos autorius, straipsnio subjektas, autorius ir kt. asmenys gali jaustis paniekinti, pažeminti, apjuokti, ko rezultate reikalauja teisingumo atstatymo ir komentatoriaus nubaudimo.
Be abejo, aukščiau nurodyti atvejai, pažeidžiantys žmogaus garbę ir orumą, yra pažeidimai, už kuriuos taikytina atsakomybė. Atsakant į klausimą, kokia atsakomybė taikytina, pažymėtina, kad už asmens garbės ir orumo pažeidimą numatyta tiek baudžiamoji (BK 154 str. „Šmeižimas“), tiek civilinė (CK 2.24 str. „Asmens garbės ir irumo įžeidimas“) atsakomybė.
Šiame straipsnyje daugiau kalbėsiu būtent apie baudžiamąją atsakomybę už asmens šmeižimą socialinėje žiniasklaidoje.

„Už asmens garbės ir orumo pažeidimą numatyta tiek baudžiamoji, tiek civilinė atsakomybė.“
smeizimas-komentaras-socialiniai-tinklai-izeidimas

Šmeižimas baudžiamosios teisės prasme yra tuo atveju, kai apie asmenį yra paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Tokia formuluotė pateikta Baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. Panagrinėkime šmeižimo požymius detaliau.
Siekiant nustatyti, ar komentaro, pranešimo turinys atitinka šmeižimo sudėties požymius, pirma, reikia nustatyti, ar paskleista informacija neatitinka tikrovės t.y. yra melaginga. Tai yra bet kokie faktai, informacija, žinios, kurie yra neteisingi.
Pvz. Tai gali būti informacija, kad asmuo priklauso tam tikrai seksualinei mažumai arba yra tam tikrų politinių pažiūrų, yra tam tikroje politinėje partijoje ir\ar palaiko neformalius ryšius su tam tikrais asmenimis ir pan., kai ši informacija yra neteisinga.
Tačiau jeigu paskleista informacija yra teisinga, nors ir įžeidžianti ar žeminanti žmogų, šmeižimo Baudžiamojo kodekso prasme nebus.
Antras svarbus momentas, nustatant šmeižimo sudėtį – tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo būdas. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus. Taigi, skleidžiama informacija turi būti pateikta kaip faktas, bet jokiu būdu ne kaip asmens nuomonė, prielaida ar samprotavimas. Informacija, žinios, faktai turi būti konstatuojamojo pobūdžio, be jokių abejonių ar leidimų suprasti, kad tai yra tik asmens nuomonė ar jo daroma prielaida. Tai turi būti teiginys, nekeliantis jokių abejonių, fakto konstatavimas (Tokio pat įsitikinimo lygio, kaip Vilnius yra Lietuvos sostinė).
Formuluotės gali būti tokios: M.K. yra homoseksualus“, „M.K visada buvo homoseksualus“, „M.K., būdamas homoseksualus“, „nekyla abejonių, kad M.K. yra homoseksualus“ ir panašiai. Negali būti tokių teiginių, kaip „manyčiau, jog M.K. yra homoseksualus“, „turbūt M.K. yra. homoseksualus“, „man atrodo…“tikėtina, galbūt, kad jis yra…“.

„Skleidžiama informacija turi būti pateikta kaip faktas, bet jokiu būdu ne kaip asmens nuomonė, prielaida ar samprotavimas.“
smeizimas-izeidimas-melas-liudesys-socialiniai-tinklai-internetas

Tokia konstatuojamojo pobūdžio informacija turi būti paskleista, kas reiškia, jog ji turi tapti žinoma nors vienam pašaliniam asmeniui. Kadangi šiame straipsnyje kalba eina apie informacijos paskleidimą socialiniuose tinkluose, soc. žiniasklaidoje, tokios informacijos parašymas, patalpinimas, pavyzdžiui, komentare po viešu pranešimu arba atskirai viešame pranešime, laikytinas paskelbimu, kadangi ją gali perskaityti kiti asmenys. Paskelbti galima paprasčiausiai parašius komentarą, o taip pat kitais būdais, pvz., patalpinus komentare tam tikrą garso įrašą.
Informacijos nurodymas asmeniškai žinutėje nebus laikomas informacijos paskleidimu, kadangi žinutė yra skirta tik jos adresatui. Tačiau jeigu susirašinėjime, forume ir pan. dalyvauja daugiau nei du asmenys, tokios informacijos pateikimas jau bus laikomas paskleidimu, kadangi kiti žmonės gali su ja susipažinti.
Paskutinė sąlyga, kuri turi egzistuoti, siekiant sėkmingo baudžiamojo proceso – paskleista tikrovės neatitinkanti informacija turi paniekinti, arba pažeminti asmenį, arba pakirsti pasitikėjimą juo. Taigi, yra reikalaujama informacijos paskleidimo neigiamo rezultato. Asmuo turi jaustis pažemintas, įžeistas, įskaudintas, jam turėtų būti skaudu, nemalonu. Tai yra būtent tie jausmai, kuriuos asmuo išgyvena dėl tokių faktų paskleidimo.
Pvz. žmogus pavadintas homoseksualiu (ar kitais žodžiais pateikiant šią informaciją), kai jis toks nėra, dėl ko jis yra apšmeižtas, pažemintas kitų asmenų akyse.
Pakirsti pasitikėjimą galima politiku, visuomenės veikėju, įmonės atstovu, vadovu ir pan. Tai dažniausiai yra pakankamai savo rate žinomas asmuo, apie kurį paskleidus tam tikrą informaciją, nukenčia jo reputacija, pasikeičia aplinkinių nuomonė apie jį.
Pvz. Yra paskleista informacija, kad politikas turi tam tikrų politinių ryšių, veikia kitos valstybės naudai. Ši informacija pažemina politiką jo rinkėjų akyse, pakerta pasitikėjimą juo kaip visuomenės atstovu, kas sumažina jo galimybes būti išrinktam kitą kartą ir pan.
Taip pat svarbu yra tai, kad šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės. Tačiau jeigu žmogus nurodo melagingus faktus ir mano, kad jie yra teisingi, sąžiningai klysta dėl jų, tuomet šmeižimo nebus.
Tik egzistuojant visiems aukščiau nurodytiems požymiams, asmuo, kurio atžvilgiu faktai paskleisti, gali kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu inicijuoti baudžiamąjį procesą ir tikėtis sėkmingo ikiteisminio tyrimo.

Trumpai vertėtų pasisakyti apie baudžiamosios atsakomybės atribojimą nuo civilinės atsakomybės, nes, kaip minėjau, už asmens garbės ir orumo įžeidimą numatyta ne tik baudžiamoji, bet ir civilinė atsakomybė. Kada kuri taikytina? Ar visais atvejais turi pareiškėjas (nukentėjusysis) nuspręsti, koks procesas bus vykdomas, ar yra numatyti aiškūs atribojimo kriterijai?

„Jeigu žmogus nurodo melagingus faktus ir mano, kad jie yra teisingi, sąžiningai klysta dėl jų, tuomet šmeižimo nebus.“
komentarai-internetas-narsymas-melas-smeizimas-nuomone

Įstatymai nenustato jokių aiškių kriterijų, leidžiančių spręsti, kokiais atvejais asmens garbė ir orumas turi būti ginami baudžiamosios teisės priemonėmis, o kokiais turi būti ginami civilinės teisės priemonėmis.
Tačiau teismų praktika vadovaujasi principu, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai ginti ir apginti savo interesus, ir nebūtina naudotis baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veikla turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.
Taigi, ikiteisminį tyrimą inicijuojantis pareigūnas, o vėliau ir teismas turi spręsti, ar skunde pateikti teiginiai, įvardijami kaip šmeižiantys asmenį, yra tiek pavojingi, kad juos reikėtų vertinti baudžiamosios teisės kontekste. Taigi, baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atskyrimo kriterijus – veikos pavojingumas.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad asmuo, kuris buvo apšmeižtas, gali pats apsispręsti, kokiomis priemonėmis jis gins savo teises, t.y. jis gali kreiptis tiek į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prašydamas inicijuoti ikiteisminį tyrimą, tiek ir į teismą su ieškiniu. Jeigu buvo apšmeižtas juridinis asmuo, tai pasirinkimo didelio nėra, jis gali pasinaudoti tik civilinės teisės priemonėmis. Tačiau fizinis asmuo turi įvertinti savo siekiamus tikslus. Jeigu jis nori gauti moralinės žalos atlyginimą dėl šmeižiančių komentarų, tokią galimybę jam suteikia tiek civilinė, tiek baudžiamoji teisė. Tačiau civiliniame procese asmuo gali reikalauti viešai paneigti paskleistus duomenis, o baudžiamasis procesas nenumato tokios galimybė. Taigi, jeigu asmeniui yra svarbu atstatyti savo reputaciją, jis greičiau kreipsis į teismą civiline tvarka. Baudžiamojo proceso rezultatas yra kriminalinės bausmės paskyrimas asmeniui, ko nenumato civilinis procesas. Taigi, jeigu asmuo pasirenka kaltininko nubaudimą ir nusikalstama veika yra pakankamai pavojinga, jis gali prašyti inicijuoti baudžiamąjį procesą.

Visos teisės saugomos. Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašau nurodyti informacijos šaltinį.

Only registered users can comment.

  1. O jei klaidingą informaciją teikia apie gamintoją? Parašo, jog jo gaminamas produktas neatiti ką kokybės ir kainos ar pan, nors žinome, kad 100 proc žmogus nėra nieko iš mūsų pirkęs ir tikriausiai tai konkurentai ar kitas norintis apšmeižti žmogus?

    1. Laba diena,
      tuo atveju, jeigu skelbiama tikrovės neatitinkanti informacija apie juridinį asmenį ir pastarasis patyrė žalos, juridinis asmuo gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žalos, padarytos jo reputacijai, alyginimo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str. Nukentėjusiuoju pagal Baudžiamojo kodekso 154 str. gali būti tik fizinis asmuo.

  2. Laba diena,
    kreipiantis dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo civiline tvarka, būtina burodyti atsakovą, kaip sužinoti kas atsakovas jei Facebook paskyra ne konkretaus žmogaus, o pasivadinta išgalvotu vardu?

    1. Laba diena,
      iš tikrųjų, kreipiantis į teismą, būtina nurodyti atsakovą, o atsakovo nenurodžius, tokio ieškinio teismas nepriims, bus nustatyti jo trūkumai. Asmens nustatymas pagal slapyvardį Facebook tinkle yra techninis klausimas, tačiau, kiek man yra žinoma, galimybės savo jėgomis nustatyti tokį žmogų yra menkos, nes prie komentarų nenurodomas net IP adresas. šioje vietoje patarčiau pirma kreiptis į policiją dėl ikiteisminio tyrimo dėl šmeižimo pradėjimo. Pradėjus tyrimą, ikiteisminio tyrimo specialistai nustatytų IP adresą bei jo naudotojus, kurių greičiausiai bus keli. Ikiteisminiame tyrime nustačius IP adresą bei galimus jo naudotojus/naudotoją, galima teikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje arba atskirai kreiptis į teismą civiline tvarka atsakovais traukiant IP adreso naudotojus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *