Šeima

Sutuoktinių nuosavybės formos

20 vasario, 2018

Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan. Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

seima-bendra-nuosavyne-nekilnojamas-turtas-namai

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pvz. jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbino mašiną ir pan.,- šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas.
Pirma, tai yra turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi, jeigu automobilį/butą po santuokos sudarymo įsigijo sutuoktinis savo vardu, šis turtas priklausys abiems sutuoktiniams, nepaisant to, kas jį įsigijo ir kuris iš sutuoktinių nurodytas nuosavybės dokumentuose.
Antra, bendros yra pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos. Pvz. jeigu sutuoktinis už savo reklaminę veiklą socialiniuose tinkluose („influenceris“ Facebook, Instagram ir kt.) gauna pajamų, jos priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise.
Trečia, jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos. Tačiau jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktinių, tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausys po santuokos sudarymo iš šios įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. Pavyzdžiui, po santuokos sudarymo individuali įmonė buvo pertvarkytą į uždarąją akcinę bendrovę, iš esmės padidėjus jos kapitalui. Tad įmonės vertės padidėjimas, prieaugis pripažintinas bendrąja jungtine buvusios individualios įmonės savininko bei jo sutuoktinio (-ės) nuosavybe.

Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija reiškia, kad turtas, įsigytas po santuokos tiek abiejų, tiek vieno sutuoktinio vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
uzdarbis-bandra-nuosavybe-sutuoktiniai

Ketvirta, bendras turtas taip pat yra ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Taigi, vieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendra sutuoktinių nuosavybė, taip pat kaip ir honoraras už profesinę veiklą. Pavyzdžiui, sutuoktinė yra rašytoja ir už išleidžiamas knygas gauna honorarą. Honoraras yra bendroji sutuoktinės ir jos vyro nuosavybė.
Penkta, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe Civilinis kodeksas pripažįsta pajamas bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto. Pavyzdžiui, vienam iš sutuoktinių asmenine nuosavybės teise priklauso butas, kuris yra nuomojamas. Už buto nuomą gaunomos lėšos priklauso abiems sutuoktiniams bendrai.

Taigi, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas. Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus. Pavyzdžiui, jeigu pas notarą buto pardavimui atvyksta tik vienas sutuoktinis, notaras negalės patvirtinti sutarties, kadangi yra reikalingas ir antro sutuoktinio parašas. Žinoti, koks turtas priklauso abiems sutuoktiniams bendrai, yra pravartu ir todėl, kad būtų galima ginčyti sandorius dėl turto perleidimo, su kuriais vienas iš sutuoktinių nesutinka ir nebuvo davęs jiems sutikimo.

Sutuoktinio darbo užmokestis/honoraras už profesinę veiklą – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Asmeninė sutuoktinių nuosavybė

testamentas-paveldejimas-asmeninis-turtas-sutuoktiniai

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?
Pirma, tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo. Pavyzdžiui, jeigu iki santuokos sudarymo sutuoktinė turėjo butą, jis po santuokos ir liks jos asmenine nuosavybe, ji juo galės disponuoti savo nuožiūra ir jis nebus dalinamas. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, šis butas bus nuomojamas po santuokos sudarymo, gaunami nuompinigiai bus bendroji sutuoktinių nuosavybė.
Antra, asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Taigi, jeigu, pavyzdžiui, po santuokos sudarymo kuris nors iš sutuoktinių paveldi turtą, toks turtas pripažįstamas to sutuoktinio asmeninine nuosavybe. Dovanotas sutuoktiniui turtas, jeigu dovanojimo sutartyje nenurodoma, kad turtas dovanojamas abiems sutuoktiniams, yra asmeninė apdovanotojo nuosavybė.
Trečia, asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
Ketvirta, kalbant apie intelektinę nuosavybę, kaip minėta, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tai yra, pavyzdžiui, teisė į patentą, prekės ženklą, asmeninė neturtinė teisė į autorystę.
Penkta, asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Taigi, jeigu vienas iš sutuoktinių turi verslą, įmonę, tuomet šios įmonės veiklai reikalingos lėšos, daiktai bus asmeninine sutuoktinio nuosavybe.

Sutuoktiniui padovanotas ar jo paveldėtas turtas – jo asmeninis turtas.
kompensacija-sveikatos-suzalojimas-turtas-asmeninis

Šešta, jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio. Pavyzdžiui, sutuoktinis pateko į avariją, kurios rezultate buvo sužalota jo sveikata. Nagrinėjant bylą teisme, buvo kaltu pripažintas vairuotojas, kuris sumokėjo iš jo priteistą pinigų sumą už sveikatos sužalojimą. Gauta pinigų suma priklauso tik sveikatos sužalojimą patyrusiam sutuoktiniui. Arba, pavyzdžiui, dėl darbe įvykusio nelaimingo atsitikimo sutuoktinis buvo sužalotas, ko rezultate jam buvo išmokėta sveikatos draudimo išmoka.
Paskutinis asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pavyzdžiui, po santuokos sudarymo sutuoktinis parduoda asmenine nuosavybės teise jam priklausantį butą, o notaras pirkimo-pardavimo sutartyje pažymi, kad lėšos už butą yra gaunamos kaip asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pažymėtina, kad šio punkto nenurodžius, gautos lėšos bus laikomos bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe.

Tikslinė parama, išmokos, susijusios su sveikatos sužalojimu, darbingumo netikimu, neturtinės žalos atlyginimu, priklauso tik asmeniui, kuriam jos mokamos.

Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.

Procesiniai aspektai

turto-padalinimas-skyrybos-irodinejimas

Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.
Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atitinkamai kyla klausimas, kokiomis priemonėmis galima įrodinėti turto nuosavybės rūšį.
Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pavyzdžiui, pagal turto prigimtį savaime aišku, kad rūbai, kosmetika priklauso sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise, tačiau kitokio pobūdžio turto, pavyzdžiui, žemės sklypo, prigimtį rekėtų jau įrodinėti rašytiniais įrodymais – sutartimis, pažymomis, raštais, išrašais ir pan.

Sutuoktinio asmeninė teisė į turtą teismo proceso metu įrodinėtina rašytiniais įrodymais.

Gali susidaryti situacija, kad dėl objektyvių priežasčių nebeegzistuoja jokių rašytinių įrodymų, kuriais galima būtų įrodyti turto nuosavybės rūšį. Pavyzdžiui, gaisro metu sudegė namas su visais dokumentais. Tokiu atveju yra įmanomos išimtys, kurios leidžia įrodinėti turto rūšį, remiantis kitais įrodymais, pavyzdžiui, liudytojų parodymais.

Turto padalinimo santuokos nutraukimo procese ypatumai

teismo-sprendimas-skyrybos-turto-padalinimas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus sesijos 2018 m. kovo 26 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 m.).
LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).
Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. LAT akcentavo, jog proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą .
LAT kitoje savo nutartyje išaiškino, kokia nuosavybės forma buvę sutuoktiniai valdo skyrybų procese nepadalintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausiusį turtą.

Santuokos nutraukimo procese neaptarus bendrojo turto padalinimo klausimo, jis įgauna bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą.
skyrybos-namas-padalinimas.jpg

Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015). .
Taigi, byloje pažymėta, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai.

Visos teisės saugomos. Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašau nurodyti informacijos šaltinį.

Only registered users can comment.

  1. Turiu keletą klausimų:
    1. rašote „asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.“ – pavyzdyje nurodyta, kad „notaras pirkimo-pardavimo sutartyje pažymi, kad lėšos už butą yra gaunamos kaip asmeninė sutuoktinio nuosavybė.“. O kaip tą norą gauti turtą asmeninėn nuosavybėn išreikšti jei parduodamas kitas turtas, kur nereikia notarinės sutarties (pvz., automobilis arba kitas turtas)? Nejaugi su automobilio pirkėju reikia eiti pas notarą?

    2. Ar pagal CK yra galimybė nusipirkti daiktą (butą, namą, automobilį) asmenine nuosavybe esant jau santuokoje? Ar tai įmanoma tik pasirašius santuokos sutartį kurioje numatoma kokie daiktai ir kokios pajamos laikomos asmenine nuosavybe?

    Konkretus pavyzdys būtų toks: iki santuokos vyras dirba ir turi asmeninio turto (santaupų grynaisiais, automobilį, vertybinių popierių (akcijų)), o moteris nieko neturi. Dar prieš santuoką akcijos parduodamos ir pinigai laikomi banko sąskaitoje. Tad yra situacija kai turime dalį asmeninių lėšų banke, dalį – grynaisiais, dalį – asmeninės nuosavybės pavidalu (automobilis). Vėliau susituokiama, ir jau esant santuokoje parduodamas automobilis ir už visus pinigus perkamas butas (ar kitas NT). Klausimas – ar įmanoma tokį NT įforminti kaip asmeninę vyro nuosavybę? Jei ne, tai kaip įmanoma apsaugoti vyro interesus šiuo atveju, kai NT įgyjamas jau santuokoje, tačiau už vyro asmenines santaupas arba pinigų, gautų pardavus asmeninius daiktus?

    3. Kaip įrodinėti kad santaupos buvo asmeninė nuosavybė, jei jos buvo laikomos grynaisiais namie, o liudininkų kaip ir nėra?

    4. Tarkime kažkokiu būdu vyras nusipirko NT savo asmeninėn nuosavybėn. Tačiau kokia yra teismų praktika – kaip skyrybų atveju dalinama, jei butas perkamas su paskola, o tos vyro asmeninės santaupos buvo panaudotos tik pradiniam įnašui (tarkim, 20% NT vertės), o po santuokos NT paskolos įmokos mokamos iš vyro algos? (žmona ir toliau nedirba). Iš straipsnio jau supratau, kad vyro atlyginimas laikomos bendra jungtine nuosavybe, tai padengtoji paskolos dalis kaip ir turėtų būti laikoma bendra jungtine nuosavybe. Ar skyrybų atveju teismai paprasčiausiai dalina turtą lygiomis dalimis, ar užsiima sudėtinga matematika (100% – 20% pradinio įnašo = 80%, kuriuos dalina per pusę – po 40% kiekvienam sutuoktiniui. T.y. mano supratimu gaunasi kad tokiu atveju po skyrybų vyrui turėtų atittekti 60/100 NT dalis, žmonai – 40/100). Ar teisingai? Ar teismai tiesiog laiko kad NT pirkimo metu tos vyro asmeninės santaupos dingo ir visą NT įgytą santuokoje laiko bendra jungtine nuosavybe?

    1. Laba diena, malonu kad skaitote ir dėkojame už komentarą.

      1. Sutarties sudarymas pas notarą buvo tik straipsnyje pateiktas pavyzdys, kadangi buvo kalbama apie nekilnojamojo turto įsigijimą, kuriam taikoma notarinė tvarka. Įsigyjant bet kokį kitą turtą, esant sutarčiai (pvz. automobilio) pačioje sutartyje nurodytina, kad perkama už asmenines lėšas. To nenurodžius, galios prezumpcija, kad turtas įgytas bendrąja jungtine nuosavybe, kuri gali būti paneigta, esant ginčui.

      2. Jeigu po santuokos parduodamas asmeninės nuosavybės turtas, kaip pateiktame pavyzdyje, – automobilis, už jį gautos pajamos bus asmeninės sutuoktinio pajamos. Jeigu prie šios sumos prisideda kitos asmeninės pajamos (santaupos, pinigai, gauti už akcijų pardavimą ir pan.) ir įsigyjamas nekilnojamas turtas, šis turtas bus laikomas įsigytas už asmenines lėšas. Apie tai reikia nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje, notaras tai pažymės ir taip bus įregistruota Registrų centre. Jeigu tas nebuvo nurodyta, galioja bendros nuosavybės prezumpcija, bet tai nereiškia, kad jos negalima nuginčyti, įrodinėjant turto įsigijimą už asmenines lėšas.

      3. Įrodinėti reikėtų dviem aspektais:
      Pirma: buvo galimybė sutuoktiniui sutaupyti iki santuokos, pvz. gavo nemažą algą, iš kurios objektyviai galėjo buvo atidėtos piniginės lėšos, galbūt buvo gautos kažkokios dovanos, įvykdyti pelningi sandoriai, atnešę pinigų ir pan. Antra: po santuokos sudarymo tokio dydžio pinigų suma negalėjo būti sutuoktinių sutaupyta objektyviai. Pavyzdžiui, iš algos nebūtų įmanoma tiek atsidėti, sutuoktiniai negavo kažkokių kitų lėšų, iš kurių buvo galima atsidėti ir pan. Reikėtų įvertinti ir šeimos išlaidas.

      4. Viskas priklauso pirma, nuo to, ko prašo abi šalys. Jos gali prašyti padalinti butą lygiomis dalimis, plius sutuoktinei nustatoma pareiga sumokėti kompensaciją, lygią pusei pradinio įnašo. Galima dalinti 40/60, bet tada, nelabai faktiškai yra įmanoma nustatyti tas realias buto dalis, jos bus idealios, norint parduoti atskirai tas dalis, reikėtų nustatinėti naudojimosi butu tvarką, registruoti ją Registrų centre. Trečia: esant prašymui butas gali būti priteistas vienam iš sutuoktinių, kitą įpareigojant sumokėti kompensaciją (sutuoktiniui mažiau, atsižvelgiant į įmokėtą pradinį įnašą, sutuoktinei atitinkamai daugiau) Dalinimo būdas priklauso nuo šalių prašymo, bet pakankamai dažnai teismas taiko pirmą variantą.

  2. As suprantu kai turto turi ,o jei susituokem pries metus ir jokio turto nera,praejus 5men is kito miesto pradejo kabit anstole del 93e,surase turta is akies kurio nera,esu invalide gaunu 57.72 invaliduma,po nauju metu su anstoles pagalba buvau paduota i teisma ,mano invaliduma padalino 1/2 jo turto,rasiau skunda bet ,paliko dar jau 313 pasidare ka tokiu atveju daryt ir kaip elgtis

    1. Laba diena,
      Jeigu manote, kad Jūsų teisės yra pažeistos, jas galite ginti teisme skundžiant Jūsų manymu neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą.
      Jeigu Jūsų pajaomos yra mažos, jums gali priklasyti nemokamos teisinės pagalbos teikimas. Tokiu atveju reikia kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su savo turtinę padėtį pgrindžiančiais dokumentais ir norimu skųsti teismo sprendimu.

  3. Laba diena, norėčiau sužinoti ar būtinas sutuoktinio sutikimas parduodant namą, kuris buvo paveldėtas iki santuokos sudarymo?

    1. Laba diena,
      Sutuoktinio sutikimo dėl disponavimo asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu notarai dažniausiai reikalauja tada, kai norimas parduoti turtas yra vienintelis šeimos gyvenamasis būstas, kuriame šeima gyvena.

      1. Sveiki. Santuokos metu zmonai jos tevai dovanojo pinigu suma. Pinigai banko saskaitoje. Ar skyrybu metu sutuoktiniui priklausys dalis?.Aciu.

        1. Laba diena,
          santuokos metu gautos dovanos yra asmeninė sutuoktinio, kuriam jos padovanotos, nuosavybė ir skyrybų atveju nedalinamos.
          Tas pats taikoma ir paveldėtam turtui.

  4. Laba diena,šių metų pradžioje man mama padovanojo namą,šiuo metu namas yra remontuojamas,didžiąją pinigų sumą skiria vyras,noriu paklausti,ar yra galimybė kad namas priklausytų mums abiems lygiomis dalimis

    1. Laba diena,
      turto dalinimo atveju (skyrybos, turto padalinimas pas notarą), tuo atveju, jeigu nustatoma, kad asmenine nuosavybe esančiam turtui (kaip šiuo atveju) pagerinti/ padidinti jo vertę buvo naudojamos kito sutuoktinio piniginės lėšos (asmeninės), teismas gali pripažinti, kad turtas lygiomis dalimis priklauso abiems sutuoktiniams (jeigu pagerinimų vertė atitinks padovanoto turto vertę, bet jeigu bus kitoks santykis, gali būti nustatytos kitokios dalys3 0/70; 60/40 ).
      Siekiant turtui suteikti bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą ir nesant jo padalinimo, galite su sutuoktiniu sudaryti povedybinę sutartį, kurioje numatyti, kad būtent šiam turto objektui taikomas jungtinės nuosavybės teisinis režimas.

  5. Laba diena,
    su žmona ir vaikais gyvename jos tėvų name,namus ir aplinką išpuoselėjau iš savo gautų pajamų dirbdamas 2 – 3 darbus,žmona per 25 metus dirbo apie 6 mėnesius,savo asmeninio būsto neturiu,taip pat jam įsigyti,ar man priklausytu namo dalis ar kompensacija ?
    Ačiū.

    1. Laba diena, kadangi butas priklauso ne žmonai, o jos tėvams, tai pretenduoti į jo dalį (kaip bendrosios jungtinės nuosavybės dalį negalėtumėte), tačiau galėtumėte pretenduoti į kompensacijos dalį, atsižvelgiant į atliktų pagerinimų vertę.

  6. Labas vakaras,
    Žmona su jos vardu registruotu automobiliu, važiuodama apgadino kieme stovintį man priklausantį automobilį. Automibiliai drausti privalomuoju transporto priemonių civiliniu draudimu. Informavus draudimo bendroves, buvo atsakyta jog, draudimo išmoka nepriklauso, vadovaujantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės attsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d. Ir CK 3.88 2 d. Automobilį pirkau už savo lėšas, draudimo sutartyse žynėdavau jog vairuosiu tik aš, vairavimo stažą nurodydavau ir savo, todėl žmonos vairavimo stažas neatitikdavo sudarytos draudiminės sutarties reikalavimų. Ar tokiu atveju įmanoma įrodyti, kad automobilis yra asmeninė nuosavybė? Kokių dokumentų reikia? Ačiū

    1. Laba diena,
      LR CK 3.88 str. 2 d. nurodyta, kad preziumuojama, jog nuosavybė yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nebent bus įrodyta kitaip. Taigi, Jūs turite teisę ir galite įrodinėti, kad automobilis priklauso jums asmeninės nuosavybės teise, jeigu įsigyjote jį už savo asmenines lėšas (ne darbo užmokestį ar kitas pajamas, kurios bus laikomos bendrosiomis pajamomiis, o, pavyzdžiui, už paveldėtas ar padovanotas lėšas), tačiau tokiu atveju Jums dar teks įrodyti, kad įsigijote automobilį tik savo asmeninių poreikių tenkinimui, pvz asmeniniam hobiui, individualiai veiklai ir pan. (ne šeimos poreikiams). Išsamiau galima pasisakityti naujame straipsnyje https://www.teisevisiems.lt/seima/kada-asmenine-sutuoktinio-nuosavybe-pripazintina-bendraja-sutuoktiniu-nuosavybe/ kuriame kaip tik ir rašoma apie asmeninės bei bendrosios nuosavybės atskyrimą.

  7. Laba diena,
    Visur aiškiai rašoma, kad parduodant bendrą būstą reikalingas sutuoktinio dalyvavimas ar įgaliojimas. O kaip yra perkant būstą (šiuo atveju vienas iš sutuoktinių yra pusės būsto savininkas ir išperka antrą dalį iš bendraturčio)? Ar privalomas antrosios pusės dalyvavimas ar įgaliojimas tai padaryti? Ačiū.

    1. Laba diena,
      tuo atveju, jeigu vienas iš sutuoktinių pirktų nekilnojamąjį turtą, ši įgyta nuosavybė būtų pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (daromas įrašas Registrų centre, kad nuosavybė, kurią įsigijo vienas iš sutuoktinių, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Taigi, teisiškai įmanoma įsigyti nekilnojamąjį turtą vienam iš sutuoktinių, tačiau tokiu atveju turtas turėtų bendrosios nuosavybės formą.
      Iš praktikos galima pasakyti, kad notarai, kurie tvirtina tokius sandorius, reikalauja kad dalyvautų abudu sutuoktiniai, šiuo atveju abiejų sutuoktinių dalyvavimo būtinumas priklausytų nuo sandorį tvirtinančio notaro.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *