Civilinė teisė

Civilinė atsakomybė už NUOMONĖS, pažeidžiančios asmens garbę, orumą/dalykinę reputaciją, paskleidimą

7 gegužės, 2021

Teismai, nagrindėdami bylas dėl fizinio asmens garbės ir orumo, juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimų, yra suformulavę taisyklę, kad civilinė atsakomybė galima pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 str. (Asmens garbės ir orumo gynimas), kai paskleidžiama žinia, faktas, tačiau ne subjektyvi, asmens vertinimu paremta nuomonė, pažeidžianti asmens garbę bei orumą. Teismui nustačius, kad paskleista informacija atitinka nuomonės sąvoką, ieškiniai dėl garbės/orumo bei dalykinės reputacijos gynimo būdavo atmetami, nenustačius būtinojo informacijai keliamo reikalavimo, o būtent,- teiginio(-ių) atitikimo žinios sampratai.

Nedaug kas žino, apie tai garsiai nekalbama, tačiau visgi yra teisinė galimybė tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui ginti savo pažeistą garbę/dalykinę reputaciją, paskleidus asmenį žeidžiančią nuomonę (ne žinią!), bei reikalauti savo teisių gynimo.

www.pixabay.com

Naujausioje savo nutartyje, primtoje 2021 m. balandžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021, teismas nurodė, kad tais atvejais, kai paskleidžiama asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Teismas išaiškino, kad tam tikrais atvejais tokios nuomonės paskleidimas, kai ji reiškiama tokiu būdu, forma ar priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina, menkina kitą asmenį, ir paskleidžiama tik turint tokį tikslą, gali reikšti ir ją skleidžiančio asmens piktnaudžiavimą teise reikšti nuomonę bei pažeidimą CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurią draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Kadangi nuomonė yra subjektyvus tam tikros situacijos, faktų vertinimas, sprendžiant dėl jos pagrįstumo, sąžiningumo, etiškumo turi būti nustatytas paskleistos informacijos turinys, tekstas ir kontekstas, nes ne už kiekvienos nepagrįstos nuomonės paskleidimą gali būti taikoma civilinė atsakomybė, o tik už tokios, kuri pažemino fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidė juridinio asmens dalykinę reputaciją. Tai, ar paskleista nuomonė pažeidžia asmens, apie kurį ji paskleista, interesus, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas ir tai, kaip visuomenė suprato ginčijamus teiginius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 57–59 punktai).

www.pixabay.com

Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, o juos paskleidęs asmuo yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 52 punktas). Tačiau paneigimas kaip specifinis CK 2.24 straipsnyje nustatytas teisių gynimo būdas šiuo atveju negali būti taikomas, nes nuomonės neįmanoma paneigti.

AR ATLYGINAMA NETURTINĖ ŽALA?

Teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, todėl ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Tiek teisės doktrinoje, tiek teisės praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Taigi, neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

www.pixabay.com

Pabaigai reikėtų pažymėti, kad 2021 m. balandžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021 priimtoje nutartyje pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl teiginių pašalinimo nagrinėjo tik CK 2.24 straipsnio taikymo kontekste, bet nevertino jo pagal kitą teisinį pagrindą – CK 1.137 straipsnį, taigi skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra priimta nenustačius ir neįvertinus visų šiam reikalavimui teisingai išspręsti turinčių reikšmės aplinkybių, o jų nenustačius nėra galimybės tinkamai pritaikyti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pažeistų asmens garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos gynimo būdus. Dėl to yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieškinio reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo pašalinti ieškinyje išvardytus teiginius iš tinklalapio rekvizitai.vz.lt ir „Facebook“ socialinio tinklo, kuriuose jie buvo paskelbti, ir šią bylos dalį grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Taigi, svarbi minėtoje LAT nutartyje suformuluota taisyklė yra ta, kad teismai turi pareigą vertinti garbę, orumą, dalykinę reputaciją pažeidžiančius teiginius ne tik CK 2.24 str., bet ir CK 1.137 str. atžvilgiu, siekiant tinkamai pritaikyti teisės normas dėl asmens garbės ir orumo gynimo, o ne formaliai atmesti ieškinį, nustačius, kad ieškovo nurodyta paskleista informacija atitinka nuomonės sąvoką. Tai yra reikšminga taisyklė, suteikianti galimybę didesniam asmenų ratui ginti tiek savo garbę bei orumą, tiek ir dalykinę reputaciją, reikalaujant viešo teisės pažeidimo pripažinimo, tiek ir, esant tam tikroms sąlygoms, neturtinės žalos atlyginimo.

Visos teisės saugomos. Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją būtina nurodyti informacijos šaltinį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *