Tiek profesionalūs fotografai, tiek fotografai-mėgėjai sutiks, kad šiuolaikinėje visuomenėje nėra retas nuotraukų vagystės atvejis, t.y. kai elektroninėje erdvėje (internetiniuose puslapiuose, Facebook, Instagram paskirose, bloguose ir pan.) yra padaroma svetimos nuotraukos kopija ir ji yra publikuojama, „uploadinama“ kitame tinklapyje, anketoje, paskyroje. Svetimos nuotraukos yra kopijuojamos, perkeliamos, skelbiamos interneto platybėse, siekiant pačių įvairiausių tikslų, kaip, pavyzdžiui, komercinės naudos, supažindinimo su nauja veikla, pripažinimo. Nuotraukos neretai ne tik neteisėtai publikuojamos, bet ir pirma kokiu nors būdu pakeičiamos, apdirbamos, autoriumi nurodomas kitas žmogus, pašalinami tikrojo autoriaus inicialai ar jo identifikavimo žymės.
“Pavogtos” nuotraukos gali padaryti reklamą su nuotraukomis nesusijusiems asmenims, jie gali nepelnytai gauti pripažinimą tam tikrų asmenų rate, profesionalios nuotraukos taip pat gali atnešti pelną pažeidėjui, jo verslui, tuo pačiu atimant iš autoriaus galimybę užsidirbti. Taigi, fotografų darbo kūrinių “vagystė” yra pažeidimai, galintys sukelti rimtas teisines pasekmes, todėl už tokius pažeidimus taikytina atsakomybė.

Tik originalios nuotraukos yra saugomos autorių teisės
nuotraukos-instagram-telefonas-publikuoti.jpg
Atsižvelgiant į tokių pažeidimų dažnumą ir problemos aktualumą, ypač kai interneto naudojimas šiais laikais tapo visuotinis, o „pavogti“ svetimą nuotrauką nereikalauja ypatingų gebėjimų, yra aktualu išanalizuoti autorių (šiuo atveju – fotografų) teises į savo kūrinius, išnagrinėti, kokie kūriniai yra saugomi autorių teisių, kokie yra galimi autorių teisių pažeidimai bei kokiais būdais ir priemonėmis fotografai gali ginti savo teises (paskutinis klausimas – atskirame straipsnyje).

Fotografų kūriniai, kuriems taikoma autorių teisių apsauga

Pradėkime, išsiaiškindami, ar visi fotografijos kūriniai yra autorių teisių apsaugos objektai, o jeigu ne, tai kokie.
Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymo (toliau – AGTAĮ) 4 str. 1 d. nurodyta, kad autorių teisių objektai apibūdinami kaip originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas, o AGTAĮ 4 str. 2 d. 8 p. pažymėta, kad fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai yra autorių teisės apsaugos objektai. Taigi, pagal AGTAĮ, fotografija, kaip fotografo veiklos rezultatas, yra saugoma autorinės teisės. Tačiau reikia pažymėti, kad ne visos fotografijos turi autorių teisių apsaugos objekto statusą, o tik tos, kurios pasižymi kompozicijos, objektų parinkimo ar jų fiksavimo originalumu. Taigi, nuotrauka turi būti originali. Originalumas šiuo atveju, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, turi būti objektyvus.

Nuotrauka yra originali, jeigu ji nebuvo retušuojama, tačiau buvo padaryta, parenkant specialų apšvietimą, kompoziciją, originalias detales
fotografas-peizazas-jura-apsvietimas-saulelydisOriginalumas yra vertinamasis požymis, jį gali įtakoti daugybė veiksnių. Jeigu nuotraukos yra tam tikru būdu apdirbtos, retušuotos, dėtas filtras, koreguotos detalės ir pan., t.y. jei fotografas įdėjo savo kūrybinio, meninio darbo, tvarkydamas nuotraukas, jos, be abejo, atitinka originalumo kriterijų. Originaliomis nuotraukos pripažįstamos ir tais atvejai, jeigu jos išvis nebuvo arba dar nebuvo tvarkytos, bet fotografas, darydamas jas, parinko tam tikrą aplinką, šviesą, kompoziciją, panaudojo šešėlius, parinko žmonių (modelių) pozas, pasitelkė įvairias skirtingas papildomas originalias detales ir pan. (pvz. fotografuota gamta per saulėlydi, daryta jaunavedžių fotosesija). Pažymėtina, kad jeigu nuotraukos daromos, siekiant komercinių tikslų (pardavinėti įvairius produktus arba savo paslaugas kaip fotografo, pavyzdžiui, vestuvių, paslaugas, reklamuoti save kaip fotografą, padarant save patraukiu klientams, sukuriant savo portfolio), akivaizdu, kad nuotraukos atitinka originalumo kriterijų, kadangi fotografas deda pastangas tam, kad nuotraukos pasižymėtų išskirtinomis, patraukliomis savybėmis, kurios sukurtų teigiamą įspūdį ir turėtų įtakos kliento užsakymui. Kitaip sakant, fotografas stengiasi save „parduoti“.
Jeigu visgi kiltų abejonių arba ginčų dėl nuotraukos originalumo, gali būti samdomi ekspertai nuotraukos originalumo įvertinimo atlikimui.
Pastartuoju metu labai išpopuliarėjo vaizdo fiksavimas bepiločių skraidyklių (dronų) pagalba. AGTAĮ prasme toks vaizdo įrašas vadinamas audiovizualiniu kūriniu. Audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, laidos, videofilmai <...>, ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai) priskiriami autorių teisių objektams. Autorių teisių apsaugos objektais yra ir operatorių darbo rezultatas. Todėl jeigu fotografui yra aktualus ir operatoriaus darbas, jiems pravartu žinoti, kad jeigu kažkas neteisėtai naudoja jų padarytą vaizdo įrašą (kopijuoja, talpina tinklapyje, transliuoja ir pan.), tai irgi laikytina autorių teisių pažeidimu ir autorius gali naudotis numatytais teisių gynimo būdais.
Dronų pagalba padaryti vaizdo įrašai saugomi autorių teisės
dronas-vaizdo-irasas-.jpegPažymėtina yra ir tai, kad originalus kūrybinės veiklos rezultatas laikomas kūriniu ir saugomas, nepaisant jo meninės vertės. Tai reiškia, kad yra saugomos tokios nuotraukos (vaizdo įrašai), kurios negali būti įvertinti pinigais, tačiau pasižymi originalumu. Taigi, paprastai sakant, jeigu nuotrauka negali būti įvertinta pinigine išraiška, parduota, bet ji yra originali, ji yra autorių teisių apsaugos objektas.
Procedūrinis klausimas – ar fotografas turi atlikti kokius nors aktyvius veiksmus tam, kad apsaugotų savo kūrinį, pvz. viešai pranešti apie savo autorystę, ją registruoti ir pan.? Atsakymas yra ne. Jokių papildomų veiksmų teisių apsaugai atlikti nėra reikalaujama, nes AGTAĮ 6 str. nurodyta, kad autorius yra kūrinį sukūręs asmuo, kas reiškia, jog nenumatyta reikalavimų papildomai apsaugoti savo kūrinį, pvz. jį registruojant, skelbiant ir pan. Nuotraukos autorių teisių apsaugos objektu tampa ir teisinę apsaugą įgyja jų sukūrimo momentu.

Fotografų autorinės teisės ir jų pažeidimai

Nekyla abejonių dėl to, kad fotografas turi teisę uždrausti kitiems asmenims publikuoti, skelbti, keisti savo nuotraukas, reikalauti atlyginti jam dėl to patirtą žalą. Tad atsakius į klausimą, kokie fotografo darbo veiklos rezultatai yra saugomi autorinės teisės, laikas pereiti prie konkrečių teisių bei galimų jų pažeidimų.
Fotografas turi turtines ir asmenines neturtines teises į savo kūrinius. Apie kiekvieną jų – atskirai.

Nuotraukos įgyja autorių teisių apsaugos objekto statusą jų sukūrimo momentu

Asmeninės neturtinės teisės

Tai yra neekonominio pobūdžio teisės, kurios pripažįstamos tik pačiam autoriui ir negali būti perduodamos ar paveldimos.
Autorystės teisė ir teisė į autoriaus vardą. Fotografas turi teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant jo kūrinį (nuotraukas, vaizdo įrašus), būtų nurodomas autoriaus vardas ar kitoks žymuo taip, kokį savo valia nustatė autorius. Tai yra absoliuti nuotraukų autoriaus teisė nurodyti save kaip nuotraukų autorių, taip pat teisė reikalauti, kad asmenys, kurie tam tikru būdu naudoja jo nuotraukas, nurodytų, kad būtent jis yra nuotraukų autorius. Ant nuotraukų gali būti nurodomas fotografo vardas arba bet koks jo pseudonimas, kokį yra pasirinkęs fotografas. Jeigu ant nuotraukų ar kitokiu būdu neidentifikuojamas nuotraukų autorius arba deklaruojama, kad kitas asmuo yra nuotraukų autorius, nors fotografas nurodė, kokį jo autoriaus vardą reikia nurodyti, jis turi teisę gintis nuo autorystės pažeidimo.
photoshop-nuotrauka-korekcijos-kompiuteris-1Teisė į kūrinio neliečiamybę. Tai yra fotografo teisė prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo. Fotografas turi teisę ginti savo teises, jeigu jo kūrinys yra kokiu nors būdu pakeičiamas, koreguojamas, retušuojamas, keičiamas nuotraukos ar albumo pavadinimas ir pan.
Dažnai pasitaiko atvejų, kad prieš skelbiant svetimą nuotrauką, ji koreguojama, siekiant nuslėpti ypatingas autoriaus atliekamo darbo požymius arba ji gali būti tyčia iškreipta, siekiant tokiu būdu diskredituoti fotografą, pakenkti jo autoritetui konkurencijos prasme ir pan.

Nuotraukų autorius turi teisę reikalauti, kad naudojant jo kūrinius būtų nurodomas jo vardas, pseudonimas arba bet koks kitas žymuo, kokį jis yra pasirinkęs

Turtinės teisės

Jos suteikia fotografui teisę kontroliuoti savo kūrinio bet kokį panaudojimą (atgaminimą, išleidimą, platinimą, viešą rodymą ir t.t.) ir užtikrina galimybę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą. Tai ekonominio pobūdžio teisės, kuriomis savo nuožiūra autorius gali disponuoti (jas perduoti ar suteikti kitiems asmenims), jos taip pat gali būti paveldimos pagal įstatymą arba testamentą. Tai teisės, kurios saugomos visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po jo mirties.
ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet koks kūrinio ar jo kopijos panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu, išskyrus ATGTĮ numatytus atvejus. Kaip turėtų būti aiškinama sąvoka „panaudojimas“, t.y. kokiu būdu galima pažeisti fotografo turtines teises? Pirma, reikėtų sukonkretinti, kokias turtines teises turi fotografas.

Fotografas turi teisę perleisti savo turtines teises į nuotraukas pagal sutartį, testamentą, įstatymą
nuotraukos-kompiuteris-paskelbimas-kopija-Teisė atgaminti. Tai yra viena aktualesnių fotografams teisių, kuri reiškia nuotraukos tiesioginį ar netiesioginį, nuolatinį ar laikiną kopijų (kopijos) padarymą bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant elektroninę (ATGTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Būtent nuotraukų atgaminimas yra elektroninėje erdvėje dažniausiai pasitaikantis fotografų teisių pažeidimas. Tai gali būti tokie pažeidimai, kaip nuotraukų nukopijavimas iš puslapio, tinklalapio, socialinės paskyros, blogo ir jų talpinimas kitoje elektroninės erdvės vietoje – puslapyje, socialinės paskyros anketoje ir pan., siekiant tam tikrų tikslų. Tikslai gali būti patys įvairiausi nuo komercinių iki asmeninio pobūdžio.
Pavyzdžiui, internetiniame puslapyje, kuriame teikiama informacija apie vestuvių organizavimą, patalpintos svetimos nuotraukos iš vestuvių fotosesijos, siekiant pritraukti daugiau klientų. Jeigu kokiu nors būdu nurodyta, kieno tai nuotraukos, bus tik teisės atgaminti nuotraukas pažeidimas, kadangi nebuvo gautas autoriaus sutikimas jo nuotraukas naudoti, publikuoti, jis netenka potencialaus užmokesčio. Tačiau jeigu nenurodytas nuotraukų autorius arba nurodytas kitas autorius, bus dar ir teisės į autorystę ir autoriaus vardą pažeidimas.
Kiekvienas asmuo, atgamindamas svetimą nuotrauką, turi būti įsitikinęs, kad yra gautas fotografo leidimas tokiems veiksmams atlikti.
Kitas pavyzdys galėtų būti toks, kad asmuo savo socialinėje paskyroje (Facebook, Instagram) patalpino svetimas nuotraukas, siekdamas pritraukti daugiau sekėjų, užsirekomenduoti kaip fotografas ir pan. Jeigu prieš patalpindamas asmuo padarė tam tikras nuotraukų korekcijas (uždėjo filtrą, šešėlius ir pan.), nustatytinas dar ir nuotraukos vientisumo pažeidimas.
Kiekvienas asmuo, atgamindamas svetimą nuotrauką, privalo įsitikinti, kad yra gautas autoriaus ar kito teisių turėtojo leidimas tokiam atgaminimui. Jeigu tokio leidimo duota nebuvo, nuotraukas kopijuoti ir atgaminti yra draudžiama, o už tokį pažeidimą taikytina atsakomybė. Nuotraukų autorius, pastebėjęs tokį pažeidimą turi teisę naudotis teisių gynybos būdais.
Teisė platinti. Tai yra materialinis nuotraukų (vaizdo įrašų) ar kopijų egzempliorių (įskaitant elektronines laikmenas) platinimas (pardavimas, perdavimas). Kopijos gali būti platinamos ir internete, jas parduodant elektroninių rinkinių pavidalu ir pan. Gali būti platinamos nuotraukos, kuriomis jau yra prekiaujama, t.y. kurios teisėtai išleistos į prekybą (žurnaluose, kalendoriuose, CD diskuose ir pan), jas neteisėtai atgaminus, arba nuotraukos, kurios nebuvo išleistos ir/ar kurių autorius platinti išvis neplanuoja (talpina tik savo puslapyje ar socialinių tinklų paskyroje asmeniniam naudojimui).
laikrastis-nuotrauka-platinti-.jpgŠio pažeidimo grupės pavyzdys gali būti toks : fotografas daro gražias gamtos nuotraukas ir talpina savo puslapyje internete. Kitas asmuo (pažeidėjas), neteisėtai nukopijavęs šias nuotraukas, jas atspausdino kalendoriuose, kuriuos išleido į prekybą. Arba gali būti parduodamos nuotraukos albumų, rinkinių forma (atspausdintos kataloge su pavadinimu „Gamta“ ir pan.).
Kaip matyti iš pavyzdžių, teisės platinti pažeidimas glaudžiai susijęs su teisės atgaminti pažeidimu, kadangi pirma dažniausiai reikia padaryti svetimos nuotraukos neteisėtą kopiją (materialinę ar elektroninę) ir tik paskui ją platinti išleidžiant į prekybą arba elektroninėje erdvėje.
Neteisėtas nuotraukų platinimas dažniausiai preziumuoja ir atgaminimo teisės pažeidimą
Teisė viešai rodyti. Tai yra bet koks nuotraukos, nuotraukų kolekcijos, prezentacijos, vaizdo įrašo ir t.t. rodymas tiesiogiai arba ekrane, panaudojant skaidres, projektorių, LED ekraną ar kitais panašiais būdais, kur dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė.
Tai gali būti įvairiausi autorinių teisių pažeidimai, kaip, pavyzdžiui, miesto centre ant didelio ekrano yra rodoma kelionių organizatoriaus paslaugų reklama. Stende yra patalpinta vieno iš Tailando paplūdimių nuotrauka. Nuotraukos autorius nebuvo davęs leidimo skelbti nuotraukos viešai ir jis negauna už jos panaudojimą jokio honoraro, kai tokios nuotraukos viešas demonstravimas pritraukia kelionių organizatoriui klientus, kurie susigundo gražiais paplūdimio vaizdais. Akivaizdu, kad nuotraukos viešas demonstravimas yra neteisėtas, o pažeidėjas už tai gauna turtinės naudos.
nuotrauka-reklama-centras-viesas-rodymasKitas pavyzdys gali būti toks, kad vyksta seminaras, kurio metu, rodant skaidrių prezentacija kokia nors tema pademonstruojama svetima nuotrauka. (Pvz. kalbant apie investicijas ir nekilnojamąjį turtą, pademonstruojama fotografo padaryta meninė namo nuotrauka). Arba rodomos nuotraukos per kokią nors TV laidą arba ant viešojo transporto nuotrauka demonstruojama viešojo transporto maršrutu, prieš tai negavus nuotraukų autoriaus sutikimo jų viešai rodyti.
Likusios turtinės teisės, numatytos AGTAĮ, pagal savo esmę ir prigimtį negali būti realizuojamos, kalbant apie fotografų veiklą, arba pasitaiko nedažnai. Tai yra teisė viešai atlikti, versti, transliuoti (taikoma kiek susiję su vaizdo įrašais), retransliuoti, išleisti, adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti.
Nuotraukos demonstravimas ekrane viešoe vietoje, negavus fotografo sutikimo, yra pagrindas fotografui inicijuoti ginčą dėl savo autorinių teisių pažeidimo
Taigi, norint panaudoti svetimą nuotrauką, pirma reikia kreiptis į jos autorių ir gauti jo sutikimą\leidimą. Sutikimas gali būti duotas raštu, elektroninio susirašinėjimo metu, aptartas sutartyje (autorinėje sutartyje) arba duotas žodžiu. Tiesiog reikia turėti omenyje, kad žodžiu duotą sutikimą bus sunkiau įrodyti, jeigu kiltų ginčas, todėl nuotraukos potencialus naudotojas greičiausiai bus suinteresuotas gauti rašytinį autoriaus sutikimą. Sutikimas gali būti tiek atlygintinis, tiek ir neatlygintinis, priklauso nuo to, kaip susitaria fotografas su klientu. Akivaizdu, kad fotografas yra suinteresuotas gauti atlyginimą už savo darbo rezultatus, tačiau būna situacijų, kad fotografo tikslai yra kitokie, pavyzdžiui, savo, kaip fotografo, reklama. Taigi, fotografas, pastebėjęs, kad jo daryta nuotrauka be jo sutikimo yra atgaminta, patalpinta elektroninėje erdvėje, demonstruojama ir t.t., turi teisę imtis savo teisių gynybos būdų, t.y. reikalauti kompensacijos arba žalos atlyginimo, tam tikrais atvejais ir neturtinės žalos atlyginimo (apie tai – kitame straipsnyje).
Sutikimas dėl nuotraukų naudojimo gali būti rašytinis arba žodinis, atlygintinis arba neatlygintinis
Kiekvienas asmuo turi turėti omenyje ir suprasti, kad kito asmens daryta nuotrauka priklauso tik jam ir jokie veiksmai su ta nuotrauka nėra galimi, kol autorius neduos savo sutikimo, netgi jeigu ta nuotrauka pasirodo „Google“ paieškoje. Tačiau autorius gali viešai paskelbti, kad leidžia naudoti savo nuotraukas tam tikra apimtimi arba tam tikroje platmėje ir tam tikrais tikslais arba patalpinti savo nuotraukas į specialų tinklapį su „Stock images“ (www.pixabay.com, www.pexels.com, unsplash.com), iš kurio asmenys gali siųstis, naudoti, talpinti nuotraukas be autoriaus atskiro sutikimo, nepažeisdami jo neturtinių teisių.

Visos teisės saugomos. Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašau nurodyti informacijos šaltinį.

Dalintis: